Pradėkime nuo to, kad „Booking.com“ yra populiariausia ir patikimiausia pasaulyje viešbučių rezervavimo sistema. Bent taip sako žmonės. Milijonai turistų visame pasaulyje linkę tikėti viskuo, kas šioje sistemoje parašyta. Aklai pasitikėdami renkasi viešbučius ne pagal jiems priskirtas žvaigždutes, o būtent pagal „Booking.com“ įvertinimą. Taip yra todėl, kad tam tikrose šalyse tos oficialiosios viešbučių žvaigždutės būna visiškai bereikšmės. Manau, daugelis lietuvių tikrai žino, kaip atrodo kai kurie „penkiomis“ žvaigždėmis įvertinti viešbučiai Turkijoje, Antalijos ar Marmario regionuose. Švelniai tariant – apverktinai.
Kartais pasirodo straipsniai ta tema, kad žvaigždutės tuose turistų pamėgtuose kurortuose nieko nereiškia. Štai todėl ir yra „Booking.com“ vertinimas. Jį sugeneruoja ne kokia nors korumpuota viešbučių komisija, o patys keliautojai, kai po apsilankymo vienoje ar kitoje vietoje sistema jų prašo balsuoti. Reikia įvertinti personalo darbą, paslaugų kokybę, švarą, komfortą, kainos ir kokybės santykį bei viešbučio vietą mieste. Taip šalia tos vietos aprašymo atsiranda turisto skirtas balas.
Aišku, daugelis turistų mėgsta kažkuo skųstis, priekabiauja prie pačių keisčiausių smulkmenų. Vieni juokingiausių komentarų, kokius man teko skaityti, buvo kelių amerikiečių damų palikti įrašai. Moteris vardu Susan iš Teksaso valstijos komentuoja viešbutį Arubos saloje, Karibuose: „Paplūdimys geras, personalas normalus, tačiau mums su dukra pusryčiams trūko spurgų. Kur spurgos, žmonės?“. Ji skyrė tik 7,6 balo. Sakyčiau prastokai.
Kadangi pats gyvenau tame viešbutyje Aruboje, norėčiau pasidalinti savo nuomone. Tas viešbutis priminė rojų, privačiame jo paplūdimyje vaikščiojo rožiniai flamingai, pusryčiams patiekdavo daugybę įvairiausių vaisių, spaudė šviežias sultis, kepė omletus pagal pageidavimą. Kambariai tobuli, su vaizdu į pakrantę. Aš skyriau 10 balų.
Kita amerikietė vardu Deborah vienam viešbučiui Amsterdame parašė pastabą. Ji pyko, kad kai kurie svečiai į savo kambarius grįždavo po dvyliktos valandos nakties. Komfortas, švara ir visą kitą jai labai patiko. Bet kitų svečių elgesys – tiesiog siutino. Kažkodėl ji dėl to kaltina ten dirbantį personalą, gal net patį pastatą, tik ne savo kaimynus iš kito kambario. Todėl vertindama viešbutį ji buvo negailestinga. Tokių pavyzdžių galėčiau vardinti ir vardinti. Tik noriu pasakyti, kad surinkti aukščiausią įvertinimą – apvalų 10, „Booking.com“ sistemoje praktiškai neįmanoma. Nuolat atsiranda tokios Susanos ir Deborhos.
O dabar kalbėkime pavyzdžiais – ištikimi DELFI Kelionių skaitytojai gal dar prisimena straipsnį apie prabangią mano nakvynę Čikagoje, Trumpo vardo viešbutyje. Tada rašiau ir dabar pakartosiu – buvo nuostabu. Tikrai, aukščiausios klasės poilsis. Bet gi štai jums staigmena, tikrai ne visiems taip atrodo.
„Trump International Hotel & Tower Chicago“ – „Booking.com“ įvertinimas – 9,3 balo. Tokį patį, palyginus nelabai aukštą balą turi ir „The Ritz London“ viešbutis, apie kurį daug kas pasvajoja viešėdami Anglijos sostinėje. Iš gatvės, tie durininkai aukštomis cilindrinėmis kepurėmis gal ir atrodo aukščiausia klasė. Auksu blizgantys koridoriai, ištaigingas restoranas... „Booking.com“ vertintojams nesukėlė daug emocijų, rado prie ko kabinėtis. Prašom – 9,3 balo ir ne daugiau.
Norisi paminėti ir lietuviškų pavyzdžių. Patys prabangiausi mūsų šalyje, gal net sostinės pasididžiavimu vadinami, penkiomis žvaigždutėmis įvertinti viešbučiai, kuriuose apsistoja prezidentai, karaliai ir įžymybės – deja, neturi 10 balų „Booking.com“.
„Kempinski Hotel Cathedral Square“ įvertintas 9,6 balo, o „Relais & Châteaux Stikliai Hotel and Apartments“ dar paprasčiau – 9,1.
Labiausiai mane nustebino ir net nuliūdino, kaip griežtieji turistai nuvertinto Singapūro perlą. Viešbutį, ant kurio stogo įrengtas fantastiškas baseinas. Tikrai esate matę jo nuotraukų. Buvau ten ir aš, visada galvojau, kad tai viena geriausių nakvynei skirtų vietų pasaulyje. Bet pasirodo ne. „Marina Bay Sands“ pasak „Booking.com“ turi tik 8,8 balo. Matyt, paseno ir suprastėjo. Arba kam nors spurgų pritrūko.
Bet žinote, dabar pasigirsiu. Man pavyko rasti vietą, kuri gavusi 10. Ilgai ieškojau, apkeliavau daugiau nei 50 pasaulio šalių. Ir štai – Gruzijoje tas gražuolis pasislėpęs. Gana nuobodžiame Kutaisio mieste. Gal ir geras miestas, bet neturi jūros pakrantės, pats miestas nėra puikiai sutvarkytas. Na, viskas ten atrodo gana vidutiniškai, tik ne viešbutis, kuriame man pavyko apsigyventi.
Jis stovi ant kalno, nuo kurio atsiveria vaizdas į visą Kutaisį. „Fantastiška panorama“, – rašo „Booking.com“ vertintojai. Jis nedidelis, vos kelių apartamentų. „Tarsi privati vila“, – rašo tie patys vertintojai. Jis visai naujas – atidarytas tik 2017 metų birželį. „Atrodo, kad jame dar niekas negyveno“, – komentuoja turistai. Ponai ir ponios – „Hotel Eurica“ – pirmasis mano „Booking.com“ dešimtuku įvertintas viešbutis. Prisipažįstu, visai ne to tikėjausi.
Svarbus dalykas – kaina. Jeigu prieš tai minėtuose viešbučiuose naktis kainuoja šimtus eurų, kai kur ir pusę tūkstančio, tai šis „Hotel Eurica“ stebina savo pigumu – naktis dviviečiame kambaryje tik 35 eurai ir jokių papildomų mokesčių.
Namas, kuris labiau primena draugų sodybą nei viešbutį. Atvykusius turistus pasitinka ne kostiumais išsipuošę durininkai, o administratorė-valytoja-virėja, moteris, kuri yra viskas viename. Ponios vardas Naina ir ji šioje istorijoje labai svarbi.
Ji nesisiūlo paimti lagaminų ir nunešti jų iki kambario, kaip priimta prabangiuose viešbučiuose. Tačiau ji apkabina kiekvieną svečią, jeigu užsinori net pabučiuoja į žandą, ji visada plačiai šypsosi ir priima nepažįstamus turistus, tarsi savo giminaičius. Užregistruoti atvykėlius Naina vedasi į viešbučio priimamąjį, angliškai vadinamą „reception“. Žinote, kaip jis atrodo? Mažytis rašomasis stalas, su kompiuteriu, laidiniu telefonu, keliais sąsiuviniais. Stovi namo kamputyje, prie televizoriaus. Kai kam gali priminti budėtojas, kurios dirbdavo ir turbūt iki šiol dirba mokyklose, prie pagrindinių durų. Tos budėtojos turi savo darbo postą, kuris yra toks pats, kaip ir „Hotel Eurica“ priimamasis.
Atskiro paminėjimo vertas šio viešbučio interjeras. Ant sienų – rėmuose sukabinti seni ginklai, medžiokliniai ir koviniai šautuvai. Spintelėse sustatyti alkoholiniai gėrimai iš viso pasaulio, kuriuos viešbutyje palieka čia gyvenę turistai.
Naina duoda kambario raktą ir palydi iki jo. Aprodo, kokio gėrio ten yra. Dvi lovos baltais patalais, kampe ant sienos kabo televizorius, stovi rašomasis stalas, spinta. Kuklus, nedidelis vonios kambarys. „Jūs turite savo terasą, naudokitės ja, grožėkitės vaizdu, kurį matote“, – sako Naina, girdama viešbučio koridorių, kuris yra tarsi balkonas, tarsi terasa. Juo į kitus kambarius vaikšto visi viešbučio svečiai.
Taip pat svečius priimanti moteris kviečia užsukti į pastato rūsį – ten yra naminio vyno sandėlis.
„Čia jį gaminame ir svečius kviečiame ragauti“, – sako ji, rodydama moliniais indais ir senais baldais apstatyta kambarį rūsyje. Įeiti į jį galima tik stipriai susilenkus, mat lubos itin žemos. Naina didžiuojasi ir viešbučio kiemu, kur kabo senos sūpynės, pasodintos prie stalo sėdi pora kaliausių, taip pat yra lauko baldai pagaminti iš rastų. „Tradicinis gruziniškas kiemas, viskas jūsų, kaip namuose“, – nesiliauja vardinti, kiek daug gerų dalykų turi. Tada ji įjungia lemputes, kurios iškabintos viešbučio terasoje. Pasigiria, kad kai ateina vakaras, kai sutemsta – tos lemputės taip šviečia, kad šis viešbutis visame Kutaisyje matosi.
Vaikščiojome mes su Naina gal pusvalandį, ir ji vis rodė, kokią nors smulkmeną. Pasakojo legendas, nepamiršo paminėti, kaip sunkiai šeimininkai čia viską įrengė ir kaip iš visos širdies ji viską prižiūri.
Turi būti didžiausias kietaširdis, kad po tokio priėmimo dar dėl kažko burbėtum ir piktintumeisi. Ponios Nainos net nedrąsu klausti, ar jie turi sporto salę, ar turi baseiną. Atrodo nieko nereikia, kai yra toks kiemas ir rūsys. Dar Naina pasisodina ir paaiškina, kur eiti, ką pamatyti mieste, nupiešia ant žemėlapio rodykles.
Pažadėjo, kad viskas taip ir bus. Bet atėjo rytas, 7.30val. Naina beldžiasi, kviečia valgyti. Sako: kiaušiniai ir kava atšals. Šiek tiek pykstu, kad kviečia ne tuo laiku, kaip tarėmės, bet nieko nepadarysi – einu į virtuvę.
O ten moterytė priruošusi. Visko sumuštiniams pridėjusi, kiaušinių prikepusi, dešrelių išvirusi, daržovių pripjausčiusi... „Valgyk vaikeli, valgyk“, – sako man. Ir vis deda į lėkštę, krauna dar. Sakau jai: baikit baikit, aš jau sotus. O ji juokiasi, nori, kad viską suvalgyčiau.
Įdomu tai, kad virtuvė, kurioje viską ruošė – visai čia pat, gali po ją net pasivaikščioti. Valgant matosi, kaip ji jau ruošia pusryčius kitiems svečiams.
Išlydėdama Naina išbučiuoja, apsikabina, sako – nenorinti paleisti. Svečiai privalo duoti pažadą dar sugrįžti. Ir dar vieną dalyką – „parašykite apie mus gerą atsiliepimą į „Booking.com“,– prašo ji. Tada pakviečia viešbučio savininkę, kuri gyvena gretimame name ir jos abi padovanoja didelį butelį naminio vyno. „Kad visada mus prisimintumėte“, – sako jos. Tokia ta patirtis – „10“ balų viešbutyje.
Klausiate, kodėl toks aukštas „Booking.com“ svečių įvertinimas? Tikriausiai todėl, kad jausmas, kaip pas mamą. Viskas ne iki galo tobula, kai kas net visai prastai, bet tas šiltas priėmimas, tie apsikabinimai, tas familiarumas, kurio visai nelaukei viešbutyje – paperka. Naina, kurią greičiausiai matai pirmą ir paskutinį kartą tampa labai artima. Jos žibančios akys pasakojant apie „Hotel Eurica“ privalumus, jos šypsena niekada nedingstanti nuo veido – jokiame penkių žvaigždučių viešbutyje to nesulauksi. Net už labai didelius pinigus. Paprastumas yra šios vietos paslaptis. Nuoširdumo pinigais nenupirksi.
Tokių 10 balų įvertintų viešbučių pasaulyje yra daugiau. Ne tik kuklių, bet ir labai prabangių. Tiesa, aukštas įvertinimas labai ilgai nesilaiko. Galiausiai atvyksta koks vienas irzlesnis turistas, duoda prastesnį balą ir vidurkis krenta.
Bet man pavyko! Gyvenau „Hotel Eurica“ pačiu geriausiu metu, kai ant sienos dar kabėjo jų pasididžiavimas – įrėmintas „Booking.com“ diplomas su tuo gražiu dešimtuku.
