Žavesys akims – auksu tviskanti prabanga
Ne nuostabu, kad grafų, hercogų ir karalių nuo seno valdytame Briuselyje yra gausu prabangiausių rūmų, didingų bažnyčių ir karalių rezidencijų. Mėgstantys baroko stilių, privalo savo akis palepinti apsilankymu Didžiojoje aikštėje. La Grand Place yra pati lankomiausia Briuselio vieta, kuri rašytiniuose šaltiniuose minima jau nuo XII a. kaip miesto turgaus aikštė. Bėgant laikui, aplink aikštę ėmė kilti prabangūs statiniai – tikri šios aikštės brangakmeniai ir ypač pamėgti turistų: miesto rotušė, Karaliaus namas ir gildijų pastatai. Beje, Didžioji aikštė su jos statiniais yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą.
Į aikštę atsigręžusi miesto rotušė Hotel de Ville, statyta 1401–1459 m., yra išties įspūdingas pastatas, kurio fasadą puošia 137 akmens skulptūros. Rotušėje vyksta įvairūs renginiai, yra išlikusi neogotikos stiliaus santuokų salė ir mozaikos grindimis, gobelenais bei veidrodžiais puošta Tarybos salė.
Įdomus faktas apie Karaliaus namą Maison du Roi – jame, nepaisant pompastiško pavadinimo, niekada negyveno joks karalius, tačiau kurį laiką čia veikė kalėjimas ir mokesčių tarnyba. Dabar jame yra įkurtas Miesto muziejus, saugantis XVI a. palikimą, reprezentuojantį to laikotarpio Briuselio gyvenimą.
Gildijų pastatai Maison des Ducs de Brabant – neoklasicistinio stiliaus ansamblis, kurį sudaro septyni pastatai, puošti auksinėmis detalėmis. Čia buvo įsikūrusios odos apdirbėjų, aludarių, dailidžių ir ratų gamintojų, taip pat skulptorių, mūrininkų, akmenskaldžių ir skalūnų gamintojų korporacijos, veikė vertybinių popierių prekybos namai.
Džiaugsmas ausims – muzikos instrumentų muziejus
Jei per savo viešnagę Briuselyje nesuplanavote jokio muzikinio renginio, tuomet verta apsilankyti miesto instrumentų muziejuje. Šis muziejus, įsikūręs buvusioje „Senosios Anglijos“ universalinėje parduotuvėje ir viename garsiausių Briuselio art nouveau stiliaus pastatų, lankytojams pristato daugiau nei 7 tūkst. muzikos instrumentų kolekciją.
Vizito pradžioje jums bus įteiktos ausinės, kurios „atgyja“, kai priartėjate prie įvairių parodos eksponatų. Keturių aukštų pastatas kiekviename aukšte turi po ekspoziciją: mechaninių, elektrinių bei elektroninių instrumentų, tradicinių muzikos instrumentų, vakarietiškos klasikinės muzikos instrumentų ir galiausiai – klavišinių kolekciją.
Jaudulys sielai – „Menų kalnas“
Viena puikiausių vietų pabėgti nuo miesto šurmulio Briuselyje yra vadinamasis „Menų kalnas“ (Mont des Arts). Šis rajonas įkurtas karaliaus Leopoldo II-ojo iniciatyva. Pasimėgaukite saule medžių pavėsyje, apžiūrėkite statulas, įmerkite delnus į vėsų fontanų vandenį arba tiesiog pasigrožėkite viena didingiausių Briuselyje panoramų. Taip pat šioje teritorijoje įsikūrę daugybė muziejų, Belgijos karališkoji biblioteka ir Belgijos nacionalinis archyvas.
Malonumas gomuriui – nenuklyskite nuo tradicijų
Turo nusipelnė ne tik akys, ausys ir kojos, tačiau ir jūsų skrandis. Laimei, belgai turi ne vieną gardų tradicinį patiekalą, kurio verta paragauti.
Nacionalinis pasididžiavimas – belgiškos midijos. Belgai šiuos sultingus vėžiagyvius geba paruošti ypač meistriškai ir labai įvairiai. Pavyzdžiui, restoranas „Le Zinneke“ Briuselyje didžiuojasi galėdamas pasiūlyti 69 būdais paruoštų midijų. Paprastai midijos yra patiekiamos su dar vienu Belgijos tradiciniu patiekalu – gruzdintomis bulvytėmis.
Tie, kas mano, kad gruzdintas bulvytes sugalvojo prancūzai, turėtų visiems laikams įsiminti, jog gruzdintų bulvyčių gimtinė – Belgija. Klasikinės belgiškos bulvytės yra minkštos viduje ir traškios iš išorės, daug stambesnės, nei iš parduotuvės, nes yra pjaustomos rankomis. Galbūt todėl belgai jas vadina „pomme frites“, kas išvertus reiškia „obuolių bulvytės“.
Prie midijų verta užsisakyti tradicinio alaus, kuriuo belgai labai didžiuojasi. O jei nutarsite paragauti daugiau nei vieno bokalo, verta užsukti į garsiausią Briuselio aludę „Delirium Café“, siūlančią daugiau nei 2 tūkst. alaus rūšių.
Laikas pereiti prie deserto, o jam tinkamiausi yra belgiški vafliai – minkšti ir purūs, tačiau kartu dideli ir stori. Yra du pagrindiniai belgiškų vaflių tipai: Briuselio vafliai ir Lježo vafliai. Populiariausi yra klasikiniai, purūs Briuselio vafliai, tačiau jų galima paragauti ir Lietuvoje, o Lježo vaflių taip lengvai nerasi. Šie yra skalsesni, su į tešlą įmaišytais karamelizuotais cukraus gabaliukais. Ant vaflių belgai deda ir pila viską, ko tik širdis geidžia.
Tuo gurmaniška kelionė dar nesibaigia. Tiesiog nusikaltimas yra išvykti iš Belgijos, neparagavus belgiško šokolado. Kad susipažinti su šiuo desertu būtų lengviau, galima užsukti į „Kakavos ir šokolado muziejų“. Jame galėsite sužinoti, kaip gaminamas visame pasaulyje pripažįstamas belgiškas skanėstas. Muziejus dirba 10-17 val., o bilietas kainuoja 6 eurus – šiek tiek daugiau nei 100 gramų kokybiško belgiško šokolado. Prieš dvejodami prisiminkite – jūsų kelionė į Belgiją nebus „užskaityta“, jei neparagausite šių gardumynų!
Ką būtina žinoti prieš atostogas Belgijoje?
Tiesioginius skrydžius iš Vilniaus oro uosto į Briuselį siūlo oro linijų bendrovės „Ryanair“ ir „Brussels Airlines“. Vykdami į Briuselį, kaip ir kitus Belgijos miestus, apribojimų dėl kelionės tikslo nėra. Turint galiojantį ES Skaitmeninį COVID pažymėjimą, galima keliauti ir grįžti į Lietuvą be apribojimų, neturint – teks darytis COVID-19 testą vykstant į Belgiją. Grįžus į Lietuvą neturintiems galiojančio ES Skaitmeninio COVID pažymėjimo, taip pat reikalingas testas bei saviizoliacija.
Visgi situacijai dėl COVID-19 pandemijos sparčiai kintant, apie kelionės sąlygas verta pasidomėti prieš pat skrydį. Detalesnę informaciją apie vykimą į Briuselį ir grįžimą iš jo galite sužinoti specialiame polapyje www.vno.lt/paprasta.
