Vis dėlto, net ir žinant šiuos faktus, nerti į vandenį su šiais plėšrūnais yra baisu, tačiau tuo pačiu – patrauklu. Dėl tokios pramogos daugybė smalsuolių vyksta į Filipinus, Pietų Afriką ar kitas egzotines šalis.

„Net jei plaukiojimas su rykliais yra viena saugiausių pramogų ir tinkama bet kokio amžiaus ar fizinio pasirengimo žmonėms, dažnai tai būna pati ekstremaliausia patirtis gyvenime. Labai dažnai pabandžius vieną kartą, norisi pakartoti dar ir dar tik jau kitoje vietoje“, – pasakojo Gabrielė Štaraitė, kelionių organizatoriaus „Travel Planet“ vadovė ir bendraįkūrėja.

Rykliai Filipinuose: didžiausi ir švelniausi

Daugeliui būna sunku patikėti, tačiau prie banginininių ryklių Filipinuose galima priplaukti be jokios apsaugos. Net iki 12 metrų ilgio užaugantys ir 20 tonų sveriantys bangininiai rykliai yra didžiausios pasaulio žuvys, tačiau žmonėms jie visiškai nepavojingi, mat minta planktonu ir smulkiomis krevetėmis.

„Plūduriuoti su vamzdeliu ir, jei reikia, su gelbėjimo liemene šalia kelių metrų ryklio yra neįtikėtina patirtis. Žinoma, nors šie pilkieji vandenynų karaliai ir nekelia pavojaus, nereikėtų jų erzinti blykstėmis ar paplekšnojimais”, – pasakojo G. Štaraitė.

Dažniausiai pasak jos, dėl ryklių vykstama į Cebu saloje esantį Oslobo kaimelį. Tiesa, čia ryklius privilioja specialiai jiems mėtomas maistas, tačiau tokia turistams skirta pramoga yra savotiška kompensacija vietiniams žvejams, kurie anksčiau gaudydavo šiuos nykstančius bangininius ryklius. Norint autentiškesnės patirties, reikėtų vykti į Luzono salą, kur Donsolo kaimelyje galima paplaukioti su ten natūraliai plaukiojančiais banginiais. Bet kuriuo atveju norint pamatyti ryklius, geriausia į Filipinus vykti lapkričio – birželio mėnesiais.

Ko gali pasimokyti iš ryklių auklių Belize?

Belizas garsėja savo turtingu povandeniniu pasauliu. Palei Belizo krantus besitęsiantis barjerinis rifas yra antras didžiausias pasaulyje gyvų koralų telkinys po Australijos Didžiojo Barjerinio. Šis UNESCO saugomas rifas pritraukia ne tik savo koralais, bet ir rykliais auklėmis. Viena iš versijų, kodėl šie rykliai gavo tokį pavadinimą yra medžioklės metu jų leidžiamas garsas, kuris primena žindančio kūdikio skleidžiamus garsus.

Rykliai auklės nepuola žmonių, tačiau sutikus juos snorklinant ar nardant žydruosiuose Belizo vandenyse greičiausiai kiekvienam sustingsta raumenys. Šie bedančiai kelių metrų ilgio gyvūnai yra gana tingūs ir žavi žmones savo nuolatiniu atostogų ritmu. Nors dauguma žuvų gali kvėpuoti tik kai plaukia, rykliai auklės gali kvėpuoti nejudėdami, tad dažnai juos gali pamatyti besilsinčius ant dugno ir besigrožinčius nuostabia koralinio rifo panorama. Rykliai nuolat sukiojasi Belizo vandenyse, tačiau geriausias sezonas ten vykti sausio – balandžio mėnesiais.

Pietų Afrika: pasimatymas su rykliais tik narve

Pietų Afrika yra viena populiariausių vietų pasimatyti su baltaisiais rykliais. Pastarieji laikomi pačiais pavojingiausiais žmonėms iš maždaug 300 ryklių rūšių. Tai yra per vandenynus migruojanti ir nykstanti rūšis, tad Pietų Afrika gerbiama ir kaip pirmoji šalis pasaulyje, pradėjusi saugojimo iniciatyvą.

„Baltųjų ryklių nepamatysite jokiame akvariume, nes jie gyvena tik laisvėje, tad vienintelė saugi galimybė susipažinti su šiais vandenų gigantais yra nerti į vandenį su narvu. Įlipus į prie laivo kabantį narvą, turistai nuleidžiami į vandenį, o kai ryklys, atviliotas į vandenį mėtomos tuno galvos priartėja – užtenka įkišti galvą į vandenį ir teisingai laikyti rankas“, – patirtus įspūdžius prisiminė „Travel Planet“ vadovė.

Baltieji rykliai gali užaugti iki 6,5 metrų ilgio, tačiau tai netrukdo jiems būti judriems. Ilgiausia užfiksuota šio baltojo plėšrūno kelionė yra 20 000 kilometrų nuo Pietų Afrikos iki Australijos ir atgal per 9 mėnesius.
Labiausiai nuo baltųjų ryklių kenčia banglentininkai, mat jų lentas rykliai supainioja su trokštamu dideliu grobiu – ruoniais, tunais ar kitais rykliais. Žmones dažniausiai jie užpuola per klaidą, ir įkandę bei supratę, kad šis maistas jiems netinkamas – palieka jį.

Rykliai
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją