Čia apsilankiusi lietuvė Gintarė Kondrotė neslepia susižavėjimo salos grožiu ir vietinių gyventojų svetingumu. Prieš kelionę moteris daug domėjosi apie salą ir po apsilankymo joje įvardijo tris, jos manymu, populiariausius mitus apie Madeirą.
Pirmas mitas
„Madeira yra amžino pavasario sala“
Galbūt šią frazę jau girdėjote. Tačiau, keliautoja G. Kondotė tam nepritaria, nes temperatūra čia – kur kas karštesnė.
„Paskaičiusi komentarus ir pažiūrėjusi prognozes tikėjausi blogiausio ir prisikroviau kelnių, megztinių. Beveik nieko iš jų nepanaudojau. Pavasario saloje buvo tikra vasara, temperatūra siekė 27-28 laipsnius šilumos pavėsyje, o saulė buvo itin kaitri. Net ir kalnuose buvome su šortais ir marškinėliais, ilgos rankovės būtų padėjusios nebent apsisaugoti nuo saulės. Džemperis reikalingas tik saulei nusileidus ar ją pasitinkant kalnuose“, – sako ji.
Antras mitas
„Madeiroje beveik nėra paplūdimių ir vietų, kur būtų galima maudytis“
G. Kondrotė nesutinka su šia kitų keliautojų nuomone ir sako, kad Madeiroje yra daug vietų, tinkamų maudynėms.
„Madeiroje yra daugybė paplūdimių, taip – dauguma jų akmenuoti, bet su vandens batais tikrai galima maudytis. Taip pat yra keli juodo smėlio paplūdimiai, keli šviesaus smėlio, atvežto iš Afrikos. Juose drąsiai galima maudytis su vaikais, jau nekalbant apie Porto Moniz natūralius baseinus“, – pasakoja moteris.
Trečias mitas
„Keliauti į Madeirą reikia itin aktyviems žmonėms, nes be haikinimo daugiau čia nėra ką veikti“.
G. Kondrotė sutinka, kad Madeiros sala yra kalnuota, todėl dažnai net miesteliuose teks lipti į įkalnę ar leistis nuo jos. Tačiau, be haikinimo saloje yra ir daug kitų veiklų.
„Madeiroje yra daug viešbučių su baseinais, daugybė mažų miestelių, kuriuose galima pasivaikščioti, išgerti vyno, paskanauti tradicinių patiekalų, pabendrauti su vietiniais gyventojais. Tiesa, kad nuostabiausi dalykai slypi gamtos glūdumoje, dažniausiai kalnuose. Bet nebūtina savęs versti per prievartą, darykite tai, kas įdomu būtent jums. Mano rekomendacija būtų nueiti bent dalį trasos iki Pico Ruivo kalno, ji tikrai įsimins ilgam“, – pataria G. Kondrotė.
