Užėjus pasaulinei pandemijai, pakrikus ekonomikai ir tvyrant vis stiprėjančiam slogučiui, kitaip sakant, dėl visa ko, kas prasidėjo 2020-aisiais, žodis „laimė“ nejučia ėmė trauktis iš mūsų leksikono. Būtent todėl Laimės muziejaus atidarymą Danijoje (o kur gi dar?) norisi pavadinti vienos optimistiškiausių šių metų idėjų įgyvendinimu, rašo CNN.
Pirmasis pasaulyje laimės koncepcijai skirtas muziejus duris atvėrė tylomis. Liepos 14 d. įvykęs jo atidarymas istoriniame Kopenhagos centre esančioje jaukioje 240 kvadratinių metrų erdvėje apsiėjo be ažiotažo.
Nauja miesto atrakcija – Laimės tyrimų instituto specialistų pastangų rezultatas. Į nepriklausomą idėjų kalvę susibūrę entuziastai bando moksliškai paaiškinti, kodėl vienos bendruomenės yra laimingesnės negu kitos. Pagrindinis jų siekis – įtikinti pasaulio galinguosius, kad diskutuojant apie viešąją politiką turėtų būti aptariami ir su visuomenės gerove susiję klausimai.
Laimės tyrimų institutui vadovaujantis Meikas Wikingas sako, kad mintį įkurti tokio tipo muziejų paskatino nuostaba, ištikdavusi žmones, apsilankiusius nykiai atrodančioje jų darbo vietoje.
„Žmonės, matyt, mano, kad mūsų institutas – nepaprasta vieta, kurioje amsi šunyčiai ir visi vaišinasi ledais. Deja, esame aštuoni eiliniai asmenys, palinkę prie kompiuterių ir analizuojantys duomenis“, – sako jis.
„Štai ir pamanėme: kodėl gi nesukurti vietos, kurioje žmonės pasijustų kuria nors prasme laimingi ir imtų labiau suprasti klausimus, kuriuos mes stengiamės išspęsti?“ – aiškina M. Wikingas.
Neįprastas metas sukviesti lankytojus
Taigi, sėkla buvo pasėta ir 2020-ųjų pradžioje muziejus buvo beveik pasirengęs sukviesti lankytojus.
Tačiau nutiko, kas nutiko, – dėl pandemijos užsivėrė šalies sienos ir M. Wikingui teko apsispręsti, ar skelbti apie muziejaus atidarymą, ar kiek palaukti.
„Manėme, kad daug lankytojų tokiu metu tikėtis neverta, nors, šiaip ar taip, pasaulis trokšta bent šiek tiek daugiau laimės“, – prisimena jis.
Siekiant apsidrausti nuo COVID-19 plitimo, buvo nutarta įvesti griežtas taisykles, įskaitant vienkrypčio žmonių judėjimo nustatymą ir lankytojų apribojimą iki 50-ies asmenų. Taip pasirengęs muziejus atvėrė duris visuomenei.
Ekskursija po muziejų supažindina su globalia laimės koncepcija, su jos suvokimu skirtingais istoriniais laikotarpiais ir skirtinguose regionuose. Lankytojams mėginama paaiškinti, kodėl vienų šalių piliečiai mano esą pakankamai laimingi, o kitų – tos laimės pasigenda.
Muziejaus kuratoriai yra parengę specialias anketas, numatę unikalios patirties suteikiančią, nuotaiką praskaidrinančią interaktyvią veiklą. Jų tikslas – padėti žmonėms suvokti tai, ko anksčiau nenujautė, taip pat surinkti instituto tyrimams reikalingų duomenų.
M. Wikingas užsimena, kad vienas iš pagrindinių visuotinę laimę lemiančių veiksnių yra pasitikėjimas bendrapiliečiais ir politinėmis institucijomis. Būtent todėl kai kuriems muziejuje besilankantiems žmonėms pasitaiko proga „rasti“ kupiūrų prigrūstą piniginę. Tai įstaigos darbuotojai numeta ją ant grindų. Minėtina, kad per visą mėnesį nepasitaikė nė vieno atvejo, kad piniginė nebūtų pristatyta į registratūrą su visais joje esančiais daiktais.
Didžiulę ekspozicijos dalį sudaro žmonių iš viso pasaulio susiųsti vadinamieji laimės artefaktai – daiktai, jų supratimu, simbolizuojantys džiaugsmingą būseną. Žvelgiant į išdėliotus daiktus darosi nesunku suprasti, kaip skirtingų šalių gyventojai įsivaizduoja laimę.
„Ir danai, ir meksikiečiai, ir amerikiečiai, ir kinai, visų pirma, yra žmonės. Ir, pasirodo, nepaisant kilmės, pasijusti laimingiems mums padeda panašūs dalykai. Tikiuosi, apžiūrėjus ekspoziciją, tai taps akivaizdu“, – sako M. Wikingas.
Vienas muziejaus lankytojas, esą, prisipažino visada žinojęs, kad yra laimingas, tačiau šios laimės priežastį supratęs tik dabar.
„Tai buvo pats geriausias atsiliepimas, apie kurį galėjome svajoti“, – džiaugėsi M. Wikingas.
Kodėl vienų šalių piliečiai laimingesni negu kitų?
Dar vienas svarbus klausimas, į kurį mėgina atsakyti muziejaus steigėjai, – kodėl Skandinavijos šalių piliečiai, remiantis tuo, ką patys teigia, yra laimingiausi visoje planetoje.
Tarkim, danai, remiantis Jungtinių Tautų kasmet skelbiama Pasauline laimės ataskaita, ypač dažnai atsiduria pačiame laimingiausių piliečių sąrašo viršuje. 2020-aisiais Danija atsidūrė antroje vietoje – tenusileido savo kaimynei Suomijai, o Kopenhagai tenka penkta vieta po Helsinkio, Orhuso (taip pat Danijos miesto), Velingtono ir Ciuricho.
Danų psichologė, Pensilvanijos Dickinsono koledžo profesorė Marie Helweg-Larsen teigia, jog žmones neretai glumina tai, kad atidžiai mąstant apie reikšmingą vyriausybės vaidmenį kasdieniame gyvenime galima pasijusit laimingais.
Nuostabą kelia ir tai, kad šalys, kurių piliečiai, remiantis apklausomis, – laimingiausi, paprastai pasižymi tokiais ypatumais, kurie, bent taip atrodo, turėtų laimei tik trukdyti.
„Daugeliui užsieniečių Skandinavija užmena sudėtingą mįslę, – sako M. Helweg-Larsen. – Jiems atrodo, kad žmonėms čia tenka daryti tai, ko niekaip nepavyktų susieti su laime, – mokėti milžiniškus mokesčius, kęsti atšiaurų klimatą, tverti ilgus tamsos laikotarpius.“
Tad ko gi pasimokyti iš danų šituo išbandymų laikotarpiu?
„Būtinoji laimės sąlyga – pasitikėjimas, – nurodo M. Helweg-Larsen. – Turėtume pasistengti susišnekėti su žmonėmis, kurie nėra tokie kaip mes, ir pamėginti ką nors padaryti, kad bendruomenės nariai labiau pasitikėtų vieni kitais.“
Profesorė taip pat mano, kad danams būdingas žodžiais „pyt“ (problemos pripažinimas ir judėjimas pirmyn) ir „hygge“ (harmonijos su aplinka paieškos) išreiškiamas nusiteikimas nemenkai padeda įveikti stresą.
Kaip sako M. Wikingas, Laimės tyrimų institute vykdomos studijos ilgainiui jį įtikino, kad žmonės geba greitai atsitiesti.
„Stebint žmones ilgesnį laiką, nesunku pastebėti, kaip aršiai jie grumiasi su iššūkiais, kol juos įveikia, – sako jis. – Žinoma, mano profesijos žmogus privalo būti optimistas, tačiau tikrai manau, kad ir dabar mes nepalūšime.“
Laimės muziejaus kūrėjai bando įtikinti savo svečius, kad laimė yra jausmas, kurį brandina ir tai, kas ateina iš išorės, ir tai, kas kyla iš vidaus. Jei uoliai sieksime šios būsenos, pavyks įžvelgti vilties prošvaistę net dabartiniais nerimo laikais.
