JAV didžiulį įspūdį paliko atsargiai važiuojantys žmonės, dar likus 50 metrų prieš perėją pradedantys stabdyti. Niekada nelakstantys, nelenkiantys (nors galėtų), visada vairuojantys taip, kad būtų kuo mažesnė rizika – ypač gyvenamuosiuose rajonuose, prie mokyklų, darželių.
Mandagiai ir neįpareigojančiai vairuoja ir belgai. Padarei kokią klaidą – persirikiavai nepažiūrėjęs, užlindai, reikia pasukti į dešinę, lendant į ilgą eilę – niekas nepypina, nerėkia, nemojuoja rankomis. Įlįsti į automobilių eilę – užtenka parodyti posūkį.
Tau reikia pasukti į dešinę, o dešinėje stovi eilė bobulyčių su Renault Clio, besiruošiančių važiuoti tiesiai? Niekas nepypsės, ramiai palauks, niekas dėl to agresijos nerodys ir nei žmonių, nei savęs nenervuos. Vairavimas, važiavimas automobiliu nėra sureikšmintas. Vakariečių vairavimas atsargus, gynybinis, vairuotojai siekia kuo saugiau, kuo mažesne rizika pasiekti kelionės tikslą.
Ko siekia vairuotojai į rytus ir pietus nuo Berlyno, nesuvokiu. Rytuose vairavimas sureikšmintas. Egzistuoja mistinė sąvoka „vairuoti gerai“. Sąvokos apibrėžimas išplaukęs, bet greičiausiai „gero vairavimo“ elementai yra gebėjimas lenkti, gebėjimas važiuoti greitai, gebėjimas nardyti tarp automobilių, gebėjimas užlįsti, gebėjimas važiuoti per geltoną. Rytuose „bobos nemoka vairuoti“ . Ypač bobos nemoka vairuoti Maskvoje, Omane, Tel–Avive, Stambule ir Vilniuje.
„Nemokantiems vairuoti“ rytuose gyvenimas sunkus – kaip ir gėjai, moterys, vyresnio amžiaus žmones, „nemokantys vairuoti“ bei prastesnius automobilius vairuojantys yra diskriminuojama klasė. Vairuotojas, vežęs mus iš oro uosto su viešbučiui priklausančia nauja Audi A6, jautėsi gyvenime pasiekęs viską – jis ir vairuoja kietai, ir mašina jo kieta, ir žmones kietus veža – jam lygių nėra, todėl reikia važiuoti labai greitai, lenkti iš dešinės, mirksėti vargšams ilgosiomis šviesomis, kad jie trauktų savo purvinus automobilius iš kelio.
Kuo žmogus mažiau išsilavinęs, tuo jis „geriau vairuoja“. „Gerai vairuojantis“ visada turi griežtą nuomonę apie kitų vairavimo sugebėjimus, ir tik savisaugos instinktas jį sulaiko (o pietuose ir nesulaiko) nuo tos nuomonės išsakymo viešai – išlindus per langą ir kumščiu grūmojant kvailiui, kuris drįso prieš mirksinčią žalią sustoti, tebūnie jis, kaušas, prakeiktas iki dešimtos kartos.
Visi kiti vairuojantys, o ypač diskriminuojamosios klasės (žali lapai, bobos, senukai ir aprūdiję balti kablukai) yra debilai, maušai, kaušai ir kvailiai. Nes tik jie daro klaidas, nes tik jie pasiklysta, nes tik jie užlenda, nes tik jie yra bepročiai, nes tik jie yra pavojingi. Herojus niekada nedaro klaidų. Niekada nepasiklysta. Visada laikosi taisyklių, o KET žino iki pat lanksčios/standžios vilkties detalių bei važnyčiotojų žymėjimo tvarkos. Rytų herojus yra geriausias vairavimo specialistas, jis geriausiai pažįsta miestą, jis moka pergudrauti policiją, ir tyliai į ūsą šypsodamasis žino, kad šitam inkile radaro nėra.
Rytų vairavimo herojui važiavimas iš taško A į tašką B yra intensyvus, ritualinis procesas – net važiuojant 4–6 kilometrus nutinka daugybė dalykų, sutinkamos ordos kvailių ir kitokių vairuoti nemokančių, daugybę kartų yra keikiamasi, linguojama galva, skėsčiojama rankomis – nes yra labai labai labai svarbu, kaip vairuoja kiti, ir kiti vairuoti tikrai nemoka. Bobos turi trauktis, gaidžiui įlįsti neleisim, o, k**** mentai stovi, tu, kvailį, ar žiūri, kur važiuoji, kur čia mašiną pasistatei, o, boba atbula parkuojasi, nemoka, kiek galima laukti, nu ne, tiksliai, neįmanoma gyventi, vieni kvailiai aplinkui.
Mokantys vairuoti turi griežtą nuomonę apie taisykles. Herojus nesisega diržų, arba segasi juos tik autostradoje. Jis nekenčia automobilių, kurie nenuilsdami pypsi, jei neprisegtas diržas, ir visokeriopai su tuo kovoja – Vasia buvo nusipirkęs diržų sagteles, o Vania, kuriam labai norisi kietumo, kurio jis neturi, Maskvoje nusižiūrėjo fantastišką kovos su taisyklėmis metodiką – prisegti diržą ir sėstis ant jo. Vania dabar kiečiausias – visi važinėja prisisegę diržus, o jis nepasiduoda vakarietiškam mėmiškumui ir šlykštynėms Lexus inžinieriams – važinėja atsisėdęs ant diržo, neprisisegęs. Ir dar vypteli, kai aš demonstratyviai diržą atsegu, atsisėdu ir prisisegu – „ot mėmė, diržo jam reikia“.
Diržai ant galinių sėdynių išvis sukelia isterišką juoką – taip atskiriami grūdai nuo pelų – jei segiesi gale diržus, esi kvailas užsienietis, tokius sutinka tik Martono taksistai prie Vilniaus oro uosto. Serioga net prieky diržų nesisega, o segtis juos gale – lyg šlapintis atsisėdus. Gale Serioga net sūnaus nesega – vyrą gi auginu, ne bobą.
Rimti rytų vyrai turi nuomonę ir apie kelių ženklus – jie visi pastatyti nesąmoningose vietose, visi skirti tam, kad mentai rinktų kyšius, tie, kurie stato ženklus – kvailiai, o tie, kurie laikosi ženklų nurodytų taisyklių, turėtų iš karto padėti vairuotojo pažymėjimą ir prisiekti likusį gyvenimą važinėti visuomeniniu transportu. Nes nemoka vairuoti.
Tikram rytų vyrui KET yra nepalyginamai svarbesnis dokumentas už šalies konstituciją ar naują šalies biudžeto redakciją. Rimtas vyras turi turėti griežtą nuomonę apie naujausius KET pakeitimus, juos sekti, domėtis, ir diskutuoti apie juos su draugais. Yra tik viena rūšis KET pakeitimų, kuri palydima pritariamu linktelėjimu – greičio apribojimų mažinimas.
Liepė visus metus važinėti įjungus artimas šviesas. Kilo toks sujudimas, kad galima pagalvoti, jog lenkai Vilnių atsiima. Vyrai savaitėmis, mėnesiais lieja disleksinius tekstus forumuose ir komentaruose, kviesdami kilti ir nepasiduoti visuotiniam supuvusios valdžios sąmokslui. Tokio pažeminimo pasaulis nematė – SU ŠVIESOM VASARĄ VAŽINĖT! Vyrai ir formulių priskaičiavo, rodydami, kiek papildomo kuro suvartos vairuotojai. Artimos šviesos vasarą kels pavojų – akins priešprieša važiuojančiuosius. Bet svarbiausia – tai dar vienas būdas šlykstynėms mentams nulupti eurų iš vargšų vairuotojų.
Mentas. Tikras vyras iš rytų neturi didesnio priešo. Kelių policija yra organizacija, sukurta 9 pragaro rate, juodieji raiteliai, nešantys ligas ir nelaimes, neduodantys gyventi, lėkti, džiaugtis gyvenimu. Mentai visada neteisūs. Visada. Su mentais visada reikia 25 minutes ginčytis – o kaip nesiginčysi, juk herojus, pamenat, niekada nedaro klaidų, ir visada laikosi KET. Sustabdė bjaurybės – tikrai ne aš, tikrai buvo žalia, čia ne mano greitis, tas ženklas ne tą sako, tikrai negėriau, radaras nesertifikuotas, alkotesteris pareguliuotas. Jei nesiginčiji su policija – esi kvailas, pasiduodi sistemai, leidiesi apgaudinėjamas, nes policininkai visada stengiasi apgauti herojų ir išmonyti iš jo pinigų.
Paklausius tikrų vyrų, visi policininkai yra agresyvus, sukti, o svarbiausia – nemoka KET, neprisistato pagal taisykles, ir yra nemandagūs. Aš, pavyzdžiui, per dešimt metų, kuriuos vairavau Lietuvoje, nemačiau nei vieno policininko, kuris elgtųsi nemandagiai, tujintu mane, nepasisveikintų, nepaaiškintų, dėl ko sustabdė. NEI VIENO. Visi buvo mandagūs, profesionalūs – padarei pažeidimą, susimokėjai, užgaišai 5 minutes.
Nenuostabu, kad tokioje rūgštinėje aplinkoje, kurioje ant kiekvieno kampo tyko mentas riestais į save nagais, kur gatvėse knibžda teises nusipirkusių kvailių, bepročių, ar, dar blogiau, bobų, mandagumui vietos nelieka. Nes ant galvos gi užlips, nesupranti? Jei čia kiekvieną praleidinėsi, tai kur nuvažiuosi? O svarbiausia – būdamas mandagus, kvailiams leisi daryti klaidas, ir jie juk nieko neišmoks. Nes...
...vairavimo herojus iš rytų turi aukštesnių idealų, nei saugus nuvykimas iš taško A į tašką B.
Kad ir kokie stiprūs tikrieji rytų vairuotojai bebūtų, net ir jie turi autoritetą. Dažnai klaidingai manoma, kad rytų vairuotojai gerbia DIDELIUS AUTOMOBILIUS. Tai netiesa – troleibusas gerokai didesnis už Cayenne, bet tikras vairuotojas niekada nepraleis Marjos Pavlovnos, jau 45 metus bandančios iš stotelės troleibusą kairėn išsukti. Rytuose vairuotojai gerbia tik vieną kelių fenomeną – BRANGŲ AUTOMOBILĮ TAMSINTAIS STIKLAIS. Rytų vairuotojo jausmai BRANGIAM AUTOMOBILIUI TAMSINTAIS STIKLAIS yra sumišę – sodietis gerbia carą, kartu jo prisibijo, kartu ir kiek jam pavydi, šiek tiek slapčia ir nekenčia.
Kodėl rytų herojai – vairuotojai tokie? Akis man atvėrė vienas itin išsilavinęs bičiulis, kuris, vieno pokalbio panašiomis kultūrinėmis temomis metu, atkreipė mano dėmesį į faktą, kad rytų šalyse miestų gyventojai yra iš esmės valstiečiai, tik prieš vieną, dvi ar tris kartas išrauti iš sau įprastos sodžiaus aplinkos, ir įkišti į keistą, neįprastą miesto aplinką.
Sodžiaus simboliai rytuose gyvi – arklys, vežėčios – svarbiausi valstiečio statusui. Kaimietis didžiuojasi mokąs joti ant darbinio arklio be balno (diržai). Valstietis su meile sekmadieniais išbrinko ratus, pašeria ir iššukuoja arklį. Jis nekenčia dvaro prievaizdo, o dvarininką gerbia. Sodietis neįpratęs prie grūsties, daugybės žmonių – jis nejaukiai jaučiasi mieste, yra įsitempęs, dėl to nusivylęs, nusivylimą išlieja ant kitų – pro automobilio langą.
Sekite autorių facebook.com