Jau kiek daugiau nei mėnuo pora gyvena autobuse – dirba, valgo ir miega jame. „Kadangi dirbame, ši kelionė – ne tik atostogos. Tai savotiškas bandymas perkelti savo gyvenimą „ant ratų“. Dienomis dirbame, o vakarais ir savaitgaliais tyrinėjame Ispanijos apylinkes,“ – pasakoja pora, kuri savo įspūdžiai dalijasi ir Instagrame bei Youtube platformoje.
– Papasakokite, kaip kilo mintis palikti namus Lietuvoje ir keliauti po Europą pandemijos metu?
– Esame labai aktyvūs: daug sportuojame, važinėjame dviračiu, keliaujame. Kaip ir daugeliui, pasaulyje susiklosčiusi situacija gerokai pakoregavo kelionių ir kitus planus. Tad ir mes jau kuris laikas jautėmės užsisėdėję ir dar žiemą ėmėme regzti planus, ką veiksime artėjančią vasarą.
Keliauti savo transportu taip pat paskatino pandeminė situacija. Kadangi buvo daug neaiškumų dėl skrydžių, be to, dauguma jų buvo atšaukiami, nenorėjome rizikuoti ir sugalvojome keliauti patys. Be to, turbūt kaip ir daugelį keliautojų, mus iki pat kelionės pradžios lydėjo nenumaldomas noras pažinti naujas vietas ir, be abejo, troškimas patirti naujų, neįkainojamų įspūdžių.
– Savo rankomis įsirengėte automobilinį namelį. Ar anksčiau esate taip keliavę ir žinojote, ko reikia tokiems namams?
– Ne, anksčiau nesame keliavę kemperiu. Tai – mūsų pirmoji ir tolimiausia kelionė automobiliniu nameliu. Tačiau vos įsigiję 1997 m. „VW Caravelle“ jau tvirtai žinojome, kad mūsų tikslas – saulėtoji Ispanija. Ispanijoje jau esame buvę, ir mums taip patiko ši šalis, jog nė neabejojome, kad sugrįšime. Tiesa, tuo metu dar negalvojome, kad savo transportu ir gerokai ilgesniam laikui.
Įsirengdami savo naująjį transportą dar planavome jį išbandyti Lietuvoje, o vėliau ketinome keliauti į netolimąjį užsienį – Lenkiją. Tačiau įrengimo darbai dėl prastų orų ir kitų aplinkybių gerokai užsitęsė, tad nenorėjome gaišti laiko, todėl vos užbaigę darbus iškeliavome į Ispaniją. Neneigsime: ir patiems buvo nemažai nerimo, visgi mūsų transporto priemonė – ne pirmos jaunystės. Be to, tėvai ir draugai nerimavo, bandė atkalbėti, sakė, kad keliautume kur nors arčiau. Tačiau dabar tiek mes, tiek jie labai džiaugiamės, kad pasiekėme savo tikslą – Ispaniją.
– Minėjote, kad automobilis yra gana senas. Ką reikėjo pakeisti automobilyje, jog jis virstų komfortišku namu? Kiek tai kainavo? Ar drąsu leistis į tolimą kelionę su senu autobusiuku?
– Taip, mūsų automobilis – gana senas, 1997 m. „VW Caravelle“. Mūsų tikslas buvo įsirengti jį kuo paprasčiau, tačiau taip, kad visiškai atitiktų mūsų poreikius.
Daugeliui tikriausiai teko matyti, kaip žmonės užsienyje įsirengia kemperius: lentelėmis išsikala lubas, sudeda parketlentes ir net sumontuoja dušus. Tokie namai būna visiškai pritaikyti gyventi. Mes sau tokio uždavinio nekėlėme, nes įrengti išties išvaizdų ir komfortišką kemperį kainuoja nemažus pinigus. Mūsų tikslas buvo pasigaminti virtuvės komplektą, lovą patogiai miegoti bei ergonomišką stalą dirbti. Taip pat siekėme, kad nereikėtų sukti galvos, iš kur gauti elektros, tad įsirengėme galingą saulės elektrinę, visiškai mus aprūpinančią elektra. Visi kiti įrengimai – papildomi patogumai. Įrengti kemperį mums labiausiai padėjo „Youtube“ vaizdo įrašai, užsienio keliautojų patirtis instagrame ir įvairiuose tinklaraščiuose, o sudėtingesnius sprendimus, tokius kaip elektros įrengimas, padėjo apsvarstyti Tomo tėtis. Įrengiant autobusiuką, reikėjo išimti visas galines sėdynes, o saulės elektrinei pritvirtinti papildomai teko sumontuoti stogo bagažinę.
Klausiate, kodėl rinkomės tokį seną autobusiuką. Naujos transporto priemonės, savaime suprantama, tarnaus ilgiau, tačiau mes ryžomės savotiškam iššūkiui – išbandyti, kiek sugebės įveikti šis „senukas“.
Pats autobusiukas, visiškas transporto priemonės pritaikymas gyventi ir techniniai paties autobusiuko remontai mums kainavo apie 6 tūkst.
– Kiek laiko jau keliaujate? Kurias šalis aplankėte?
– Kaip ir minėjau, mūsų tikslas nuo pat pradžių buvo Ispanija. Į kelionę leidomės birželio 13 d., tad keliaujame jau daugiau nei mėnesį. Nenorėdami gaišti laiko dėl saviizoliacijų, kurios galioja daugelyje šalių, šalyse, per kurias važiavome (Prancūzija, Vokietija, Lenkija), nestojome.
Ispanija, nors iš pirmo žvilgsnio taip neatrodė, – tikrai didelė šalis, čia kiekviename šimtame kilometrų yra ką pamatyti. Kadangi ne tik keliaujame, bet ir dirbame, dėl laiko stokos kol kas mums pavyko apkeliauti tik rytinę Ispanijos pakrantę ir dalį šiaurės.
– Ar pastebite kokių nors trūkumų savo naujajame būste, kurių neapgalvojote projektuodami automobilinį namą? O gal, atvirkščiai, – kažkurioms detalėms skyrėte daugiau dėmesio, nei reikėjo?
– Svarbiausias įrengimas mūsų būste – elektros sistema. Ji veikia puikiai, ir elektros trūkumo praktiškai nejaučiame. Ispanijoje oras beveik kasdien saulėtas, tai džiaugiamės, kad nereikia galvoti, kur įkrauti kompiuterius, kurie yra mūsų pagrindinis darbo įrankis. Taip pat labai džiaugiamės savo lova, ji integruota kartu su stalu: stalas nusileidžia ant tokių medinių suolų ir tampa karališka 160 x 180 cm dydžio lova.
Be privalumų, jau pastebėjome ne vieną trūkumą ir nusprendėme, kaip, grįžę į Lietuvą, juos tvarkysime. Pirma, mūsų viryklė sumontuota ant virtuvinio komplekto ir yra neišimama. Ispanijoje vasarą vyrauja itin karšti orai, tai jei norime autobusiuko viduje pasigaminti maisto, tiesiogine to žodžio prasme patys „kepame“. Problema tampa dar didesnė, nes mūsų sena transporto priemonė neturi kondicionieriaus, tad praktiškai neįmanoma išvėdinti susikaupusio karšto oro. Taigi jei lauke labai karšta, maistą gaminamės tiesiog lauke ant mažos turistinės viryklės. Be to, autobusiuke neturime šaldytuvo, tačiau jau svarstome, kaip jį įsirengti. Dėl vietos taupymo ir galimo elektros trūkumo apsvarstėme, kad galbūt užteks šaltkrepšio. Tačiau jo neužtenka: mes negalime sau leisti nusipirkti greitai gendančių produktų.
– Koks jūsų kelionės planas? Ar esate susidarę maršrutą, kurias šalis norėtumėte aplankyti, ar keliaujate pagal nuotaiką, orą?
– Tikslaus kelionės plano neturime. Apsvarstome kelias dienas į priekį, nutariame, kur keliausime, ir tada važiuodami nusprendžiame, kur dar galime nuvažiuoti pakeliui. Mes esame labiau gamtos žmonės, mažai lankomės miestuose; praktiškai visą savo kelionės laiką būname gamtoje – leidžiamės į žygius po kalnus ir kitus nuostabaus grožio gamtos kampelius. Į miestus ir miestelius keliaujame tik apsipirkti, nebent akys užkliūva už įdomesnės architektūros pastatų, tada stabtelime pasižvalgyti.
Žinoma, oras koreguoja kelionės planus. Ispanijos orai – labai nenuspėjami: vienoje vietoje gali būti 30 laipsnių šilumos, o vos už keliasdešimt kilometrų – jau tik 20 laipsnių. Kartą keliavome po Pirėnų apylinkes šiaurėje, kur oro temperatūra vasaros naktimis gali siekti vos 6 laipsnius. Tai sušalę po mažiau nei savaitės leidomės piečiau, kur šilčiau.
Grįždami į Lietuvą, norėtume pasukti kitu maršrutu, link šiaurinės Italijos, ir pasisvečiuoti ten. Tačiau vėlgi – seksime pandeminę situaciją ir spręsime, ką daryti.
– Pandemijos metu šalių ribojimai nuolat kinta – kaip tai koreguoja jūsų kelionės planus? Ar jaučiatės saugiai keliaudami užsienyje?
– Mūsų kelionės planų ribojimai labai nekoreguoja: prieš išvykdami buvome pasidarę testus, tačiau šalių pasieniuose mūsų niekas nestabdė ir testų pateikti neprašė. Pačioje Ispanijoje situacija, sakykime, gana rami: keliaujame tarp skirtingų apylinkių, tačiau didelių suvaržymų nejaučiame. Kaip minėjau, kadangi didžiąją gyvenimo Ispanijoje dalį praleidžiame gamtoje, kur mažai žmonių ar jų net visai nėra, jaučiamės saugūs. Jei būname miestuose, laikomės visų reikalavimų: dezinfekuojame rankas, dėvime kaukes.
Kol kas esame ramūs, o kai keliausime link namų, žiūrėsime, kaip seksis toliau, nes dar daug ribojimų šalyse gali pasikeisti.
– Kur sustojate nakvynės? Ar tai darote specializuotose vietose, tokiose kaip kempingai, ar bet kur?
– Nakvynės vietą dažniausiai pasirenkame naudodamiesi labai patogia programėle – „Park4night“. Joje pateiktos vietos, kuriose galima apsistoti nakvynės. Žmonės joje pateikia nuotraukų, atsiliepimų. Apžvelgdami šią informaciją, įvertiname, ar galime ten apsistoti. Tiesa, dėl susiklosčiusių nenumatytų aplinkybių nakvynės vietos ieškojome tiesiog važiuodami ir svarstydami – stoti čia ar ne. Savo būstą pasistatyti ir nakvoti jame yra tekę įvairiausiose, net ir ne pačiose puikiausiose, vietose: prie kelio, miške, laukuose ir net sausose dykynėse, kuriose matyti vos vienas kitas medis.
Nakvoti paprastai renkamės atokesnes vietas, kad niekieno netrukdomi galėtume nusiprausti, išsiskalbti, susikabinti drabužius ir, žinoma, padirbėti bei pan. Smagiausia, kad neretai taip atrandame nuostabaus grožio mažai žmonių paliestų gamtos kampelių. Žinoma, prieš tai įvertiname, ar tikrai saugu apsistoti tokiose vietose, – skaitome žmonių atsiliepimus apie tam tikrą vietovę ir pan. Kartą radome gana gražų paplūdimį, šalia kurio galima apsistoti, tačiau paskaitėme atsiliepimų, kad toje vietoje siaučia vagys, tad ieškojome kitos nakvynės vietos.
– Gyvendami automobiliniame name tikrai sutaupote, nes nereikia išlaidauti viešbučiams, tačiau kainuoja degalai, kelių mokesčiai, kempingai. Ar tikrai taip keliauti pigiau?
Mes galime sakyti, kad tikrai sutaupome, tačiau negalime drąsiai teigti, kad jei įsirengsite savo kemperį, tikrai sutaupysite pinigų keliaudami. Viskas priklauso tik nuo asmeninių poreikių. Mes, pavyzdžiui, savo automobiliniame būste gyvename labai paprastai ir net prausiamės lauke, nes neturime dušo. Kavinėse taip pat praktiškai nesilankome: maistą gaminamės patys. Mokamų kempingų nesirenkame. Taigi mums šioje kelionėje kainuoja tik maistas, degalai, kelių mokesčiai ir asmeniškai reikalingi dalykai.
– Ne tik keliaujate, bet ir nuotoliniu būdu dirbate laisvai samdomus darbus, kurie reikalauja kūrybiškumo. Kaip sekasi viską suderinti?
Suderinti darbą ir keliones nėra taip paprasta, kaip iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti. Mums iš pradžių viskas irgi atrodė daug paprasčiau. Įprastai stengiamės išlaikyti tokią dienotvarkę: nuo ryto iki maždaug 16 val. darbuojamės, tada arba važiuojame į kitą nakvynės vietą, iš kurios kitą dieną kur nors keliaujame, arba žygiuojame patyrinėti netoliese esančių apylinkių. Abu esame laisvai samdomi darbuotojai, tad darbo laiką pasikoreguojame: svarbu, kad klientai būtų patenkinti ir viskas būtų padaryta laiku.
Kartais būna ir visiškai neįdomių dienų: atsikeliame ryte, padirbame ir iki sutemų maždaug apie 4 val. keliaujame iki kitos vietos. Tuomet einame miegoti. Bet taip būna dažniausiai prieš savaitgalį, tada jau visiškai pasineriame į kelionių nuotykius.
Dar būna labai sunku dirbti, kai esame apsistoję netoli jūros: esant šiltam orui, labai kyla pagunda nerti į jūrą, o ne į darbus prie kompiuterių.
– Kokie iššūkiai pasitiko kelionėje? Su kokiais nesklandumais teko susidurti?
– Turbūt didžiausias iššūkis kelionėje – ispaniškas karštis. Kaip minėjau, kadangi neturime kondicionieriaus, tai būsto viduje jis jaučiamas dvigubai didesnis nei lauke. Tuomet „verdame“. Siekdami kiek galima labiau išvengti šios problemos, tiesiog ieškome medžių, po kuriais galime pastatyti kemperį, kad bent kiek būtų vėsiau. O važiuojame su visiškai atidarytais langais ir liuku. Tačiau kai lauke stiprus vėjas, kemperyje jaučiamės lyg kokioje raketoje: viskas ūžia, vos įmanoma susikalbėti.
Kita problema – musės ir uodai. Jų gamtoj labai daug. Tad jei norime įsileisti gryno oro į autobusiuką prieš miegą, turime būti tamsoje, nes kitaip miegosime su draugais.
Nors prieš kelionę mūsų transporto priemonė techniškai patikrinta, tačiau po daugiau nei 5 tūkst. įveiktų kilometrų turėjome gedimą. Dėl savo garbaus amžiaus kemperis vos traukia į kalną: kiekvieną kartą, kildami į aukščius, meldžiamės, kad daugiau nebebūtų aukštų kalnų. Sugedome Pirėnuose, ten ypač statūs kalnai. Kai iš ten ruošėmės judėti kitur, staiga autobusiukas pradėjo trūkčioti ir leisti dūmus. Gerokai išsigandome, nes kalnuose nebuvo jokio didesnio miesto su autoservisu. Pasižiūrėję žemėlapyje radome miestą, kuriame buvo autoservisas, net už 200 km. Tai iki jo, vos bezdėdami, įsijungę avarines, šiaip ne taip atvykome. Dar blogiau – buvo vėlus penktadienio vakaras, tad geriausiu atveju servisas dirbs tik pirmadienį. Bet viskas laimingai baigėsi: gedimas nebuvo labai didelis, per pusdienį meistrai jį pašalino, ir mes galėjome keliauti toliau.
– Kiek laiko planuojate keliauti? Koks jūsų kelionės tikslas?
Kadangi mūsų neriboja nei darbai, nei kiti įsipareigojimai, todėl nesame tiksliai nusistatę laiko, kada grįšime į Lietuvą. Aiškių planų artimiausiu metu neturime, tiesiog norime niekur neskubėdami mėgautis šiltu oru, jūra ir įspūdingais gamtos vaizdais. Kol kas pakeliausime Ispanijoje, tada trumpam grįšime į Lietuvą, nes autobusiukas jau kiek prašosi remonto. O tada, jei viskas bus gerai, planuosime naują nuotykį su mūsų automobiliniu namu.
