Uostamiestyje gyvena per 77 000 gyventojų. Autobusu pasiekti šį miestą kainuoja mažiau nei 8 eurus, o už kuprinę ar didesnį bagažą tenka sumokėti mažiau nei 50 euro centų (80 dirhamų už bilietą, 5 už bagažą). Keičiant 300 eurų į vietinę valiutą gauname per 3 300 dirhamų.
Mums reikalingas autobusas iš stoties išvyksta už trijų valandų, tad „griebiame“ kitą planą ir pradedame derėtis dėl geresnės kainos su vietiniais taksi vairuotojais. Pradinė jų siūloma kaina – mažiau nei 90 eurų (900 dirhamų). Kadangi esame trise nusprendžiame užkalbinti ir kitus link Essaouiros traukiančius keliautojus. Pasiūlome jiems nelaukti autobuso už trijų valandų, o keliauti taksi penkiems ir atvykti žymiai greičiau. Susipažįstame su dviem merginomis iš Vokietijos, kurioms ši mintis tinka, o su taksi vairuotoju suderiname kainą – 130 dirhamų asmeniui (mažiau nei 13 eurų).
Essaouirą pasiekiame per porą valandų. Gąsdina šiek tiek apsiniaukęs dangus, tačiau pamačius visai kitas spalvas ir vietinę prekybininkų kultūrą nei Marakeše, šiek tiek nusiraminame ir jaučiamės ne tiek įsitempę. Nedideliame uostamiestyje vyrauja baltos ir mėlynos spalvos. Pakrantes skalauja milžiniško dydžio bangos, o vanduo šalia kranto susimaišęs kartu su gausybe smėlio atrodė ne visai patraukliai. Tad viltys išsimaudyti vandenyne ar paplaukioti banglentėmis nukėlėme į priekį. Visos Essaouiros senamiesčio gatvelės talpina šimtus prekeivių, beveik prie visų prekybinių taškų įsikūrę ir po kelis katinus. Senamiestį, kuris Maroke vadinamas medina pavadinčiau tiesiog didžiuliu turgumi.
Uosto teritorija stebina mėlyna spalva nusėtomis žvejų valtimis ir šimtais virš galvų skraidančių afrikietiškųjų auksasnapių kirų ir žuvėdrų. Jie čia kartais taip arti, kad visai nebijo žmogaus. Gali prieiti visai šalia ir fotografuoti, o jie net nepakelia sparnų. Atrodo, galėtum paglostyti kirą ar žuvėdrą. Essaouira garsėja ir savo žuvies turgumi, kuriame už nedidelę kainą galima įsigyti įvairiausios žuvies ir išsikepti ją vietoje ar šiek tiek pigiau medinoje esančiame turguje. Prie žuvies prekybininkai prideda duonos ir gan įprastų salotų su paprikomis, pomidorais ir svogūnais. Bendroje sumoje trise už žuvį, jos iškepimą ir salotas sumokėjome po 2 eurus asmeniui.
Tačiau, kainos čia aukštesnės nei prieš keletą metų, lygiai taip pat matyti ir žymiai didesnis poilsiautojų kiekis. Uostamiesčio gatvėse daugybė vokiečių, prancūzų, ispanų ir italų turistų. Apsukrūs prekybininkai uoste įkyresni, o kartais besiderėdami net ir pašiepia turistus. Teko nugirsti raginimų išsiplauti galvą ir teko stebėti kaip prekybininkai tiesiog akivaizdžiai juokėsi iš pirkėjų. Tokiomis akimirkomis kyla mintis, jog kai kurie vietiniai čia žaidžia žaidimą, kuris parduos už didesnę kainą. Nes būti apsuktam marokiečio čia itin lengva.
Kas kelias minutes gatvėje jums pasiūlys nemokamai išbandyti narkotikų, žinoma, su tikslu juos jums parduoti. Kokainas ir hašišas – frazė, kurią išgirstumėte daugybę kartų. Kaip ir didžiausiuose Europos sostinėse ar kurortuose tokie prekeiviai labai įkyrūs, tad reikia mokėti jiems pasakyti griežtą Ne ir nesivelti į jokias kalbas. Per keturias dienas praleistas čia nematėme nė vieno policijos pareigūno, tačiau lygiai taip pat nematėme ir jokių rimtesnių incidentų, nors vakarais vaizdelis medinoje gan šiurpokas.
Ieškant mums tinkamų svečių namų puikiai pasiseka. Suderiname 13 eurų kainą asmeniui už naktį. Svečių namai neturi jokių iškabų ir atrodo kaip privatus namas. Jame kvepia švara, o kilus bet kokiam klausimui nuolatos pagalbą suteikia du patarnautojai ir pats svečių namų vadovas. Į 13 eurų kainą įskaičiuoti ir pusryčiai jaukioje žvakių šviesoje. Pusryčiams patiekiamos šviežiai spaustos apelsinų sultys, kepti kiaušiniai, blyneliai, įvairūs vaisiai ir bandelės. Vakarienė kainavo mažiau nei 3 eurus. Galėjome mėgautis vietine, tradicine marokiečių virtuvės pažiba – tadžinu. Tai daržovių troškinys specialiame inde su kuskusu. Pagal svečio pageidavimus gali būti patiektas ir su vištiena ar jautiena.
Malonus aptarnaujantis personalas leidžia pasijusti tikru Essaouiros svečiu. Papasakoja apie vietines kainas skirtas turistams ir vietiniams, kurios čia skiriasi kone per pusę. Prabangūs apartamentai pakrantės viešbučiuose dviem, su vaizdu į vandenyną, sūkurine vonia ar dideliu baseinu čia kainuoja apie 100 eurų. Tačiau, visai nesigailime sumokėję 13 eurų už šiek tiek kuklesnius apartamentus. Šiomis dienomis nelepino saulė, tad esant darganotam orui padovanojome sau pusdienį vietiniame SPA centre. Už mažiau nei 50 eurų daugiau nei tris valandas džiaugiamės hamamo (vietinė pirtis) procedūromis, viso kūno masažu ir nepriekaištingu darbuotojų dėmesiu.
Gatvėse tradicinių sumuštinių su vištiena, daržovėmis ar dešrelėmis galima įsigyti ir už vieną eurą. Tad sočiai ir pigiai užkąsti ar pavalgyti tikrai įmanoma. Vietiniai vaisiai taip pat nebrangūs ir skanūs. Avokadų kilogramas čia kainuoja apie 1,5 euro, tačiau jei prekybininkai mato, jog jūs ne vietinis ši kaina gali būti dviguba. Avokadų skonis nepalyginamai geresnis nei parduodamų Lietuvoje. Vienas iš smagesnių pirkinių čia buvo alyvuogės, mažiau nei už 10 euro centų pardavėjas pardavė apie 200 gramų alyvuogių. Kartais puikus sandoris su prekybininkais pavyksta, jei tiesiog paduodi keletą dirhamų ir prašai produktų už juos visus. Vietiniame turguje paragauti galima visko: nerealaus dydžio braškės, bambukų sultys, blyneliai, įvairiausi riešutai, daugybės rūšių alyvuogės, prieskoniai ir egzotiniai, lietuvio akiai neįprasti, vaisiai – tai išskirtinė Maroko pasiūla.
Suvenyrai taip pat nebrangūs – už mažiau nei eurą įsigysite autentiškų kepurių, magnetukų, atvirukų, suvenyrinių būgnelių. Jei užsiplepėsite su maloniu prekeiviu iš jo prekyvietės galite neištrūkti ir gerą pusvalandį. Jie tikrai moka sudominti ir yra labai originalūs siūlydami savo prekes ar įvairiai pataikaudami klientams. Dažnai toks pataikavimas tampa klausimu apie keliautojų namus, tada prekeiviai atsako, kad Lietuva nuostabi šalis, bet ten dabar labai šalta. Maroko prekeiviai tokius dalykus žino atmintinai. Taip pat dažnai gatvėje buvau sustabdytas ir apibertas komplimentais dėl gintarinio vėrinio ant kaklo. O jau tada prasidėdavo bandymai įsiūlyti savo puošmenas. Tačiau Marokas tuo ir žavi, nors šią akimirką atrodo, jog turgaus aplinkos pasisėmiau visam gyvenimui.
4 dienos ir trys naktys saule nelepino, tačiau buvo pakankamai šilta, tad dienomis drąsiai mūvėjome šortus ir marškinėlius. Įdienojus termometro stulpeliai čia rodo 16-18 laipsnių šilumos. Vakarai ir naktys vėsios, tad nemažai laiko praleidome prie svečių namų terasoje įrengto židinio žaisdami UNO kortomis. Beje džiugino ir nuo apartamentų stogų terasų atsivėręs vandenyno vaizdas.
Įspūdžiai puikūs ir egzotiški. Essaouira – nuostabus miestas norintiems tiek ramybės, tiek vietinio prekybininkų šurmulio. Pasivaikščiojimai pakrantėmis ir vietinėmis gatvelėmis su savo antrąją puse ar draugais tikrai taps romantiški ir malonūs sielai. Vietiniuose baruose rasite puikių vietinių muzikantų grojančių ir atliekančių kūrinius nuo pop iki regio stiliaus ar autentiškos šiam kraštui muzikos. Kartu su draugais jaučiamės pailsėję ir atitrūkę nuo įprasto ritmo Lietuvoje ir leisimės pakrante į kitus mažesnius miestelius, įsikūrusius Maroko pietuose. Savo kelionėje po Maroką dar planuojame aplankyti Atlaso kalnus ir Sacharos dykumą.
Kelionėje keliaujame kartu su Lietuvoje įsikūrusio indėnų kaimo „Vinetu“ atstovu Bėgančiu Jaučiu (indėniškas vardas) ir grupės „Baltasis Kiras“ vokalistu Tautvydu. Atostogos Maroke, o vėliau Paryžiuje tęsis iki kovo 14 dienos. Daugiau kelionės įspūdžių rasite Facebook paskyroje: „Kurorto vaikis“.
