Chateau de Breze stūkso šalia Breze kaimelio, įsikūrusio Prancūzijos Luaros Slėnyje plytinčiame Somiūro regione. Pilis iškilo XVI a. viduryje ir priklausė ją pastačiusiam Arthus de Maille-Breze.
Norėdamas apsisaugoti nuo priešų ir plėšikaujančių vikingų, Maille-Breze pasirūpino, kad tiesiai po pilimi būtų įrengtas milžiniškas bunkeris su gyventi pritaikytomis patalpomis, sandėliais ir kt. Visas požemines erdves jungia daugiau nei 3 kilometrų ilgio tuneliai.
Pilis stovi ant kalkakmenio grunto. Ją juosia gilus griovys, iškastas šioje vietoje prieš šimtą metų iki Maille-Breze inicijuotos statybos. Maille-Breze buvo nepatenkintas pirmine statinio konstrukcija, todėl, naudodamasis savininko teisėmis, buvusią pilį nugriovė ir pastatė naują – renesansinio stiliaus. Jo iniciatyva griovys buvo beveik dviem metrais pagilintas. Stovint griovio apačioje, tarp stačių kalkakmenio sienų, nesunku pasijusti it pakliuvus į tarpeklį. Gilinant griovį iškasti akmenys buvo panaudoti naujos pilies statybai.
Būtent per griovį ir galima patekti į požeminę priedangą: į ją vedantis tunelis iškastas vienoje iš griovio sienų. Požeminės patalpos visiškai atitinka tvirtovei keliamus reikalavimus. Jose Maille-Breze šeima tikrai būtų galėjusi pasislėpti nuo puolančių priešų, atšiaurių žiemos šalčių ir netgi siaučiančių epidemijų.
Prispyrus reikalui patekti į požemius būtų pavykę labai greitai, o įsikurti čia ilgesniam laikui tikrai įmanoma: juk požeminis koridorių labirintas veda ne į paprastą slaptavietę, o į miegamuosius, kepyklas, rūsius, virtuves ir net gyvulių tvartus bei arklides.
Gynybiniais sumetimais koridorių sienose žiojėja angos, pro kurias pilies gynėjai būtų galėję apšaudyti strėlėmis artėjančius įsibrovėlius, o patys likti saugūs.
Visgi Maille-Breze šeimai tikriausiai pasisekė: tvirtovės patikimumo išmėginti taip ir neteko, nes pilis nė sykio nebuvo apsupta.
