Kelionės tikslas tąkart buvo nykštukinė Andora. Kodėl ji? Priežastis paprasta – joje dar nebuvau buvęs. Visiškai apsupta kalnų, Andora įsikūrusi labai nepatogioje vietoje – užkampyje tarp Prancūzijos ir Ispanijos. Į ją nei lėktuvu nuskrisi, nei traukiniu nuvažiuosi. Greičiausias būdas nukeliauti į Andorą – kelias valandas važiuojantis autobusas iš Barselonos. Nepatogu, tačiau Andora gali didžiuotis bent tuo, kad atvykę turistai yra grynuoliai vykstantys specialiai į ją. Pravažiuojančių ten nėra.
Keliavome trise, tačiau niekaip nesugebėjau savo bendrakeleivių įtikinti kartu vykti į Andorą. Jiems pasirodė kvaila turint kelionei keturias dienas, dvi iš jų skirti ne apdainuotai Barselonai, o niekam nežinomai Andorai. Aš įsižeidžiau, bet savo plano neatsisakiau. Nenorit – kaip sau norit, važiuosiu vienas.
