Neįtikėtina kaip pigiai naujos statybos butus, apstatytus naujais, itališkais baldais, parduoda didžiausiame ir populiariausiame Gruzijos kurorte prie Juodosios jūros – Batumyje. Visame mieste iškabinti milžiniški reklamos stendai, kuriuose skelbiama, kad svajonių namus su visais įmanomais privalumais, net su vaizdu vertu milijono, galima įsigyti vos už 13 tūkstančių eurų. Kai kurie brangesni variantai siūlomi už 16-20 tūkstančių. Ir jokių paslėptų sąlygų nėra, jokių gudrybių. Reklamose skelbiama – jūs tik sumokėkite tiek pinigų ir naujų pastatų statytojai jums įteiks raktelius nuo buto.
Tokių būsto reklamų Batumyje net daugiau nei mums įprastų, tų kuriose reklamuojami nauji maisto produktai ar kažkokios kitos prekės. Panašu, kad būtent nekilnojamas turtas dabar yra pagrindinė gruzinų prekė. Ir iš tikrųjų, visas Batumis – tai nesibaigiančios statybų aikštelės, daugybė statybinių kranų.
Jau keletą metų be sustojimo miestas sparčiai plečiasi į visas puses. Statomi ir labai modernūs stikliniai dangoraižiai, maždaug tokie, kokius esame pratę matyti Manhetene, Niujorke, ir daug paprastesni mūrinukai daugiaaukščiai, kokie, pavyzdžiui, stovi Fabijoniškėse, Vilniuje. Juose dar pigiau, bet toliau nuo jūros – todėl net nerekomenduoju. Kam imti toliau, jeigu galima pirmoje eilėje. Įsivaizduokite – vos pradarai laiptinės duris, nusimeti batus, marškinėlius ir šoki į banguojančią jūrą.
Pagrindiniai naujų butų pirkėjai – užsieniečiai. Dažniausiai rusai, ukrainiečiai, vokiečiai, turkai (nes Turkijos siena vos už keliasdešimt kilometrų). Vis dažniau perka lenkai ir britai.
Vietiniai žmonės man pasakojo, kad daug kas iš turistų net juokiasi gruzinams į akis, pamatę, kaip pigiai parduodami būstai. Jie pasakojo apie, kuriozišką situaciją, kai girtas, pasiturintis ruselis linksminosi linksminosi, tada sugalvojo, kad nori pirkti butą. Paskambino numeriu nurodytu reklamoje, sumokėjo pinigus, kažkokius popierius pasirašė. Gavo raktus. Bet taip įsilinksmino, kad popierius kažkur pametė, liko jam tik raktai, o kur tiksliai butą nusipirko – pamiršo. Bet kas jam – rusiškam milijonieriui. Kitą dieną greičiausiai kitą butą paėmė.
Atvykstantys turistai tapo tokie išlepę, kad į butus, kurie nėra įrengti net nebesidairo. Niekas nenori užsiimti remontais ir baldų pirkimu. Todėl Gruzijos nekilnojamo turto „stumdytojai“ sugalvojo tą, mano jau paminėtą gudrybę. Jie ne tik nudažo sienas, iškloja plyteles, parketlentes ir kilimus, bet ir sustato baldus, o kai kurie – ir buitinę techniką. Žmonės raginami nebegyventi viešbučiuose, kuriuose, už naktį galima sumokėti vos 10-15 eurų dviem žmonėms. „Nešvaistykite pinigų!“, - skelbiama reklamose. Ir sakoma, kad žymiai labiau apsimoka turėti nuosavą butą.
Dar vienas masinantis pirkti namus Batumyje dalykas, tai, kad gruzinai pardavėjai kažkokiu būdu susiorganizavo ypač lengvas sąlygas užsieniečiams įsiregistruoti jų šalyje. Viskas trunka tik pusdienį, jokių ypatingų dokumentų nereikia, šalies valdžia nieko nereikalauja. Svarbiausia turėkite pasą, o jau visą kitą už jūs padarys merginos ar vaikinai iš nekilnojamo turto agentūros. Gulėsite sau pliaže, o jie už jūs viską pildys. Tam, kad saulei nusileidus jau galėtume įžengti į savo naujus namus.
Apsukrūs lietuviai žinoma dabar galvoja, ar įmanoma iš viso šito užkurti verslą? Pavyzdžiui, nusiperki kokį dešimt butų, už vieno lietuviško buto kainą, ir juos visus išnuomoji. Žinoma, galite mėginti. Tačiau vargu ar verslas greitai ir efektingai paeis. Nes pasiūla nuomai didžiulė, tikriausiai rusai arba patys gruzinai tuo jau seniai sugalvojo užsiimti. Tiesa, liepos, rugpjūčio mėnesiais, kai būna pats turizmo sezono pikas – atvykėliai išgraibsto viską. Bet tik tuos du mėnesius.
Beje, dar vienas geras dalykas, kad tuose naujuose namuose, beveik visur, dirba administratoriai ir apsaugos darbuotojai. Todėl jeigu norite, kad jūsų butą kažkas prižiūrėtų, saugotų, kol jūsų nėra Batumyje – tą už papildomą mokestį tai padarys personalas. Jeigu reikės, ir administruos jūsų buto nuomą klientams. Taip, aišku, kad paprašys savo procento už tokią paslaugą. Bet labai patogu.
Daugelis greituoju ir pigiuoju būdu parduodamų butų optimalios kvadratūros, kad juose tilptų keturių asmenų šeima. 50 kvadratinių metrų išsitenka du miegamieji, virtuvė, vonia su tualetu ir aišku balkonas arba terasa. Gruzijoje, kur nuolat tvyro karščiai – gyvenimas be savo terasos, kad ir labai nedidelės – neįsivaizduojamas. Kondicionieriai irgi įrengti beveik visur.
Žinoma, negalvokite, kad butas bus toks nuostabiai gražus, kaip iš katalogų Vakarų Europoje. Gruzinai vis tiek turi savo skonį ir įrenginėja viską savaip. Na ir žinoma pataupo tiems baldams. Didžiuodamiesi skelbia, kad jie itališki. Bet gi ir italai prigamina šlamšto.
Daug kičo ir naujų pastatų eksterjere. Gruzinai stengiasi būti labai modernūs, todėl prisigalvoja pačių keisčiausių formų statinių. Jau ankščiau mieste buvo pastatyti Koliziejaus, Pizos bokšto, Panteono ir kitų istorinių pastatų formų namai. Ale jų kopijos. Labai daug tokių keistuolių, apvalių ir visaip išsiraizgiusių, kokie stovi ir Las Vegase, Amerikoje.
Vietiniai žmonės labai kritikuoja statytojus, kad pastatus jie kepa greituoju būdu, neinvestuoja į geras statybines medžiagas, todėl bobulytės kiemuose sėdi ir burba žvelgdamos į savo miesto augimą. Sako jos: sugrius tie namai, pridarys nemalonumų žmonėms. Bet galvokime, kad tai tik bobučių kalbos.
Miesto naujakuriams turėtų labai patikti per visą Batumį išsitęsusi alėja, kuri vingiuoja palei jūros krantą. Ji tokia graži ir jauki, kaip geriausiose pasaulio kurortuose. Vietomis gražiai apželdinta, kaip koks parkas. Vietomis moderni, su kavinukėmis. Visur tęsiasi puikus dviračių takas. Todėl kaip San Franciske žmonės masiškai juo važinėja tiek riedučiais, tiek riedlentėmis. O šalia – šaligatviu bėga sportuojantys. Tikrai gražus vaizdelis.
Toje pusėje, kur daugiausiai namų – statybos vyksta ir paplūdimio zonoje. Ten dar nespėjo atsidaryti maitinimo įstaigos, bet iki vasaros pradžios, kai kurios jau atvers duris. Beje, kavinės irgi statomos labai įdomių formų, futurizmas ten klesti.
Pats nemaloniausias dalykas, kuris Batumyje gali nuliūdinti poilsiautojus – tai akmeninis Juodosios jūros krantas. Vaikščioti juo nėra taip malonu, kaip mūsų Palangoje ar Nidoje, auksiniu smėliuku. O ir gulėti degintis ant rankšluosčių būtų keista. Labai duria kūną. Būtina nuomotis arba turėti savo gultus.
Maudantis jūroje rekomenduojama turėti specialią avalynę, kuri neslystu per akmenis ir aišku, apsaugotų nuo susižalojimų.
Tie, kas Batumį pažįsta geriau už mane, dar perspėjo, kad ne visiems naujakuriams patinka tai, kad namuose kartais dingsta elektra, arba vanduo. Tai pasitaiko retai, bet būna. Taip pat, įspėjo jie mane, kad ne visur yra karštas vanduo – būtina statyti šildytuvą. Dar, vienas didžiausių minusų – Gruzijoje daug vagių, todėl jeigu įsigysite namus neapsaugotame pastate, gali būti, kad kai grįšite kitą vasarą – rasite siurprizų. Tiksliau – nieko nerasite, nes vagys viską išsineš.
Tiesa, kitas mane konsultavęs žmogus – taksi vairuotojas – net supyko, kai paklausiau, ar tikrai čia klesti vagystės. Jis sakė: kad jau porą metų viskas labai ramu, jokių vagių, nes gyvenimas šioje šalyje gerėja.
Sąmoningai nereklamuoju nei vieno konkretaus projekto, šiuo metu statomo Batumyje. Nes visi jie panašaus lygio. Tačiau nuvykę į šį kurortą tikrai lengvai juos susirasite. O jeigu tingite ieškoti, jūs tik užsiminkite vietiniam gruzinui, kad norite pirkti butą. Tuoj pat būsite pristatyti į tinkamą vietą.
Sveiko proto žmogui, dabar greičiausiai mintyse sukasi klausimas – jeigu aš jau toks gudrus ir siūlau butus Gruzijoje, taip giriu juos, ar pats nesusiviliojau nusipirkti? Juk tvirtinu, kad tai puiki galimybė, kurios nereikėtų praleisti.
Žinote, atvirai pasakysiu. Norėjau. Dvi dienas slampinėjau po rajoną, kur daugiausiai statybų. Vis žiūrėjau ir svajojau, kuriame iš tų namų labiausiai norėčiau apsistoti. Galvojau, kaip ten praleisčiau visą vasarą, pasisemčiau jėgų rudeniui ir žiemai Lietuvoje. Bet tada kažkas trenkė į galvą ir ėmiau svarstyti, ar tikrai Gruzija ta šalis, į kurią nuolat noriu grįžti. Taip, jų klimatas puikus, ir jų maistas dieviškas, bet labai daug tokio sovietinio palikimo. Daug liūdnų ir skurdžiai gyvenančių žmonių. Tokia slegianti Lietuvos praeitis. Kai kurios gatvės ir rajonai Batumyje liūdnus laikus man priminė. Tai todėl nusispjoviau į svajones. Jau kartais dėl to gailiuosi.
