Taba Heights – toks pilnas šio egiptiečių kurorto pavadinimas – yra Raudonosios jūros Akabos įlankos pakrantėje įsikūręs kurortas. Jį sudaro keletas viešbučių kompleksų, į kuriuos jau kelerius metus kelius atrado ir savarankiški individualūs lietuvių keliautojai, ir aktyvūs kelionių organizatoriai, pasirūpinantys skrydžiu Kaunas-Eilatas, pervežimu iš Izraelio į Tabą ir keliautojų pageidaujamo viešbučio rezervacija.
Egiptas lietuviškai
Nemažą Tabos penkių žvaigždučių „Strand Beach & Golf Resort Taba Heights“ viešbučio teritoriją galima būtų drąsiai lyginti su lietuviška Šventąja vasaros sezono metu. Kas savaitę apie pora šimtų poilsiautojų iš Lietuvos čia palaiko nuolatinių linksmybių atmosferą, kurią pakaitina „viskas įskaičiuota“ apgyvendinimo formulėje numatytas neribotas alkoholio kiekis. Rezultatas – netikėtas ir nematytas lietuviškas turgus po Egipto saule.
Linksmybės čia prasideda 8.30 val. kiekvieną rytą, kai tik prie baseinų įjungiama garso aparatūra, kad pamažu pažadintų visus miegalius, ir baigiasi apie 2-3 val. nakties, kai viešbučio administratorius šiaip ne taip įkalbina įkaušusius lietuvaičius eiti miegoti. Na, kantrusis Alaa iš „Strando“ pripažino, kad tai nėra labai sunku, nes alkoholio kraneliai baruose užsukami 22 val., lietuviai iš esmės nėra pikti ar agresyvus, tik labai jau nori šokti bei dainuoti, todėl jam tenka įkalbinėti eiti pogulio. Kelių išmoktų lietuviškų frazių neužtenka, bet jis stengiasi.
Nuo Šventosios poilsis labiausiai skiriasi tuo, kad Taboje net ir sausio mėnesį tikrai jei ne karšta, tai labai šilta: oro temperatūra iki 16 val. vakaro nekrenta žemiau 22-24 laipsnių, o vandens temperatūra laikosi apie 23 laipsnius. Na, o vandenyje, kaip žinia, pilna grožybių nardymo mėgėjams, ant kranto – visą dieną gulinėja du kupranugariai, kasryt atjodinami neįkyrių vietos gyventojų kraštovaizdžiui pagyvinti. Kitapus viešbučio dunkso kalnai, nuo kurių kurortas ir gavo savo pavadinimą – Taba Heights išvertus reikštų „Tabos aukštumos“.
Vaizdai iš „Strand“ viešbučio terasų irgi magiški – kitapus įlankos atsiveria Saudo Arabijos, Jordanijos, Izraelio uostai. Tolumoje matyti praplaukiantys laivai, sutemus visa tai virsta paslaptinga švieselių jūra. Įlankos plotis – viso labo keliolika kilometrų ties Taba, todėl kitame krante galima įžvelgti ir tarp uostų kursuojančius vilkikus, ir apšviestus kelius. Juodos arabiškos nakties pasaka, kokteilis iš baro, cikados – begalinė erdvė romantikai.
Žinoma, ir Raudonoji jūra nėra Baltija. Nuo saulės ir vandens atsipalaidavę, gal ir mažumą apsvaigę lietuviai poilsiautojai mielai dalijasi povandeninio pasaulio atradimais: vienas matęs rają, kitas nerealaus dydžio mėlyną žuvį karpyta uodega, o kur dar visokie gyvates primenantys padarai ar jūros ežiai. Pliaže nugriaudi juokas. Tai eilinį kartą lietuviai skaldo bajerius, tiesa dažnokai nukreiptus į „antrą galą“. Viena kompanija pusvalandį žvygavo, kad ant kranto guli ne medūza, o kaimynės pamestas krūties implantas. Pokštininkai svarstė, ar kažkurio žmonai nevertėtų pasiimti to padaro į Lietuvą, beliktų lizinguotis tik antrąjį „silikoną“.
Bet kuriuo atveju, poilsiautojams čia saugiau maudytis su guminiais bateliais, nors pakrantė viešbučio teritorijoje pakankamai smėlinga, įbristi galima ir basomis. Organizuojama nardymo išvyka į Faraono salą, kaip pasidalino ją išbandę poilsiautojai, nėra verta 20 dolerių, nes ne ką prastesnių įspūdžių galima patirti paėjėjus 1-2 km pakrante kitų viešbučių link, kur šalia koralų rifų nardytojams yra įrengti lieptai į jūrą.
Smalsūs lietuviai išbando ir safarį džipais – nebuvusiems arabų kraštuose tai gali būti įdomi patirtis už viešbučio „rezervato“ sienų su vietinių dykumų gyventojų buitimi ir pasauliu. Turbūt mažiausiai vykusi yra iš Tabos organizuojama ekskursija į Izraelį, aplankant Negyvąją jūrą, Jeruzalę ir kt. vietas.
Daugiausia laiko šioje išvykoje užima pasienio punktų patikros, naktinis pervežimas, o ilgai lauktų maudynių Negyvojoje jūroje turistai atvežami 6 val. ryto. Reikia būti labai ištroškusiam potyrių, kad po autobuse praleistos nakties 6 val. norėtum bristi į jūrą, kol saulė dar nepatekėjo.
Knygos lietuviškos
Kol nenuoramos blaškosi po safarius ar Izraelį, naujoje Šventojoje, tiksliau – Taboje, gyvenimas verda. Reikia pripažinti, kad lietuvės akivaizdžiai nurungia viešbučio samdytus šou atlikėjus ir pilvo, ir kitų šokių rungtyse. Jau nekalbant apie tai, kad vakaro programai įsilinksminusi tautiečių kompanija parinkdavo kur kas geresnę muziką. Arabai paslaugiai mokėsi ir džiugiai plojo aktyviems programos dalyviams. Ir, aišku, braukė prakaitą nuo svaiginančio lietuvaičių grožio, jų trumpų sijonų ir ypač vienos vis per aukštai pasikeliančios aptemptos raudonos suknelės. Gerai, kad viešbučio darbuotojai privalo išlikti santūrūs, nežinia, kuo baigtųsi sportiškų lietuvių bandymai ginti savo merginas nuo pernelyg įsiaudrinusių vietinių vyrų dėmesio.
Situacija tikrai neįprasta: kur dar pasaulyje atvykusius naujus svečius pasitinka lietuviškai prabylantys arabai? Jie jau moka ne tik „labas“, bet ir „kaip sekasi“, „gerai sekasi“, „graži diena“, „eini prie jūros“, „alaus“ ir pan. „Pasitempę, linksmi, pasitikintys savimi“, – taip lietuvių svečius apibūdino „Strand“ darbuotojai. Lietuviškos „Tedo“ agentūros vadovas Tadas Kertenis lietuvius vykstančius į Tabą apibūdino kiek kitaip: „naujos modernios kartos atstovai, kurie supranta, kad ne krištolinis sietynas ar ąžuolinis karstas didžiausia gyvenimo palaima“. Dar viena detalė, papildanti mūsų poilsiautojų paveikslą: viešbučio bibliotekėlėje randame skaitinių lietuvių kalba, kuriuos palieka išvykstantys svečiai. Čia ir Orvelo „Gyvulių ūkis“, ir Užkalnio storas žurnalas, ir psichologijos vadovėlis, ir, aišku, vienas kitas pliažui tinkamas detektyvas.
Pjaustant marketinginiais pjūviais – bene trečdalis keleivių į Tabą yra lietuvių emigrantai iš Norvegijos, Airijos ar Anglijos, nusprendę paįvairinti savo Kalėdines atostogas egzotiškais prieskoniais. Dar trečdalis – vidutinio ir vyresnio amžiaus publika, keliones gavę kaip dovanas iš vaikų arba atvykę į šiltus kraštus pailsėti nuo niūrios lietuviškos žiemos. Likusioji dalis – savarankiški smalsūs amatininkai ar verslininkai iš įvairiausių Lietuvos pakraščių, kurie gali atostogas susiorganizuoti bet kada ir kaip tik nori.
Tiems, kurie turi ribotą atostogų dienų skaičių, ši kelionės kryptis turbūt neatrodytų viliojanti, nes norint žiemą keliauti į šilto klimato kraštus tikrai galima rasti ir įdomesnių pakrančių, ir svaigesnių įspūdžių. Bet jei turi užtektinai laiko patinginiauti prie jūros žiemos mėnesiais, kodėl gi ne? Kaip ir mūsų Šventoji, Taba, ko gero, nėra pirmojo pasirinkimo pajūrio kurortas.
Palyginti su mūsų kurortais
Bendra šio septynių dienų saulės ir jūros palaimos kaina įskaitant nemokamą alkoholį ir gultus prie jūros, taip pat įskaičiavus įvažiavimo į Egiptą mokestį ir Sinajaus pusiasalio gamtos rezervato ir Sinajaus pusiasalio mokesčius – apie 350 eurų asmeniui. Už šią sumą žiemą nieko panašaus neįmanoma rasti nei Birštone, nei Druskininkuose, o vasarą turbūt būtų neįmanoma ir prie Baltijos.
Ar vykčiau į Tabos „Strand“ viešbutį dar kartą? Galbūt. Jei būčiau visiškai pervargęs, norėčiau pakeisti aplinką. Netikėtai pozityvia lietuviška energija pulsuojantis Egipto kurortas ir jokios būtinybės ar galimybės nuveikti ką nors „turiningam“ laisvalaikiui – juk kartais tereikia tik saulės ir jūros.
