Mano darbas – nuvykti ten, kur keliausite jūs ir išbandyti, patikrinti, išsiuostinėti. Dar kartais tenka griauti nusistovėjusius mitus, arba atvirkščiai – juos patvirtinti. Kiek pasaulyje valstybių, miestų, tiek įdomybių, keistenybių ir netikėtumų. Štai tam yra skirti kelionių žurnalistai. Jie dėl savo skaitytojų išgyvena įvairiausius nuotykius, sakyčiau kartais, net ir labai kvailus.
Skaitytojai po to pasijuokia, pagalvoja visokių dalykų apie tą žurnalistą. Bet svarbiausia, jau patys žino, ką daryti ir ko nedaryti.
Iš karto įspėju, tai bus kiek komiškas pasakojimas. Bet man patinka atsidurti keistose situacijose, nes jos gyvenimui prideda šiek tiek ryškesnių prieskonių.
Šį lapkritį, maždaug mėnesio pradžioje nutiko netikėtas dalykas. Keturis kartus per savaitę, jūsų pasirinktomis dienomis skrydžių kompanija „Airbaltic“ pradėjo siūlyti nebrangiai nuvykti į vieną įdomiausių ir egzotiškiausių miestų pasaulyje – Jungtinių Arabų Emyratų sostinę Abu Dabį. Bilietų pirmyn-atgal kaina skrendant iš Vilniaus, su greitu persėdimu Rygoje – vos 249 eurai. Galima nuvykti dviem dienoms, galima keturioms, bet labiausiai apsimoka bent šešioms ar aštuonioms. Tada spėji viską pamatyti.
Dabar rudenį ir žiemą labiausiai apsimoka ten keliauti, kai pas mus šalta ir drėgna, o Abu Dabyje tikra vasara. Na, mums lietuviams taip atrodo, nes temperatūra laikosi apie 26 laipsnius šilumos, kartais pakyla iki 30 ir vos daugiau.
Vietiniai tokį orą vadina žiema, net sako, kad tai yra ne sezonas. Todėl žinote, ką jie daro? Nuleidžia viešbučių kainas. Atskridus, norisi eiti ir kiekvienam paspausti ranką, padėkoti už tokį sprendimą.
Pavyzdžiui, šešios naktys penkių žvaigždučių viešbutyje kainuoja apie 400-500 eurų. Keli konkretūs pasiūlymai dviem asmenims visame pasaulyje žinomuose tinkluose (kainos iš Booking.com): “Hilton Capital Grand Abu Dhabi” - 450 Eur + mokesčiai. “Sheraton Abu Dhabi Hotel & Resort” - 477 Eur + mokesčiai.
O aš nusprendžiau išpildyti seną savo svajonę, pagyventi viename labiausiai vertinamų pasaulyje, prestižiniame “Four Seasons”. Vienos nakties kaina, tokiu metų laiku čia apie 140-160 Eur + mokesčiai. Savaitei gal ir brangoka, bet dviem naktims – galima sau leisti. Ypač žinant, kad už tokią kainą Europoje, kur nors Londone ar Paryžiuje pavyks išsinuomoti tik ekonominį 3-4 žvaigždučių viešbutėlį.
Viskas būtų labai gerai, tik visose gerose istorijose yra vienas arba net keli „bet“. Sutiksite su manimi: keliauti dviese smagu, gera, tik taip ir norisi. Ar ne? Todėl ir aš į Abu Dabį norėjau nukeliauti su savo drauge Gintare. Išgirdusi pasiūlymą ji net suklykė iš laimės. Džiūgavo neilgai, netrukus aš jai atskleidžiau mūsų kelionės tikslą. „Mes vyksime patikrinti ar už atostogas dviese, nesusituokus, gali pasodinti į kalėjimą“, - štai, ką aš jai pasakiau.
Nes įvairiuose kelionių tinklaraščiuose skaičiau gąsdinimų ir perspėjimų. Žinote, kas ten rašoma? Atseit Abu Dabyje vyras ir moteris viename viešbučio kambaryje gali gyventi tik tais atvejais jeigu: jie yra vedę, jie yra brolis ir sesuo, jie yra tėtis ir dukra. Visi kiti atvejai pagal musulmonų tikėjimą netinka. Nei kolegos, nei geriausi draugai, nei meilužiai, nei sugyventiniai. Jeigu nesusituokėte, tai būkite mieli, vienoje erdvėje negyvenkite. Štai tokie perspėjimai ir, žinoma, gąsdinimai apie baudas ir kalėjimą.
Įdomu, kad rezervuojant viešbučio kambarį tarptautiniuose puslapiuose apie tai nieko nerašoma. Tiesiog pažymi, kokio kambario nori, keliems asmenims ir viskas.
Šiai kelionei ruošiausi itin dėmesingai, net skambinau tartis su Jungtiniuose Arabų Emyratuose gyvenančiu draugu. Klausiu: „Tadai, ar tikrai ten pas jus taip griežtai dėl tų viešbučių?“. Ir jis nepradžiugino manęs: „Žinok labai griežtai, Dubajuje dar nieko, čia leidžia nesusituokusiems, o štai Abu Dabyje, ten visai kitos taisyklės. Ten gali paprašyti santuokos liudijimo“.
Net už galvos susiėmiau. Imti du kambarius – ne išeitis, viskas dvigubai išbrangsta, o tada jau nesigauna gyventi „Four Seasons“ ar bet kokiame kitame penkių žvaigždučių viešbutyje. O juk taip norisi, tų kelių dienų neapsakomos prabangos.
Vienos britės tinklaraštyje perskaičiau juokingą istoriją, kaip ji, prieš maždaug trejus metus keliavo į Abu Dabį su savo draugu. Jie surengė tikrą vaidinimą, apsimetė, kad yra povestuvinėje kelionėje, viešbutyje dar prieš atskrendant išsireikalavo „medaus mėnesiui“ skirto kambario, kažkokių specialių papuošimų. Nors jokių vestuvių nebuvo, viskas tik tam, kad įtikinti vietinius. Ir jai pavyko, juos pasitiko tarsi tik ką sukūrusius šeimą, net putojančiu gėrimu vaišino.
Daug užsienio keliautojų daro paprasčiau – prieš atvykdami nusiperka pačius pigiausius, netikrus auksinius žiedus. Užsimauna juos dar lėktuve ir taip tikisi prasmukti. Šiais technologijų laikais visi labiausiai bijo, o kas bus tada, jeigu viešbučio administratorius paprašys parodyti vestuvių nuotraukas? Ką tada reikės sakyti? Nežinau kiek tikros tos istorijos apie porų-apsimetėlių suėmimus, bet jų internete galima rasti.
Todėl mes su drauge Gintare susigalvojome ilgą meilės istoriją, net beveik dramą. Buvome pasiruošę graudinti visus, kas norės įsitikinti, kad mes vedę. Kioskelyje Vilniuje aš net radau mums pigius, 2 eurus kainuojančius žiedelius. Sėdome į lėktuvą pasitikintys savimi. Na, ne visu šimtu procentų, bet jautėmės pasiruošę.
Ir štai, nuomotu automobiliu atvykstame į viešbutį. Stojamės į eilę prie administratoriaus stalo. Kartojamės istoriją, kur ir kada tuokėmės, repetuojam, ką sakyti, jeigu klaus dėl nuotraukų. Žinojau tik vieną – mūsų skirtingos pavardės jiems neužklius, nes Emyratuose sutuoktiniai taip pat pavardžių nesuvienodina.
Tas didysis momentas, kai reikia paduoti pasus ir pasiimti kambario raktą. Pirmiausia administratorius paklausia, kaip praėjo mūsų kelionė? Pasveikina atvykus į vieną gražiausių pasaulio miestų. Paklausia, koks oras dabar mūsų šalyje? Garantuoja, kad čia nebus nė vienos lietingos ir šaltos dienos. Atrodo kalba bet ką, kad tik nutolintų tą pagrindinį klausimą: „O jūs ar esate vedę?“.
Klausimai pasisuka ta linkme. „Kambarį su karališka dvigule lova, tiesa?“ - tikrinasi jis. Norisi taip tiesiai šviesiai atsakyti: taip, tą lovą, nes taip buvo pigiau, nei imti dvi viengules. Bet gi reikia išlaikyti solidumą ir pokalbio rimtį. Mes nusišypsome, apsikabiname, linksime.
Jis paduoda raktus, pasako, kad iki devintojo aukšto, kuriame yra mūsų kambarys palydės kitas darbuotojas. Ir viskas. Nė vieno klausimo apie mūsų santuoką. Draugė Gintarė jau žiūriu kikena, jaučia, kad mums pavyko. O aš ją raminu, drausminu šnibždėdamas. Sakau: tas vyrukas, kuris mus lydi, va jis paklaus to, ir viskas, keliausim į kalėjimą. Raginu ją lifte kaip nors netyčia parodyti tuos žiedus, kuriuos specialiai ant pirštų užsidėjom. Bet rodyk nerodęs, lagaminų nešikas žvilgsnį nusukęs į lifto lubas. Va, ką dabar daryti?
Atsiveda jis mus prie kambario durų, atidaro, pasiūlo užeiti į vidų. Dieve mano, ten tikra rytietiška prabanga, vien kvapas ko vertas. O lova... ta dvigulė lova, apie ją galima poemas kurti. Vaizdas už lango, kaip iš kokio filmo. Nereali realybė.
Darbuotojas parodo, kaip įsijungti kavos aparatą, perspėja, kad veidrodžiuose yra įmontuoti televizoriai, išmoko jais naudotis, pademonstruoja, kaip valdoma klimato sistema. Duodu jam arbatpinigių. Jis laimingas atsisveikina ir išeina.
Mes dar kelias minutes sėdim laukiam, tai ar ateis, kas nors tikrinti dėl tos santuokos? Neatėjo. Niekam tai nerūpi. Abu Dabis ar Kaunas. Moki pinigus – gauni kambarį. Viskas...
Ir štai dabar, patikrinus situaciją savo kailiu aš drąsiai galiu paskelbti, kad skaityti kitų keliautojų gąsdinimus yra tas pats, kaip interneto forumuose ieškoti sau ligos. Visada susigalvoji pačią blogiausią situaciją.
Viskas šiame egzotiškame krašte daug paprasčiau. Netikrų žiedų visai nereikia. Bet, žinoma, per daug neatsipalaiduokite. Tikriausiai girtis, kad esate nesusituokę nereikėtų, nes tada jau tikrai galite prisišaukti bėdos.
Šeichų šalyje tikrai galioja pakankamai griežti, religiniai įstatymai. Ir save čia reikėtų drausminti, sugebėti rankas išlaikyti vietoje. Parinkau jums kelias istorijas, kas nutinka kai kuriems, kurie per daug atsipalaiduoja.
Jamie Harronas iš Škotijos 2017 metų spalį buvo sulaikytas, jam skirta 3 mėnesių kalėjimo bausmė už tai, kad jis bare palietė kito vyro klubą. Jis ėjo pilname žmonių bare, nešėsi gėrimą ir, kaip pats aiškina – bandė ranka išlaikyti atstumą nuo kitų, kad neatsitrenktų. Taip jis netyčia palietė kito vyro klubą. Už 30 min. atvykusi policija vyrą sulaikė ir jam net grėsė 3 metai kalėjimo. Bet viskas baigėsi gerai, škotas apsigynė.
2008 metais du girti britai – 34-erių metų Vince Acorsas ir 36-erių Michelle Palmer – buvo areštuoti ir nuteisti kalėti tris mėnesius už užsiėmimą seksu miesto paplūdimyje. Taip pat jie gavo 350 dolerių baudą ir nurodymą deportuoti. Negana to, kad pora nėra susituokusi, jie buvo apsvaigę, kas taip pat yra griežtai baudžiama. Pora iki šiol teigia, kad tiesiog buvo apsikabinę ir bučiavosi, o ne užsiiminėjo seksu. Sako, kad ir ligoninės tyrimas parodė, kad santykiauta nebuvo. Vis dėlto, Jungtinių Arabų Emyratų valdžiai kažką įrodyti pasirodė sunku ir jie vis tiek sėdo už grotų. 2012 toks pats likimas ištiko vokiečių porą už seksą taksi automobilyje.
21-erių Asa Hutchinson, trejus metus gyvenusi Dubajuje, buvo suimta, kai grupė jos draugų nusprendė pasidaryti nuotrauką su viešbučio fojė gulinčiu girtu vyru iš Švedijos. Atsibudęs vyras užpuolė jaunuolius ir kilo muštynės. Nors mergina jose nedalyvavo, ji apkaltina užpuolimu ir vagyste, mat švedas po muštynių pasigedo savo akinių. Dubajuje gyvenanti mergina apkaltinta, nes jos draugai išvyko, o švedui nebeliko, kur nukreipti kaltinimų.
Socialiniame tinkle „Facebook“ yra net speciali grupė “Detained in Dubai” (Sulaikytas Dubajuje – liet.), kur patirties turintys žmonės konsultuoja, tarpininkauja pakliuvusiems į bėdą Emyratuose. Jie dalinasi informacija, ką reikia žinoti ir istorijomis, kurios jau yra nutikusios. Tokios grupės egzistavimas ir faktas, kad ji turi beveik 18 tūkstančių sekėjų, šį bei tą pasako apie tokių problemų mastą.
Tai liečia ne tik užsieniečius. Šių metų sausį viena arabų pora pakliuvo į bėdą, kai socialiniame tinkle paviešino intymią judviejų nuotrauką. Pora, žinoma, nesusituokusi, tad pakliuvo į policijos rankas. Jie nuteisti metams ir vyrui skirta tūkstantinė bauda už internetinės teisės pažeidimą.
Tiems, kurie nei dorovės, nei kitų įstatymų nepažeidžia Abu Dabis įsimena ilgam, ir visada norisi čia sugrįžti. Kitos istorijos iš Jungtinių Arabų Emyratų portale DELFI jau netrukus.
