Prie seniausio Teplicės šaltinio, vadinamo „prošaltiniu“ (Pravřídel), buvo rasta romėniškų ir keltų monetų bei papuošalų, kurie, anot mokslininkų, buvo metami į vandenį kaip padėka už jo gydomąsias savybes.
Pagal legendą, kurią paminėjo čekų kronikininkas Vaclavas Hajekas iš Libočanų, „prošaltinis“ buvo atrastas 762 m. paršelio, kuris šaltinio vandenyje išgydė savo sergančią kanopėlę, dėka.
Teplicės pradžia siejama su benediktinių vienuolyno įkūrimu karalienės Juditos 1154 m. Vienuolyne veikė ligoninė, kurioje seserys gydė įvairiausius negalavimus vandeniu iš vietinio šaltinio.
Pirmieji sanatorijos pastatai buvo pastatyti Teplicėje XVI a. Šiuolaikinės medicinos tėvu vadinamas šveicarų gydytojas ir gamtininkas Paracelsus 1539 m. pripažino Teplicę vienu garsiausių sanatorijų pasaulyje. Nuo tada Teplicėje lankėsi daug garsių asmenybių, pavyzdžiui caras Petras Didysis, Liudvikas van Bethovenas ir imperatorienė Sisi.
Sanatorijomis garsėjantį miestelį supa įspūdinga gamta, kuri abejingų taip pat nepaliks. Netoliese stūkso įspūdingos uolos suformuotos šiltų, net ir šalčiausią žiemą neužšąlančių upeliukų. Todėl ir uolų pavadinimas čekiškai skamba Teplické skály – Šiltosios uolos.
