Oficialiai Taivanas vadinamas Kinijos Respublika ir jo nereiktų painioti su žemynine Kinija (oficialus pavadinimas – Kinijos Liaudies Respublika).

Komplikuotas diplomatinis statusas Taivaną lydį jau daugiau nei pusę amžiaus, nuo tada, kai pilietinio karo su Kinijos komunistų partija metu, Kinijos Respublikos vyriausybė persikėlė į salą.

Dėl trinties su Pekinu Taipėjaus vyriausybei kyla sunkumų mezgant tarptautinius ryšius. Šiuo metu Taivanas diplomatinius santykius palaiko tik su 20 šalių. Palyginimui, Lietuva jų turi su 182 valstybėmis.

Tiesa, tai nereiškia, kad Taivane apsilankyti norintiems lietuviams kils kokių nors papildomų biurokratinių kliūčių – ne ilgiau kaip 90 dienų per 180 dienų laikotarpį šalyje galima būti be vizos. Tokias pat sąlygas Taivanas taiko turistams iš dar 58 valstybių.

Taivano visuomenė – pakankamai homogeniška, valstybinė kalba – kinų, todėl šalyje apsilankęs europietis gali pasijusti tartum būtų nusikėlęs visai į kitą pasaulį.

Bendravimas, užrašai gatvėse ir apskritai kultūra priverčia prisitaikyti prie naujos aplinkos, bent trumpam išeiti iš komforto zonos.

Raudona linija

Paskui 1949 metais į Taivano salą persikėlusią nacionalistų lyderio Chiang Kai-sheko vadovaujamą Kinijos Respublikos vyriausybę patraukė maždaug 1,2 mln. žemyninės Kinijos gyventojų.

Įtampa tarp šalių jaučiama iki šiol. Vis dėlto, kaip DELFI sakė Žemyno reikalų tarybos ministrė Chang Hsiao-Yueh, šiuo metu situacija Taivano sąsiauryje yra taiki, o jos pagrindinis tikslas – status quo išlaikymas.

Komentuodama neseniai įvykusį Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo vizitą žemyninėje Kinijoje, Chang Hsiao-Yueh sakė, kad jo pozicija yra tokia pati kaip ir Taivano: reikia išlaikyti taiką regione.

„Taivanas puoselėja laisvės, demokratijos vertybės, todėl visos tai puoselėjančios valstybės turėtų veikti kartu“, – sakė ji.

Chang Hsiao-Yueh

Ministrė taip pat paaiškino, kodėl, pavyzdžiui, dalyvaudama Olimpinėse žaidynėse, šalis negali vadintis Taivanu.

„Tai labai gražus vardas. Tačiau jei tai būtų oficialus, tarptautiniu lygiu pripažinimas vardas, tada žemyninei Kinijai tai nepatiktų. Tai reikštų, kad siekiame oficialios nepriklausomybės, o tai būtų raudona linija Pekinui. Tada jie pradėtų karą“, – sakė Chang Hsiao-Yueh.

Pašnekovė taip pat pridūrė, jog Taivanas galėtų apsiginti. „Kinija sumokėtų didelę kainą užpuldami mus“, – sakė ji.

Tiesa, pastaraisiais dešimtmečiais šalių santykiai kiek pagerėję. Pavyzdžiui, 1987 metais atšauktas draudimas iš Taivano keliauti į žemyninę Kiniją, o 2008 metais atsirado ir tiesioginiai skrydžiai.

Gražioji sala

Tikėtina, kad europiečių jūreiviai Taivaną pirmą kartą aplankė XVI amžiuje, tuomet jį pavadino Ilha Formosa (gražiąja sala). Tuo metu saloje daugiausiai gyveno Malajų-polineziečiai.

Iki Antrojo Pasaulinio karo pabaigos Taivanas buvo Japonijos kolonija, tad šiandien šalyje galima aptikti tiek Kinijos, tiek Japonijos kultūrų įtakos.

36 197 kvadratinių kilometrų ploto Taivanas yra maždaug Olandijos dydžio, tačiau kur kas tankiau apgyvendintas. 2017 metų balandį saloje gyveno 23,55 mln. žmonių.

Daugiau nei 95 proc. taivaniečių yra haniai – Rytų Azijos tauta, kilusi iš žemyninės Kinijos. Tai didžiausia pasaulio tauta, sudaranti maždaug 17 proc. viso pasaulio gyventojų – apie 1,3 mlrd. žmonių.

Dar 2 proc. Taivano gyventojų yra Malajų-polineziečiai, o likę 2 proc. – imigrantai, daugiausiai iš Pietryčių Azijos. Dauguma Taivane sutiktų žmonių kalbės kiniškai, praktikuos Budizmą arba Daoizmą.

Daugiau nei pusę šalies ploto užima kalnai ir miškai, susikoncentravę Rytinėje šalies pusėje. Taivano krantus skalauja šiltos vandenyno srovės, o jo klimatas svyruoja tarp tropinio ir vidutiniško. Pavyzdžiui, sniego pasitaiko tik žiemą ir tik kalnuose.

DELFI reporteriui Taivane svečiuojantis gruodžio pradžioje, didžiąją laiko dalį dangus buvo apsiniaukęs, dienomis vyravo 15–20 laipsnių temperatūra.

Pasižymi IT eksportu

Taivano valiuta – Naujasis Taivano (NT) doleris. Už 1 JAV dolerį galima gauti maždaug 30 NT dolerių, už 1 eurą – apie 35 NT dolerius.

Taivano ekonomika tarp kitų šalių išsiskiria informacijos ir komunikacijos technologijų eksportu. Bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui pagal perkamąją galią 2016 metais sudarė 48 094 dolerio. Pagal šį rodiklį šalis užėmė 21 vietą pasaulyje.

Vis dėlto, pastaraisiais metais ekonomikos augimas šalyje yra sulėtėjęs, pavyzdžiui, 2015 metais augo vos 0,72 proc. Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo indekse Taivanas 2017 metais užėmė 15 vietą tarp 138 šalių. Palyginimui, Lietuva buvo 41.

Europos Sąjunga yra penkta pagal dydį Taivano prekybos partnerė ir didžiausias tiesioginių užsienio investicijų šaltinis – iki 2017 metų sausio investicijos sudarė 41,3 mlrd. JAV dolerių.

Ką nuveikti

Didžiausias Taivano miestas yra sostinė Taipėjus. Netoli jo yra ir tarptautinis oro uostas, tad iš Lietuvos atvykę turistai greičiausiai pirmiausia apsistos būtent čia.

Vienas įdomiausių objektų Taipėjuje yra 1952 metais specialiai svečių iš kitų valstybių priėmimui įkurtas „The Grand Hotel“. Teigiama, kad jame yra gyvenę per 100 valstybių vadovų, daugiau nei 2 tūkst. politikų ir įžymybių.

„The Grand Hotel“ kambariai pasižymi jau šiek tiek atgyvenusia prabanga, pavyzdžiui, viena įdomiausių atrakcijų gali tapti įvairių funkcijų turintis tualetas. Išėjus į erdvų viešbučio balkoną, atsiveria vaizdas į centrinę Taipėjaus dalį, girdisi beveik 3 mln. gyventojų turinčio metropolio šurmulys.

Atvykėlių dėmesio verta ir Chiang Kai-sheko memorialinė salė. Didžiuliame komplekse galima susipažinti tiek su nacionalistų lyderio asmenybe, tiek su visos šalies istorija. Čia gilų įspūdį palieka didžiulių gabaritų pastatai, pasižymintis tradicine rytietiška ir vakariečio akiai neįprasta architektūra.

Beje, pakankamai neseniai Taipėjus galėjo pasigirti aukščiausiu pasaulyje dangoraižiu „Taipei 101“. Tačiau 2010 metais šis titulas perduotas „Burj Khalifa“ Dubajuje.

Pro „Taipei 101“ apžvalgos aikštelės langus atsiveria panoraminis viso miesto vaizdas, kurį ypač įdomu stebėti sutemus – mirgančios eismo šviesos, nesibaigiantys gyvenamieji namai prikausto dėmesį.

Dar vienas turistų traukos centras Taipėjuje yra keliose miesto vietose esantys naktiniai turgūs, kuriuose galima nusipirkti suvenyrų arba išbandyti laimę įvairiuose atrakcionuose. Viena populiariausių vietų – Šilino rajone esanti prekyvietė.

Čia tenka arba brautis pro žmonių minią, arba tiesiog susitaikyti su likimu ir plaukti kartu su ja. Beje, turistams vertėtų nepamiršti, kad su prekiautojais galima (ir turbūt patartina) derėtis, nes pirma pasakyta kaina greičiausiai bus užkelta.

Norintiems susipažinti su Pietryčių Azijos menu turbūt nėra geresnės vietos už Nacionalinį rūmų muziejų, kuriame daugiausiai vietos užima tapybos, skulptūros ir porceliano parodos.

Jei pasiseks po muziejų pasivaikščioti su gidu, sužinosite, kad didžiąją jo eksponatų dalį Chiang Kai-sheko vyriausybė vežėsi kartu su savimi, bėgdama iš žemyninės Kinijos.

Kiti didieji Taivano miestai – Taičungas ir Gaosiongas. Greituoju traukiniu iš Šiaurėje esančio Taipėjaus už maždaug 350 kilometrų Pietuose esantį Gaosiongą galima pasiekti per 94 minutes.

Netoli jo yra įspūdingo dydžio skulptūromis ir įmantrios architektūros pastatais pasižymintis „Fo Guang Shan“ Budos muziejus.

Nenustebkite, jei ten dirbantys vienuoliai užkalbins ir pradės pasakoti apie Budizmą, pamokys apie vieną pagrindinių šio tikėjimo mantrų: būk geras, daryk gera, galvok gera.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)