Ši nuostabi Viduržemio jūros šalis didžiuojasi visais turizmo pasaulio privalumais. Čia ir svaiginančios kalnų viršūnės, romantiški paplūdimiai, istoriniai klodai, nesuskaičiuojamos salos, tviskančios savitu koloritu, rašoma pranešime žiniasklaidai. Visų šalies regionų turtų gelmės trumpai apibūdinti nepavyktų, nes kiekvienas Graikijos kampelis vertas dėmesio.

Šiaurinės Graikijos dalies (Makedonijos ir Trakijos) gamta, istorijos ir kultūros dermė tiesiog masina ir kviečia atvykti. Nekyla abejonių, kad šis regionas vienas žaviausių šalyje ir, palyginti, keliautojų dar neatrastas ir nenualinta. Nors ir mena gilią senovę, Šiaurinė Graikijos sritis yra labai moderni iš šiuolaikiška.

Už 50 km į Pietus nuo Šiaurinės Graikijos kontinento iš tolo kviečia Egėjo jūros deimantu vadinama, pati šiauriausia, visada žaliuojanti ir paslaptinga Graikijos sala – Tasos. Ne veltui ji gundo ir vilioja smalsius keliautojus, juk ji Homero epe „Odisėja“ apdainuota kaip mitinių būtybių – sirenų- sala. Mitai byloja, kad sala pavadinta finikiečio Taso vardu, kuris čia atvyko ieškoti savo sesers Europos, pagrobtos Dzeuso.

Taso salos istorija glūdi laikmečių gilumoje. Pirmosios gyvenvietės čia kūrėsi 2000 m. pr. Kr. Herodotas mini, kad 1600-1500 m. pr. Kr. salą užvaldė finikiečiai. Sala sparčiai vystėsi visose gyvenimo srityse, ypač prekybos, ir turėjo stiprų karinį jūrų laivyną.

Dabar Tasos sala keliautojams yra pasiekiama gana paprastai. Vos pusvalandis nuo žemyninės Graikijos dalies patogiu bei greitu keltu – ir pačių graikų itin vertinama bei mėgiama poilsio oazė svetingai sutinka poilsiautojus kokybiškuose viešbučiuose, jaukiose tavernose, antikinius laikus menančiose vietose ir, be abejo, puikiuose paplūdimiuose.

Foto: Shutterstock

Salos sostinėje – Tasos (Limenas) mieste – apskritus metus verda gyvenimas. Šiuolaikinis miestas su didžiausia paslaugų infrastruktūra, gražiu žvejų uostu, Makriamos smėlio paplūdiniu, parduotuvių gausa neužgožia čia egzistavusios senovės civilizacijos pėdsakų: antikinių griuvėsių (agoros, amfiteatro, akropolio, Poseidono ir Dioniso šventyklų) bei įspūdingo archeologijos muziejaus.

Vakarinė salos dalis garsėja dėl smėlio paplūdimių, apsuptų pušynų ir pakrantės kaimelių bei kurortinių gyvenviečių. Skala Rahonis gyvenvietė itin tinka stovyklauti, o Skala Prinou siūlo patogų susisiekimą keltu su žemyniniu Kavalos miestu. Tradicinis Kalirahi kaimelis puikuojasi neįtikėtinai siauromis gatvelėmis ir akmeniniais nameliais. Aplinkui driekiasi alyvmedžių giraitės. Limenaria – antras pagal dydį salos miestelis, turintis mažą smėlio paplūdimį. Miestelį 1903m. įkūrė vokiečių industrialistai, kuriuos atviliojo į salą geležies rūdos klodai ir gavyba. Limenarijoje vyksta aktyvus naktinis gyvenimas ir linksmybės. Potos ir Pefkari – buvę žvejų kaimeliai, virtę kurortais su ilgais smėlėtų paplūdimių ruožais. Iš čia miškingas kelias veda į Theologos – senąją viduramžių ir osmanų laikotarpių Taso salos sostinę. Tai – tradicinis kaimas, padabintas balintais akmeniniais nameliais su čerpių stogais. Čia vyksta tautiniai etnografiniai festivaliai ir šventės.

Rytinė Taso salos dalis didžiuojasi ilgomis smėlio paplūdimių juostomis. Čia – kalnų kaimeliai ir natūralios gamtos atrakcijos, mažiau turizmo infrastruktūros, todėl ramiau. Panagia buvo senoji salos sostinė, kai Tasos (Limenas) tebuvo tik uostas. Gyvenvietė didžiuojasi išlaikiusi tik jai būdingą architektūrą – baltus akmeninius namelius čerpiniais stogais,– ir prabangiai dekoruota bažnyčia su baltai-mėlynu kupolu (Mergelės Marijos Dormicijos bažnyčia), kurioje saugoma XIV-XVII a. ikonų kolekcija. Panagia gyvenvietę puošia trykštantys natūralūs šaltiniai, dėmesį traukia alyvuogių aliejaus spaudykla – muziejus. Potamia kaimelis – tinkamiausia vieta pradėti kopimo į aukščiausią salos viršukalnę – Ypsario kalną (1204 m virš jūros lygio) – žygį. Kopimo sudėtingumo lygis – sunkus, trukmė – 3 val. Patogiai ir saugiai pasiekti viršukalnę rekomenduojama rinktis organizuotas išvykas visureigiais.

Taso sala visada garsėjo gamtos ištekliais: saloje buvo iškasama daug aukso, sidabro, vario; mediena laivams statyti ir baltasis marmuras buvo gabenami į Egiptą, Italiją ir Mažąją Aziją. Šiandien saloje vis dar gausu nepriekaištingojo baltojo marmuro, kuris čia išgaunamas ir eksportuojamas į daugybę pasaulio šalių, o jo prekės ženklas „Thasos Marble“ yra populiarus ir vertinamas.

Dėl kalnuoto, akmenuoto reljefo, padengto žaliuojančių vešlių spygliuočių miškų, platanų ir alyvmedžių giraičių, Taso sala dar vadinama Egėjo jūros žaliuoju deimantu. Raižytus salos krantus skalauja krištolo skaidrumo jūros vandenys, žavi nuošalios įlankos ir užutėkiai, tykios prieplaukos ir erdvūs pasakiško grožio paplūdimiai. Ypatingai vilioja baltutėlis ir tviskantis Marmuro paplūdimys, kur marmurinės uolos įsirėžę į žydrą jūrą; natūralus uolų baseinas – Gkiola; Paradise paplūdimys – vienas gražiausių, populiariausių ir pamėgtas nudistų; ilgiausiai besidriekiantis smulkaus balto smėlio Hrisi Ammos – Auksinis – paplūdimys, prisiglaudęs vaizdingoje įlankoje; Skala Potamia – ypač tinka vaikams, nes čia negilu, ir vanduo visada šiltas; Psili Ammos yra nuostabus paplūdimys, esantis netoli gražaus Astris kaimelio. Šio paplūdimio minkštas baltas smėlis laikomas gydomuoju, o pušynas prisotina orą naudingomis medžiagomis. Čia yra vandens sporto pramogų. Potos paplūdimys dovanos romantiškus saulėlydžius, o vaizdingasis Aliki paplūdimys – tai smėlio juostos abipus kyšulio, o greta – antikinis marmuro karjeras, veikęs nuo VI a. pr. Kr iki V mūsų eros amžiaus, dabar užtvindytas jūros. Teritorija džiugina antikos ir viduramžių palikimu: nugrimzdusios senovinės gyvenvietės, Dioskurų šventyklos ir ankstyvosios krikščionybės bazilikos griuvėsiai.

Aliki gyvenvietėje rekomenduojama aplankyti ir Arkangelo Mykolo moterų vienuolyną. Jame yra dvejos bažnyčios, viena iš jų – 400 m. senumo. Vienuolynas stūkso uolos viršūnėje ant kvapą gniaužiančio skardžio, o iš ten atsiveria didingi peizažai ir tolumoje matosi šventasis Atono kalnas. Piligrimai labai dažnai lanko šį vienuolyną ir dalyvauja apeigose.

Saloje darniai sugretinamos tradicijos ir šiuolaikinis gyvenimo būdas: šalia puikiai išvystytos turizmo industrijos infrastruktūros nepamirštamas ir istorinis, kultūrinis bei etnografinis paveldas, gerbiama išpažįstama religija, švenčiamos religinės šventės, vyksta mugės, festivaliai; klesti bitininkystė, medaus gamyba, taipogi kultivuojami alyvmedžiai, spaudžiamas itin vertingas alyvuogių aliejus.

Foto: Shutterstock

Iš Taso salos rekomenduojama aplankyti Graikijos Šiaurės žemyninę dalį. Vienas vaizdingiausių ir seniausių Graikijos miestų – Kavala – labiausiai išvystytas urbanistinis centras Rytų Makedonijoje ir Trakijoje. Kavalos miestas tarytum amfiteatras, įspraustas tankiu mišku apaugusio Symvolo kalno šlaite, apglėbtas žydros jūros ir giedro dangaus pakeri kiekvieną. Švelnus brizas glosto šio gyvybingo miesto senovinius pastatus ir pakrantės palmių alėjas, atspindinčias Kavalos šiuolaikišką charakterį; čia harmoningai dera garbinga praeitis, moderni dabartis bei užtikrintai žvelgiama į ateitį. Miestas, užgimęs Homero laikais, patyrė ir pakilimą bei kultūrinį klestėjimą, ir ne kartą buvo puolamas bei griaunams. Pirmą kartą miestas paminėtas VII a. pr. Kr., buvo vadinamas Neapoliu – „Naujuoju miestu“. V a. pr. Kr. buvo Atėnų sąjungininkas, o vėliau užkariautas Aleksandro Makedoniečio tėvo – Pilypo II-ojo. Bizantijos imperijos laikotarpiu miestas vadintas Hrysupoliu – „Auksiniu miestu“,– o jai žlugus, užvaldomas turkų, tačau išsaugojęs savo graikiškąją krikščioniškąją kultūrą.

Kavaloje gausu istorijos, kultūros ir architektūros paminklų, menančių skirtingas epochas, ir kuriuos išties verta aplankyti: ant kalno stūksanti bizantiškoji tvirtovė, iškilusi 1425 m. Muhameto Ali valdymo laikotarpiu; įspūdingas senovinis akvedukas; Imaretas – nuostabus islamiškosios architektūros pavyzdys; ypatingo kolorito Kavalai teikiantis senasis miesto kvartalas Panagia su siauromis, jaukiomis gatvelėmis, senoviniais nameliais; modernus ir gyvas uostas; švyturys ir nuo jo atsiverianti įspūdinga miesto ir jūros panorama.

Kavala – spalvingas, įvairialypis miestas, dažnai vadinamas graikiškuoju Monte Karlu, kurį iš pirmo žvilgsnio įsimyli tiek romantikos bei ramybės mėgėjai, tiek pasiilgusieji jaunatviško gajaus šurmulio.

Keliaujant 17 km į Šiaurę iš Kavalos, atvykstama į Filipi miestą, kurį 356 m. pr. Kr. įkūrė Makedonijos valdovas Pilypas II, Aleksandro Makedoniečio tėvas. Filipi yra sukaupęs gausų archeologinį helėninio, romėniškojo, bizantiškojo ankstyvosios krikščionybės periodų palikimą. Šis miestas – itin svarbi graikų ortodoksų religinė vieta: būtent Filipi apylinkėse pakrikštyta pirmoji moteris Europos žemyne – Šv Lidija, ir tai buvo krikščionybės sklaidos po Europą pradžia.

Atostogos šiame Graikijos regione garantuos neišdildomus įspūdžius. Taso sala atskleis daugybę savo paslapčių ir įtiks kiekvienam svečiui: vaikams sala bus tikras atradimų ir pažinimo pasaulis, jaunimui – kerintys kraštovaizdžiai, įkvepiantys kūrybinio polėkio, pažadinantys vaizduotę, poilsis užburiančiuose paplūdimiuose bei įvairios pramogos, o senjorams – ramybės oazė, romantika ir rekreacinė atgaiva bei nauda.