Albanija – neatrasta ir neįprasta Europos šalis: ši kukli ir ne itin turtinga Balkanų valstybė vis dar lieka savo išsivysčiusių kaimynių – Graikijos, Italijos ir Juodkalnijos – šešėlyje. Todėl čia kol kas nėra gausybės turistų, didžiulių viešbučių tinklų ir perpildytų paplūdimių. Tačiau čia rasite laukinę gamtą, draugiškus gyventojus ir puikų maistą. Kuo dar gali nustebinti Albanija ir jos gyventojai?

1. Mažą šalį skalauja net dvi jūros: Adrijos jūra vakaruose ir Jonijos pietuose, o kurortiniame Vloros mieste galima išsimaudyti, tiek vienoje, tiek kitoje jūroje.

2. Gramos įlankos pakrantėje galima rasti vieną gražiausių ir nuošaliausių paplūdimių Albanijoje: smėlėtą pakrantę galima pasiekti tik pėsčiomis ar plaukiant laivu. Į atokią įlanką kartais atklysta reti gyvūnai – Viduržemio jūros ruoniai vienuoliai.

3. Beveik 70 proc. Albanijos teritorijos dengia kalnai. Ši šalis turi savo slidinėjimo kurortus – Voskopojės kaime ir Bigėlės – Dardės miestelyje.

Albanija

4. Ohrido ežeras vadinamas trečiąja Albanijos jūra ir Balkanų Baikalu. Jis yra pats giliausias ir seniausias Europoje. O pasienyje su Juodkalnija tyvuliuoja didžiausias ežeras Balkanuose – Škoderis.

5. Kurortinis Ksamilio miestas, esantis šalies pietuose, yra pramintas Albanijos Maldyvais – dėl turkio spalvos jūros ir balto smėlio paplūdimių. Vos už 2,5 km yra iškilusi Graikijos Korfu sala, kurią keltu galima pasiekti per 40 minučių.

6. Visa Albanijos teritorija yra užstatyta bunkeriais: daugiau nei 700 tūkst. (!) slėptuvių buvo pastatytos komunistų diktatoriaus Envero Hoxhos valdymo laikais, baiminantis priešų puolimo. Dabar dviejuose bunkeriuose Tiranoje yra įsikūrę istorijos muziejai, o kiti buvo pritaikyti gyvenamosioms patalpoms, viešbučiams ir restoranams. Su savimi taip pat galima išsivežti mažą, suvenyrinį bunkerį.

7. Albanijoje galima pamatyti vieną gražiausių Europos miestų – senovės Beratą, kurio istorinis centras įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Dėl šio miesto statinių ypatumų jis vadinamas tūkstančio langų miestu.

8. Albanijos mieste Duresyje yra išlikęs didžiausias amfiteatras Balkanuose, pastatytas II amžiuje ir skirtas 20 tūkstančių žiūrovų.

9. Albanų kalboje galima išgirsti nemažai rusiškų žodžių, tačiau jais susikalbėti vargu ar pavyks. „Laba diena“ albaniškai skamba peršendetje, „viso gero“ – mirupavšim, „ačiū“ – faliminderit. Viešbučiuose ir restoranuose galima susikalbėti angliškai. Šalies šiaurėje daug žmonių kalba itališkai, o pietuose – graikiškai.

10. Gestų kalba Albanijoje taip pat yra neįprasta: linktelėdami galvą jie iš tikrųjų sako „ne“, o purtydami galvą išreiškia pritarimą. Šiuo atžvilgiu jie yra panašūs į bulgarus.

11. Dauguma albanų yra musulmonai, tačiau apskritai Albanija yra labiau pasaulietinė valstybė, kurioje taikiai sugyvena skirtingų konfesijų atstovai, netgi toje pačioje šeimoje. Štai dabartinis šalies ministras pirmininkas Edi Rama yra katalikas, jo žmona – musulmonė, sūnus iš pirmosios santuokos yra stačiatikis, o jauniausias sūnus – katalikas. Šalyje tiek Velykos, tiek Eid al-Adha yra valstybinės šventės.

12. Garsiausia pasaulyje albanė yra motina Teresė. Jos vardu pavadintas Tiranos tarptautinis oro uostas, o spalio 19 diena, kai ji buvo paskelbta šventąja, yra nacionalinė šventė.

13. Šalies valiuta yra pavadinta Aleksandro Makedoniečio vardu: lekas yra jo albaniško vardo Leka i Madh santrumpa.

14. Albanijoje nėra nė vieno „McDonald`s“, tačiau joje gausu mendžezore – nedidelių užkandinių, kuriose patiekiami skanūs naminiai patiekalai.

15. Birželio 1 dieną kurortiniame Sarandės mieste vyksta šventė, kurios metu visi norintys nemokamai vaišinami midijomis. Tiesa, eilinėmis dienomis jūros gėrybės taip pat nėra brangios. Didžiulė lėkštė midijų kainuoja 3 – 4 eurus, kitos jūros gėrybės – 5 ar 6 eurus, spagečiai su tunu – 4 eurus.

16. Albanų santykis su kelių eismo taisyklėmis specifinis: labai dažnai tiek vairuotojai, tiek pėstieji jas tiesiog ignoruoja. Kelio ženklai čia atsirado tik praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje, o šviesoforus ir perėjas iki šiol galima išvysti tik didesniuose miestuose. Šviesoforų nėra net palyginus nemažame Škoderio mieste.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (99)