Maljorka

Esu gyvenusi bei dirbusi Maljorkoje – įsimylėjau šią salą, čia sugrįžtu beveik kasmet. Jaučiu, lyg aname gyvenime būčiau gyvenusi Maljorkoje – man patinka gamta, žmonės, miestai, kultūra. Žinoma, esate girdėję ir neigiamų dalykų apie Maljorką, todėl šioje saloje, kaip ir kitose, reikia žinoti, kur nevažiuoti: atminkite pavadinimus „Magalufas“ bei „El Arenalis“ ir venkite jų kaip velnias kryžiaus – tai blogiausi salos kurortai, pigaus turizmo gardai.

Sala pilna meno ir kultūros, reikia tik atrasti. Šioje saloje kartu su savo vyru kompozitoriumi Frédéricu Chopinu gyveno rašytoja George Sand, išgarsėjusi kaip viena pirmųjų moterų, XIX amžiuje išdrįsusių mūvėti kelnes – tuomet išskirtinai tik vyrišką drabužį. Pora buvo įsikūrusi Valdemosoje, jaukiame ir labai įspūdingame miestelyje Tramuntanos kalnuose. Čia kiekvienoje suvenyrų parduotuvėje rasite jos knygą „Žiema Maljorkoje“.

O štai visai netikėtai Belmondo kompanijos viešbutyje „La Residencia“ atrasite tikrą paslėptą meno lobį: viešbutis eksponuoja didžiausią ispanų siurrealizmo dailininko ir skulptoriaus Joano Miró paveikslų kolekciją. Ilgalaikiai šilti santykiai su menininko šeima viešbutį pavertė tikra meno galerija – 33 paveikslai tiesiog sukabinti viešbučio „Café Miró“. Iš viso viešbutyje eksponuojami net 750 ispanų menininkų darbų. Viduramžių dvaro pastatą viešbučių grandinė, beje, įsigijo iš milijardieriaus Richardo Bransono. Interjerą viešbutyje sukūrė mano mylimas britų dizaineris Matthew Williamsonas, kurio ryškius darbus įsimylėjau būtent čia. „La Residencia“ įsikūrusi meniškame Deià miestelyje, jį būtina aplankyti, galbūt sutiksite ir Michaelą Douglasą, kuris su žmona C. Zeta-Jones čia turi savo vilą.
Be šio viešbučio, dar vienas mano Maljorkos atradimas – tik suaugusiesiems skirtas „Bikini Island & Mountain Hotel“, esantis Port De Sóller. Su šūkiu „gyvenimas – geresnis, jei dėvi bikinį“ viešbutis paskandina savo išskirtinėje atmosferoje, kurioje laukinis laisvumas, hipiškumas dera su rafinuota prabanga.

Dar atostogaujant Maljorkoje rekomenduoju išbandyti gyvenimą kaimuose esančiose fermerių vilose, vadinamose finca (pavyzdžiui, „Finca Serena Mallorca“).

Foto: Belmond Mallorca

Sicilija

Sicilija yra didelė sala ir visko tikrai nepažiūrėsite per vieną kelionę. Etnos ugnikalnis, „Krikštatėvio“ aura, barokas ir vynas – pirmiausia man šauna į galvą prisiminus keliones į Siciliją. Ar skrisite sraigtasparniu virš Etnos, ar žiūrėsite spektaklį Graikų teatre, ar aplankysite vietinius vynuogynus, garantuoju, Sicilija jus užburs. Net jei vyktumėte ten kasmet.

Architektūros gerbėjams siūlau atsiminti vadinamąjį baroko trikampį – Noto, Ragūzos ir Sirakūzų miestus. O filmo „Krikštatėvis“ gerbėjams – Savoca pavadinimą. Čia legendinis Francis Fordas Coppola filmavo savo šedevrą, antroje vietoje iš visų laikų geriausių filmų „IMDb“ svetainėje įvertintą filmą „Krikštatėvis“. Šiame viduramžių miestelyje yra baras „Vitelli“, kuriame Corleone susitiko su savo būsimos nuotakos tėvu, ir San Nicolò bažnyčia, kurioje Corleone susituokė su Apollonia.
Kiekvienas žino, kad sicilietiškas vynas yra puikus, bet sala garsėja ir druska. Karšti Afrikos vėjai, ilgos, saulės kepinamos vasaros dienos ir seklūs pakrančių vandenys – tai puikus druskos ruošimo receptas, kuris veikia jau beveik tris tūkstančius metų. O druska išgarinama „keptuvėse“ tarp Trapanio ir Marsalos.

Kalbant apie šios vasaros Sicilijos naujienas, liepos 1-ąją Taorminoje atidaromas „Four Seasons“ grandinės viešbutis „San Domenico Palace“. Šie rūmai yra pastatyti XIV amžiaus dominikonų vienuolyno vietoje ant rytinių Sicilijos krantų, priešais Taorminos įlanką ir Jonijos jūrą. Iš viešbučio atsiveria vaizdas į Etnos kalną, įtrauktą į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Naujasis viešbutis sudarys didelę konkurenciją iki šiol, mano galva, geriausiam salos viešbučiui „Belmond Grand Timeo“, taip pat esančiam Taorminoje.

Foto: Belmond Grand Hotel Timeo

Kapris

Kapris visada buvo italų aristokratų poilsio vieta, tik vėliau tapo turistų traukos objektu. Į šią salą plūsta daug turistų iš netoli esančios Amalfio pakrantės. Savo keliautojams sakau, kad Kaprio žavesys atsikleidžia tik vakare, kai iš salos išvyksta vienadieniai turistai. Tuomet tikrieji Kaprio poilsiautojai pasipuošę išeina iš savo prabangių vilų ir viešbučių, eina į restoranus, kavines, ir sala apsigaubia savo išskirtine aura.

Siūlau Kapryje apsistoti bent kelioms dienoms, kad galėtumėte pajusti šią salą, ir rinktis aukštesnįjį Kaprį, vadinamąjį Anakaprį (pavyzdžiui, „Capri palace“ ar „J.K. Palace Capri“). Po kelių nakvynių galima keliauti toliau – į Sorentą, Pozitaną. Tiesa, rasti gerą laisvą kambarį saloje sunku, nes dažnai viešbučiai nenori įsileisti naujų keliautojų ir veikia uždaro klubo principu – klientai vietas rezervuoja iškart kitiems metams.

„Knygos apie San Mikelę“ gerbėjai gali aplankyti San Mikelės vilą, kurioje gyveno švedų gydytojas ir rašytojas Axelas Munthe, kuris nuo 18 metų svajojo apie vilą Kapryje. Gyvendamas Kapryje, jis buvo asmeninis Švedijos karališkosios šeimos gydytojas.

O mano slapta Kaprio vieta – „Da Paolino“, šeimai priklausantis tradicinis restoranas citrinmedžių giraitėje, į kurį pakliūti sunkiau nei į salos „Michelino“ restoranus (kur čia pakliūsi, jei atostogoms net Mariah Carey nori tik vieno – „Da Paolino“). Po citrinų baldakimu, apipintas mirguliuojančiomis švieselėmis, restoranas – tikrai įsimintina vakarienės vieta. Paragaukite tarp citrinų lapų keptos mocarelos, citrininės vištienos ir ledinio naminio limončelo.

Ir, aišku, apiplaukite aplink Kaprį greitaeigiu kateriu „Riva Aquarama“ – jis yra pamėgtas stilingų Kaprio poilsiautojų.

Foto: JK Capri Palace

Santorinas

Sprendimą įtraukti į šį sąrašą Santoriną lėmė neseniai paskelbta naujiena, kad iš Lietuvos į šią salą bus vykdomi tiesioginiai skrydžiai. Ir ne tik todėl, kad nereikės kelias valandas kankintis kelte iš Kretos, bet ir tai, kad iš Santorino lengvai pasiekiamos kitos puikios Graikijos salos – Mikono, Nakso ar Paro.
Beje, ar esate girdėję apie Folegandrą? Tai – mažytė ir turizmo beveik nepaliesta salelė keliasdešimt kilometrų nuo Santorino, kurioje žiemą lieka gyventi apie tris šimtus gyventojų. Folegandras yra ideali sala norintiems visiškos tylos ir ramybės: visuose trijuose kaimeliuose uždraustas eismas, o gražiausius paplūdimius galima pasiekti tik maršrutiniais laiveliais. Na, o mes grįžkime į Santoriną. Kad ir dėl taurės vietinio vyno. Beje, vynuogės čia auga unikaliai, vynmedžiai suausti į specialius krepšius, lizdelius, vadinamus kouloura. Ir sala yra unikali, tai vienintelis Žemėje apgyvendintas kalderos tipo ugnikalnis. Po siaubingo žemės drebėjimo 1956 metais du trečdaliai gyventojų neteko savo namų.

Tačiau sala atsigavo, skliautuoti namai, išskaptuoti iš pelenų, pemzos akmens, sukietėjusios lavos ir smėlio, buvo paversti brangiais olų viešbučiais. Juodai apsirengusias močiutes pakeitė merginos be viršutinių bikinio dalių. Aišku, kad, kai horizonte yra ugnikalnis, kas nors gali atsitikti bet kuriuo metu.
Galbūt šis pažeidžiamumas suteikia Santorinui tokį intensyvumą, tyliai niokojantį grožį. Kasmet salą aplanko daugiau nei du milijonai lankytojų, kai saloje gyvena 15 tūkst. gyventojų. Keleiviniai laivai užkemša vandenis aplink Firą, o autobusai stovi kamščiuose, norėdami laiku patekti į Oia dėl saulėlydžio. Kitos Graikijos salos, ko gero, – autentiškesnės, laukinės, bet, aišku, nė viena neturi tokios magnetinės traukos kaip Santorinas. Jei rinktumėtės viešbutį, čia būtina išbandyti gyvenimą suite, įrengtame tikroje oloje. Prabangusis „Canaves Oia“ savo istoriją skaičiuoja nuo 1985-ųjų, kai Chaidemenosų šeima vieni pirmųjų XVII amžiaus olas, skirtas laikyti vynui, pritaikė turistams. Kitas variantas – „Santorini Secret“, jie turi keliolika tradicinių salos kambarių ir infinity baseiną.

Foto: Organizacijos nuotr.

Ibisa

Ibisa gali pasiūlyti daug daugiau nei naktiniai klubai. Pasukite toliau nuo turistinio tako ir atraskite kitą Ibisą, kurioje yra keliolika provincijos miestų, restauruotų rančų, atokių uolėtų įlankų, hipių turgelių ir keli iš geriausių Ispanijos paplūdimių.

Tokią filosofiją atspindi „Nobu“, viešbutis porą kilometrų nuo Ibisos miesto, Talmanca Bay paplūdimyje. Ši grandinė priklauso legendiniam aktoriui Robertui de Niro, tinklą jie valdo kartu su kino prodiuseriu Meiriu Teperiu („Nuo sutemų iki aušros“) ir japoniškos virtuvės žvaigžde šefu Nobu, todėl kiekviename tinklo viešbutyje rasite japonų restoraną.

Dar viena vieta Ibisoje, kurią rekomenduoju, – pušyne įsikūręs „7Pines Kempinski“ su nuostabiu vaizdu į Es Vedrà salelę. Aišku, geriausia salą aplankyti prieš ar po vasaros klubinėtojų antpuolio. Tai vieta, kurioje neįtikėtinai išvystyta vilų industrija, jei kada atostogoms svajojote nuomoti baltutėlę vilą, svajonę įgyvendinkite būtent čia.

O gal svajojate išsinuomoti visą salą? Nedidelė Isla Sa Ferradura yra tarsi plonu šiaudu prikibusi prie garsiosios Ibisos. Tai – viena vos iš kelių privačių salų, kurią galima išsinuomoti Viduržemio jūroje. Pasak istorijos, XVII amžiuje Isla Sa Ferradura buvo piratų slėptuvė, pirmas namas čia pastatytas tik 1970-aisiais. Manau, Isla Sa Ferradura vila, ko gero, prabangiausia visoje Viduržemio jūroje. Čia yra prašmatnūs devyni miegamieji, kuriuose gali apsistoti iki aštuoniolikos žmonių. Jų paslaugoms visą parą pasiruošęs aptarnauti 22 žmonių personalas.

Foto: Isla de feradura

Sardinija

Gal pamenate senosios animacijos filmuką apie liūtą Bonifacijų, kuris niekada nebuvo atostogose? Panašu, kad taip jaučiasi dauguma, kurių keliones po pasaulį sustabdė virusas. Prisiminus liūtuką, visada į galvą ateina mintis apie Bonifacijaus sąsiaurį, skiriantį Italijos Sardinijos ir Prancūzijos Korsikos salas. Tai išties puiki vieta atostogoms, nes per jas galima aplankyti dvi salas, kurias skiria vos valanda kelio keltu.

Sardinija – tai 300 dienų saulės per metus, daug paplūdimių, kalnai. Neabejotinai pats geriausias kurortas – Porto Cervo, vienas prabangiausių visame pasaulyje, jame renkasi visuomenės grietinėlė. Vienu metu Porto Cervo buvo toks populiarus, kad būdavo sunku rasti laisvą kambarį, o kainos buvo labai aukštos. Dabar madingi keliautojai persimetė į Juodkalniją ir Porto Cervo populiarumas nuslūgo, todėl tai puiki proga jį aplankyti.

Foto: Forte Village Sardinia

Atostogaujantiems Sardinijoje siūlyčiau atsiminti „Forte Village“ pavadinimą, tai žurnalo „Forbes“ išrinktas geriausias pasaulyje šeimų poilsio kompleksas su aštuoniais viešbučiais. Jis turi futbolo aikštę, kartingų trasą, „Michelin“ restoranų, savą šopingo aikštę ir jame vyksta tokių žvaigždžių kaip Stingas koncertai. Čia nuolat lankosi pasaulio įžymybės, viešėjo italų estrados legenda Erosas Ramazzotti, Jorko hercogienė Sarah Ferguson.

O aš jums atskleisiu savo Sardinijos paslaptį „Su Gologone“ pavadinimu. Tai nedidelis patyrimų viešbutis vidury niekur, kalnuotosios Supramontės šlaite, aplink plyti seni alyvmedžiai ir vynuogynai, oras kvepia mirtomis ir rozmarinais, žydi pelargonijos, hortenzijos ir bugenvilijos. Esu susibičiuliavusi su viešbučio vadove Giovanna ir kaskart žaviuosi šia vieta: autentiškais menais, rankdarbiais, visa Sardinijos dvasia, kuri čia spinduliuoja. Čia vietoje kepama duona, vyksta menininkų suvažiavimai, nuolat eksponuojami jų kūriniai, - sako kelionių dizainerė ir kelionių agentūros „Boutique Travel“ įkūrėja Aja.