1933 m. Kypsarėsje pastatytas švyturys stovėjo ant tvirto pagrindo, sausumoje, daugiau kaip 150 metrų nuo jūros. 25 metrų aukščio švyturys buvo pastatytas tam, kad įspėtų Baltijos jūroje plaukiojančius jūreivius apie netoli pusiasalio tykančius pavojus ir padėtų orientuotis.
Tačiau bėgant metams jūra vis graužė kranto liniją, kol bangos gerokai apardė žemę ties švyturio pamatais ir dėl stabilaus grunto trūkumo švyturys pasviro. Ilgainiui jį „prarijo“ Baltijos jūra – švyturys, nutolęs daugiau nei 50 metrų nuo kranto, atsidūrė jūroje.
Manant, kad švyturys netrukus nugarmės į jūrą, buvo nuspręsta juo nebesinaudoti, tačiau nepaisant ryškaus pasvirimo švyturys ir toliau stovėjo stačias. Vienu metu švyturys buvo pasviręs net 15 laipsnių kampu, tačiau besikeičiančios bangos ir smėlis pakeitė procesą, dėl kurio švyturys „pasviro atgal“. Dabar švyturys yra gerokai tiesesnis nei anksčiau. Vis dėlto, kaip navigacijos priemonė jis nebenaudojamas.
Šiandien dėl pakrantės linijos pokyčių jis yra jūroje ir jį galima pasiekti tik vandeniu, tačiau turistai pasigrožėti juo iš toli gali ir būdami ant kranto.
