„Skandinavija man tapusi kone laisvės sinonimu. Akimis neaprėpiami ledynų, miškų, fjordų ir ežerų peizažai išlaisvina mintis ir fantaziją, patrauklūs, įdomūs miestai išplečia kultūrinį gyvenimą ir praturtina gurmaniškas patirtis. O užvis labiausiai mane Skandinavijoje žavi net jų įstatymuose įtvirtina laisvė klajoti“, – pranešime žiniasklaidai sako „DFDS Seaways“ rinkodaros kampanijų vadovė Neringa Sinkevičienė.

Laisvė klajoti (švediškai allemansrätten, norvegiškai allemannsretten) – tai principas, suteikiantis visuotinę teisę netrukdomai mėgautis visais skandinaviškos gamtos pliusais, išlaikant pagarbą joje gyvenantiems augalams, gyvūnams ir žmonėms bei jų nuosavybei.

„Nedraudžiama čia miegoti kalnuose ar ant uolų, nuo kurių atsiveria fantastiški fjordų vaizdai, galima statytis palapinę pasakiškuose miškuose ar slėniuose. Niekas netrukdo rinkti uogų, grybų, laukinių gėlių, irstytis kanoja ar tiesiog poilsiauti hipnotizuojančios gamtos apsuptyje. Turint tokią laisvę nakvoti po atviru dangumi ar stovyklauti, tereikia tik išsirinkti vietą, kuri taps jūsų milijono žvaigždučių viešbučiu“, – šiemet atostogoms rinktis Skandinaviją ragina N. Sinkevičienė.

Kaip sutaupyti vykstant į Skandinaviją

Nors dar gajus stereotipas, kad atostogos Skandinavijoje gali brangiai kainuoti, tačiau DFDS atstovė dalijasi keliais patarimais, kaip kelionėje taupyti.

Nors galimybė nakvoti po žvaigždėmis yra didelis Skandinavijos privalumas, tačiau ir norintys lovos bei stogo virš galvos ras iš ko rinktis – šiame regione netrūksta biudžetinių, bet labai kokybiškų ir švarių viešbučių, „AirBnb“ ir hostelių, kur nakvynės kaina yra ne ką didesnė nei, pavyzdžiui, Kaune.

Jeigu norite pasilepinti restoranais, verta atlikti namų darbus ir paieškoti specialių pasiūlymų ir galbūt atsisakyti alkoholinių gėrimų, mat akcizai jiems šiame regione yra vieni aukščiausių Europoje. Vietoj restoranų dažnai ir patys vietiniai renkasi užkandines bei turgus, kur galima už gerokai mažesnę kainą pasimėgauti tiek vietos, tiek egzotiškais patiekalais.

Geriausias būdas pažinti Skandinaviją – savu transportu. Automobilio nuoma ten gali gerokai patuštinti kišenę, tad ne be reikalo tiek daug turistų į Švediją ar Norvegiją traukia nuosavomis mašinomis. O tam, kad nereikėtų važiuoti kelias dienas aplink Baltijos jūrą, keliautojai vis dažniau įvertina patogią galimybę keltu persikelti iš Klaipėdos į Švedijos miestą Karshamną.

„Slūgstant pandemijos pikui žmonės vis noriau keliauja, bet kartu ir išlaiko budrumą bei atsargumą, iš dalies dėl to renkasi ir kelionę nuosavu transportu, o ne lėktuvu. 2021 m., palyginus su 2020 m., maršrutu Klaipėda-Karshamnas DFDS perkėlė 35 proc. daugiau įvairių transporto priemonių – lengvųjų automobilių, kemperių, namų ant ratų, motociklų bei dviračių“, – sako N. Sinkevičienė.

Skandinavijoje gausu ir visiems gerai atpažįstamų gamtos stebuklų, tokių kaip svaiginantis Trolio liežuvis ar įspūdingosios Lofoteno salos, ir paslėptų lobių – pavyzdžiui, Švedijoje galima po žvaigždėmis nemokamai pernakvoti asmeninėje saloje.

Trolio liežuvis
Foto: Shutterstock

Kaip išsirinkti, kur vykti? Siūlome 5 itin vaizdingų maršrutų idėjas Norvegijoje bei Švedijoje:

Norvegijoje: nuo Trondheimo iki Bergeno

Ne be reikalo šis kelias yra vienas populiariausių tarp turistų – keliaujant juo savo akimis išvysite įspūdingus kalnų vaizdus, fjordus ir žymiuosius kelius – Trollstigen ir Atlantic Ocean Road.

Važiuojant dar šiaurėje verta nusukti į Vakarus ir nesirinkti greičiausio kelio vien tam, kad pasivažinėtumėte Atlanto keliu tarp Kristiansund ir Molde. Kiek daugiau nei 8 km jūs tiltais „šokinėsite“ nuo salos iki salos, žvelgdami į atvirą vandenyną.

Visam gyvenimui iš atminties neišblės atkarpa nuo Åndalsnes iki Geiranger, kurioje atsivers lyg nutapyto Geirangerio fjordo vaizdai bei bene žinomiausias pasaulyje serpantinas – Trolių laiptai.

Vaizdingiausias vietas šiame kelyje rasite čia.

Vakarų Švedija

Tiems, kurie nori pabėgti nuo šiuolaikinio gyvenimo įtampų ir streso, Vakarų Švedija yra būtent tai, ko reikia. Važiavimas čia vienas malonumas: keliai nėra itin apkrauti turistais, tad čia ir ramiau, ir saugiau, o puikus jų tinklas leidžia lengvai pasiekti net ir atokias vietas. Kone didžiausias pliusas – vakarinėje Švedijos pakrantėje visa galybė salų ir salelių (net 8 tūkst.!), tad nusiyrę į vieną jų naktį po žvaigždėmis galėsite praleisti vienui vieni.

Nuo Geteborgo iki pat sienos su Norvegija besidriekiantis regionas akis džiugina uolėtomis pakrantėmis, nusagstytomis vaizdingais kaimeliais, plačiais laukais, gaivinančiais miškais ir tūkstančiais gražių ežerų.

4 dienų maršrutą po Vakarų Švediją rasite čia.

Foto: Shutterstock

Norvegija: Lofoteno salynas

Lofoteno salos yra rojus atšiaurios gamtos mylėtojams, paukščių stebėtojams, žygeiviams ir fotografams. Salynas susideda iš septynių salų, sujungtų tiltais ir tuneliais, tad keliauti automobiliu čia itin patogu. Nuo regiono šiaurėje esančio Svolvær iki pietinio Å kaimelio galima nuvažiuoti vos per kelias valandas – viskas čia taip arti.

Visgi patyrę keliautojai rekomenduoja salynui skirti bent penkias dienas, kad galėtumėte patyrinėti pribloškiančius fjordus, ramiai pasigėrėti didingais kalnais, pailsėti smėlėtuose paplūdimiuose, stebėti jūros paukščių kolonijas ir pasivaikštinėti pasakiškuose kaimeliuose, tokiuose kaip Henningsvær ar Reine.

Ką pamatyti, išbandyti ir kur apsistoti Lofoteno salose, idėjų rasite čia.

Foto: Shutterstock

Švedija: didingų pilių maršrutas aplink Melareno (Mälaren) ežerą

Melareno ežeras ištisus amžius buvo Švedijos karalystės širdis, tad čia iki šiol traukia didingos istorijos ir gamtos gerbėjai. Važiuodami aplink ežerą galėsite aplankyti tokius užburiančius miestus kaip Sigtuna, kuri įkurta dar 970 m., taip pat dešimtis įspūdingų pilių, pavyzdžiui Skokloster, Strömsholm ir Gripsholm.

Jeigu jus vilioja senovinės paslaptys, nepraleiskite progos pamatyti Anundshög – didžiausios kapavietės Švedijoje, bronzos amžiaus piešinius ant uolų Boglösa ir Häljesta bei runų akmenis Sigurdsristningen. Neaplenkite ir istorinių bažnyčių – Västerås ir Strängnäs katedros leis pajusti viduramžių didybę.

Foto: DELFI / Kęstutis Cemnolonskis

Švedijos Aukštasis krantas (Höga Kusten)

Kelias čia driekiasi, sakoma, aukščiausia pasaulio pakrante. Tai ne itin ilgas (apie 100 km) pribloškiančius vaizdus dovanojantis maršrutas. Čia važiuosite vietomis, kurių peizažus suformavo ledynmetis, ir kurios dabar įtrauktos į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Aukštasis krantas ir dabar dar kyla maždaug 90 cm per šimtmetį greičiu.

Höga Kusten driekiasi spygliuočių miškais, giliais slėniais, vingiuoja palei svaiginančio aukštumo skardžius ir įspūdingas uolas, atveria dramatiškus vaizdus į salas ir Botnijos įlankos pakrantę. Visai netoli pagrindinio kelio yra ir Skuleskogen nacionalinis parkas, kuriame yra fantastiško grožio maršrutų žygeiviams.

Daugiau informacijos apie Švedijos Aukštąjį krantą rasite čia.