Mes Urugvajuje atsidūrėme mėnesiui, nes turėjome bilietus iki Buenos Airių praleisti baisiausio lietuviškos žiemos meto ir grįžti iki Eurovizijos atrankos finalo ir knygų mugės. Kodėl įsigijome bilietus į Argentiną, neklauskite manęs, nes tiksliai nežinau. Mudu su drauge dažnai šitaip elgiamės: pirma perkame bilietus, paskui galvojame, ką veiksime. Neatsakinga? Turbūt taip, bet elitas turi savų įgeidžių.
Tiksliausia būtų pasakyti, kad atsidūrėme Montevideo, Urugvajaus sostinėje, nes miestas yra už poros valandų keltu nuo Buenos Airių. Tik tiek žinojau, kad Montevideo turi paplūdimius (aktualu, kai čia sausį vasara ir trisdešimt laipsnių karščio), ir kad čia saugiausia Lotynų Amerikos šalis be didelių ekonominių problemų.
Daugiau nieko nežinojau. Ispaniškai nemoku beveik nieko, bet moku baksnoti pirštu, garsiai sakyti “por favor” ir rodyti pinigų pluoštą, kaip kiekvienas civilizuotas atvykėlis, tad sunkumų nėra. Išsinuomojome butą pačiame centre, ant tokios turistinės Laisvės alėjos arba Pilies gatvės – greta miesto katedra ir keliolika pardavėjų su turistiniu šlamštu (matės puodeliai, marškinėliai, senos knygos ispanų kalba, visų rašytojų, nuo Hitlerio iki Juozo Baltušio – juokauju, žinoma, Juozo Baltušio neparduoda, užtat Adolfo Hilerio “Mano kova” ispanų kalba yra laisvai prieinama.
Kadangi esu kūrybinėje komandiruotėje, turiu nuojautą, kad geriausiai viską apie Urugvajų surašyti punktais. Solidžiau atrodys, be to, man taip geriau gaunasi.
1. Urugvajus pagal gyventojų skaičių yra maždaug kaip Lietuva, vidutinis atlyginimas mažesnis nei Lietuvoje (maždaug apie 570 eurų), minimalus atlyginimas irgi mažesnis, 290 eurų, kainos didesnės nei Lietuvoje. Kainos beveik kaip Suomijoje. Kaip jie gyvena? Nežinau. Yra socialinės programos, pensijos, nemokama valstybinė medicina (sako, lėta ir nepatogi, bet visi, kas nenumiršta, sulaukia operacijos), bet šiaip jie turbūt labai nereiklūs. Ir jiems nereikia daug išlaidauti šildymui.
2. Jei norite atvažiuoti į Urugvajų ir skaniai daug visko valgyti, mokėdami skatikus kaip kokiame Tailande, nevažiuokite. Tai ne tik brangiausia Lotynų Amerikos šalis, tai dar ir oficialiai blogiausių daržovių bei vaisių kraštas šiame žemyne. Čia jums ne kokia Brazilija. Čia viskas ir parduotuvėse, ir parduotuvytėse, ir turguose apvytę, papuvę, pajuodę. Nereiklūs žmonės – atsirenka mažiausiai apipuvusį bananą ir perka. Vaisių ir daržovių jie nemėgsta – valgo tik mėsą, kurios turi per akis ir eksportuoja didžiuliais kiekiais. Vyno gamina daug ir gero, bet beveik viską išgeria patys. Alus skanesnis negu Argentinoje, bet jei norėsite importuoto (net iš Argentinos), jus privers pravirkti nuo kainos. Penki eurai už butelį – net Aurelijus Veryga pasipiktintų.
3. Urugvajus pirmasis legalizavo ne tik gėjų santuokas, bet ir marihuanos rūkymą, tiesa, vis dar normuoja: 40 gramų per mėnesį vienam gyventojui legaliai, visa kita jau perkama iš juodaodžių prekiautojų juodojoje rinkoje. Laimingi anūkai, kurie turi nerūkančius senelius: gali sutraukti ir savo, ir bobutės normą, jei tik bobutė pasirūpins užsiregistruoti kaip žolės mėgėja. Norite legalizuoti Lietuvoje marihuaną? Prašau, nedarykite to, nepasižiūrėję į tai, kaip atrodo žolininkų rojaus šalys kitur pasaulyje. Montevideo pilnas miestas apsipūtusių durnių, kurie visą dieną sėdi ant namo slenksčio ir patenkinti gyvenimu šypsosi bedantėm burnom (tiesa, jiems dantys iškrenta nuo blogos higienos, ne nuo žolės). Ne tokios Lietuvos aš norėčiau.
4. Valkatų daug ir jie visi miega per dienas susiradę šešėliuką (kitiems patinka saulėkaita). Ar jie benamiai, nežinau, nes daugelis turinčių namus irgi sėdi lauke, ant slenksčio, kalbasi su tokiais pat kaip jie, nelabai švariais draugeliais. Aplink vėjas nuo jūros nešioja šiukšles, kurios urugvajiečiams akių nebado. Jie nėra itin švarą mėgstantys žmonės. Rūpestingo šaligatvių plovimo rytais kaip Buenos Airėse, nematyti: argentiniečiai palyginus yra aristokratai, urugvajiečiai – provincialai.
5. Nacionalinė virtuvė – pyragėliai su mėsa (empanadas) bet kuria proga, sumuštiniai ir, žinoma, kepta mėsa.
6. Jėzus čia populiarus ir, sprendžiant iš vaizdinės agitacijos mieste, turi daug sekėjų Feisbuke ir Instagrame, bet bažnyčių nėra itin tiršta (net nedaug, palyginus su Argentina). Kiti populiarūs veikėjai yra rusų revoliucionierius Vladimiras Leninas ir Kubos revoliucijos ideologas Če Gevara, ir, nors šalis nėra komunistinė, daug ilgų užrašų ant tvorų apie proletariato kovą su išnaudotojais.
7. Kaip ir Argentinoje, čia nėra daug fantazijos, vadinant gatves: keletas generolų ir valstybės vyrų pavardžių, o likusias gatves pavadina pagal visas Lotynų Amerikos valstybes ir jų sostines, o taip pat pagal visus savo šalies vietovardžius.
8. Skirtingai nuo Argentinos, kuri nuo seno turi problemų su grynaisiais pinigais (sunku išsikeisti eurus arba dolerius, bankomatuose nuolatos baigiasi banknotai), Urugvajuje keityklų daugiau negu užkandinių ir visuose bankomatuose pilna pinigų. Didžiausias turizmas čia yra iš Argentinos, bet argentiniečiai savo šalies pinigų čia nesiveža (veža dolerius), nes Argentinos pesus keičia nenoriai ir blogu kursu – niekada nežinai, kada vėl Buenos Airėse sunegaluos ekonomika ir pinigai nuvertės.
9. Patys Urugvajaus gyventojai, jei keliauja, tai dažniausiai į kaimynines Argentiną ir Braziliją. Lėktuvu skristi net po Lotynų Ameriką vietiniams labai brangu, o į kitą žemyną – kosminė prabanga. Palyginti net su lietuviais, urugvajiečiai keliauja nedaug.
10. Montevideo senamiestyje šimtai kažkada buvusių labai gražių pastatų su įmantria lipdyba, balkonais, bokšteliais, bet visi iki vieno apleisti. Net nauji pastatai miesto centre dažniausiai aplipdyti kažkokiais popieriais, kartono lakštais ir statybiniais pastoliais bent jau pirmame aukšte. Vienintelis matytas pastatas, išlaižytas iki galo, remontuotas kaip saldainis ir tviskantis senovine prabanga – Rusijos Federacijos ambasada gyvenamajame Pocitos kvartale. Kam Rusijai nemaža ambasada mažytėje Lotynų Amerikos valstybėje? Manau, kad visi gerbtų ir laikytų didžia šalimi.
11. Labiausiai nuvylęs dalykas? Po Argentinos, kur visi labai išdidūs ir nieko nebruka turistams, neprašinėja ir beveik neelgetauja, Urugvajuje nesmagu matyti atsilikusio pasaulio požymį: padavėjus su valgiaraščiais rankose, kurie kabinėjasi prie visų einančių gatve pro jų restoraną.
12. Labiausiai patiko jūra: gretimoje Argentinoje ji visai nemylima, su pakrante, užstatyta iš visų pusių, Urugvajuje vandenynas yra mėgstamas ir gerbiamas. Miestiečiai leidžia prie jo laiką, nors labiausiai prestižiniai pakrantės daugiabučiai yra baisūs, primenantys Naujininkus ar Šeškinę Vilniuje, nors ir nepigiai kainavę savininkams.
