Ko gero, viena žinomiausių iš jų yra Kardonos liemenėlių tvora centriniame Otage. Viskas prasidėjo vieną 1999 metų rytą, kaip ant metalinės tvoros buvo rastos keturios vėjelyje besiplaikstančios liemenėlės. Sklando gandai, kad grupelė moterų viešbutyje „Cardona Hotel“ šventė Naujuosius metus ir vėlų vakarą išėjusios iš aludės nusprendė nusiimti liemenėles ir pakabinti jas ant tvoros. Per kelias kitas savaites liemenėlių skaičius ant tvoros nuolat augo ir iki 2000 metų vasario jų čia kabėjo daugiau kaip šešios dešimtys. Pasklidus žiniai apie šią tvorą, liemenėlių atsirado dar daugiau. Per kelis metus liemenėlių skaičius išaugo iki tūkstančių ir ši tvora tapo unikaliu turistų traukos centru bei pagarsėjo visame pasaulyje.
Šios tvoros populiarumas sulaukė ir priešingo dėmesio. Atsirado manančių, kad viešas apatinio trikotažo eksponavimas yra gėdingas ir nemalonus reginys. Tokie žmonės pradėjo puldinėti šią tvorą ir liemenėlės kelis kartus buvo nuo jos nuplėštos. Tačiau kaskart jos vėl čia sugrįždavo.
Pastaruosius kelerius metus ši tvora naudojama Krūties vėžio fondui skirtai labdarai rinkti – turistai aukoja pinigus į čia esančią rožinę labdaros dėžutę.
Ramioje kaimo vietovėje Te Pahu, esančioje maždaug už pusvalandžio kelio nuo Hamiltono, yra dantų šepetėlių tvora. Palei kelią esanti tvora papuošta šimtais ryškiaspalvių dantų šepetėlių. Šios Te Pahu lankytinos vietos autorius – vietos gyventojas Graeme’as Cairnsas. Iš pradžių dantų šepetėlių čia buvo nedaug, juos čia palikdavo jo draugai ir negausūs lankytojai. Tačiau pasklidus žiniai, žmonės iš visos šalies ir net užsienio ėmė dovanoti savo panaudotus šepetėlius. Čia kabo net buvusios Naujosios Zelandijos ministrės pirmininkės Helen Clark dantų šepetėlis.
Daugelis Naujosios Zelandijos gyventojų mėgsta ant savo tvorų kabinti šliures, kurias vadina „jandal“ – tai japonų sandalų sutrumpinimas. Šis pavadinimas iš tikrųjų yra Morriso Yocko pateiktas prekės ženklas, kuris, kaip teigiama, užpatentavo garsųjį modelį. Vis dėlto, nėra vieningo sutarimo, kas šį modelį atgabeno į Naująją Zelandiją.
Kaip teigia Yockų šeima, Morrisą Yocką įkvėpė Japonijoje pamatyta avalynė, todėl jo garaže 1957 metais buvo pradėtos gaminti paprasta guminė avalynė. Tačiau Johno Cowie šeima tvirtina, kad būtent ponas Cowie penktojo dešimtmečio pabaigoje iš Japonijos atvežė šios avalynės idėją ir pavadinimą „jandal“. Jie mano, kad M. Yockas importavo šias šliures ir pateikė prašymą dėl prekės ženklo.
Vis dėlto nepriklausomai nuo to, kas atvežė į Naująją Zelandiją šliurių idėją, šiandien tai yra tarsi nacionalinis apavas šioje šalyje.
