Negalėjome atsistebėti tikrai nuoširdžiu jo priėmimu. Net tokį vėlyvą metą (apie 23 val.) žmogus paruošė produktų vakarienei bei pusryčiams, net savo naminukės grafinėlį dezinfekcijai pastatė.
Mūsų rytas jau tradiciškai prasideda nuo sveikuoliškos mankštos. Po jos lėkėme tiesiai į miesto centrą, griebėme savo paspirtukus ir apvažiavome įspūdingą senamiestį. Kildami į Šventosios Mergelės bazilikos pastogę, suskaičiavome lygiai 400 laiptelių. Čia atvėsinome gerokai sudrėkusius pakaušius ir apžiūrėjome visą uostamiestį – tikrai įspūdingas miestas!
Lėkėme tolyn į pajūrį, Kuršių Nerijos kopiją primenančio iškyšulio link. Nuostabi vieta kaituoti – išvystyta infrastruktūra, viskas patogiai pagalvota apie šį vandens sportą! Tautvydas neištvėręs savo paties kailyje, nors ir lynojant bei pučiant žvarbokam vėjui, griebė sparną ir atidarė šių metų sezoną.
Sužavėti šia pakrante, nutarėme likti nakvoti Hel miestelyje. Paskutinę minutę užsirezervavome kambarį per Airbnb programėlę, ir vėl džiaugėmės jaukiu vietinių lenkų priėmimu. Nustebino tokio lygio buto kainos – tarp kopų, tokioje gražioje vietoje sumokėjome vos 20 Eur.
Rytas, mankštelės ir kelionė į Vokietija. Stebino žmonių geranoriškumas, net maisto parduotuvėje prie kasos pritrukus maždaug 15 zlotų, moteriškė, stovėjusi už mūsų, sumokėjo už mus ir jokiais būdais neėmė eurų, kuriais norėjome atsilyginti. Oras pragiedrėjo ir puikia nuotaika išriedėjome į Berlyną! Sudie kaimynėliai ir didžiulis jums Dzenkuja bardza.
Kuo toliau į vakarus, tuo šviesiau, pabėgome šiek tiek nuo mus skalbiančio lietaus ir saulei besileidžiant pasiekėme Berlyną! Miestas net pulsuoja nuo vakarinio gyvenimo tempo, oras gaivus, viskas aplink žydi ir kvepia – be galo žalias miestas, daugybė parkų! Buvome ganėtinai pavargę ir noras greičiau apsistoti, mus nuvijo pas bičiulį tautietį, gyvenantį Berlyne jau apie 20 metų. Tikrai labai įdomus žmogus vertas atskiro aprašymo, bet ne šįkart!
Pasitikęs Vytautas mus apgyvendino prikabinamame namelyje, automobilių pardavimo aikštelėje. Berlyną apžiūrėti nusprendėme auštant, tad atsikėlę 5 val. ryto čiupę savo paspirtukus išrūkome į centrą ir apvažiavome labai linksmą maršrutą po svarbiausias miesto vietas. Nepakartojamas jausmas stebėti bundantį miestą kylant saulei ir nesutikti žmonių gatvėse! Pabandykite kada ir jus taip, labai smagu! Galima pasakot daug daugiau apie pojūčius, bet mūsų tikslas ne tas, todėl pakuojame savo arkliukus į bagažinę ir sukame kelionės laivą link Olandijos, arčiau vandenyno.
Atvažiavome į Olandija, greičiausiai, kaip ir pridera šitam kraštui, su lietumi! Įsikūrėme pas olandą Deivį, kuris sukūręs šeimą su mūsų tautiete Aida. Pavaišinti šeimininkės ruoštais gardžiais pietumis, rovėme į Roterdamą apžiūrėti šio garsaus uostamiesčio! Labai tvarkingas ir modernus miestas su daugybę didingų tiltų, kurie žvelgiant net stebina, kaip žmonės geba tokius statyti! Ar tai lietus be paliovos rusenantis, ar tai sezono pradžia, bet pastebime tuštumą miesto gatvelėse.
Išsimiegoję ryte sutikome dar daugiau lietaus, bet viltis pajūryje pagauti vėja, mus sumetė į kemperį ir už gero pusvalandžio jau žvalgėmės viename iš pagrindinių taškų jėgos aitvarų sportui – Hok van Holland. Oras ir čia ne mūsų draugas, merkiantis lietus ir nulis vėjelio privertė keisti planus bei važiuoti apžiūrėti Amsterdamo. Šitas miestas tikrai turi sielą ir, manau, nereikia plėstis apie jį pasakot plačiau, nes neužtektų laiko! Vakarop vėl sėdome į savo kelionės laivą ir kėlėme sparnus jau į Prancūziją. Lietus nedavė jokios pauzės pailsėti! Galbūt arčiau Atlanto pakrantės išsivaduosime nuo šitos drėgmės pagaliau.
Regis begalinė debesų krūva, kurią pačiupome ties Druskininkais, velkasi paskui mus ištisus 3000 km virš mūsų sparnuoto autobusiuko ir skalbia mus be jokio gailesčio. Neleidžia net batų išdžiovinti padoriai! Pravažiavome nemenka Prancūzijos atkarpą Normandijos pakrančių link, o valytuvai baigia stiklą kiaurai pratrinti. Žinoma, su gamta nepakovosi, tad traukėme tolyn smarkiai koreguodami planus, nes tokiose liūtyse vėjas rūpi mažiausiai.
Tolumoje, vandenyno pusėje, pamatę didingą pilį per kelias sekundes nusprendėme ją apžiūrėti iš arčiau. Pasirodo, tai garsus vienuolynas saloje – Mont Saint-Michel, kažkas beprotiškai gražaus mūsų žemėje! Tikrai verta pamatyti ir sužinot visą šios tvirtovės istoriją (yra dokumentinis filmas apie ją), kadangi ten skleisti sparnų mums nepatarė apsauga, pasukome toliau žemyn pakrante ir bėgdami nuo įkyraus lietaus, atrūkome iki degalinės atsigerti kavos.
Tautvydas netikėtai pastebėjo ant puodelio nupieštą banglentę su pavadinimu Lac d"Hourtin-Carcans. Įsivedame šį pavadinimą į navigaciją ir pamatėme, kad tai didžiausias Prancūzijos ežeras, kuris mums idealiai tinka pakelti sparnus ir pagaudyti vėją. Atvažiavę paliekame lietų bent trumpam ir grožimės nuostabia vieta. Didžiulis ežeras nerealiame kraštovaizdyje, kažkas panašaus į Drevernos kaitavimo stovyklą.
Atradę vienintelę galimybę prasmukti arti kranto, iškėlėme savo stovyklėles vėliavas ir pučiame sparnus. Fantastiška vieta mokytis plaukti, atlikti triukus ir mėgautis pilna širdimi! Pasidžiaugę vėl sėdame į ratus ir judame vandenyno kranto link. Banglentinikų rojumi vadinamas La Canau miestelis, taip vadinamas ne veltui. Kaip tik leidosi saule, o bangos taškė krantą, visa gatvelė restoranėlių langais lydėjo saulę, per visus pakabintus ekranus rodė tik bangas gaudančius banglentininkus. Lietus mus vėl pavijo ir privertė nešdintis iš šito rojaus kampelio, todėl nuspendėme ieškoti saulės Ispanijoje. Iki greito!
Lietuvių kelionė galite sekti: Facebook ir Instagram'e.
