Įstabiu grožiu kerintis telkinys puikiai pritaikytas žmonių lankymui, tačiau gyvūnija šios vietos nemėgsta – čia nečiulba paukščiai, vandenyje neplaukioja žuvys, ežero vengia ir miško žvėrys.
Skaidrus, bedugnis ežeras – viena iš labiausiai apsuptų legendomis Latgalos žydrųjų ežerų šalies vietų. Velnio ežeras yra šalia Aglonos, Graverų šilo duburyje, kuris yra Kraslavos rajono Skeltuovos valsčiuje.
Sakoma, kad šis ežeras, esantis piltuvo pavidalo duburyje, neturi dugno, nors mokslininkai ėmė ir išmatavo – jo gylis siekia 17 metrų, o vanduo toks skaidrus, kad vietomis matosi iki 12 metrų. Į jį neįteka ir iš jo neišteka nei upelis, nei šaltinis, todėl ežere nėra srovių, floros ir faunos jame ne itin gausu. Čia neauga nei vikšriai, nei vandens lelijos. Velnio ežero vengia net paukščiai ir miško žvėrys. Pasakojama, kad ant krantų daug gyvačių, o žuvies čia randama retai, išskyrus riebius ešerius.
Egzistuoja versija, kad Velnio ežeras atsirado, nukritus kažkokiam kosminiam kūnui. Vietos gyventojai mano, kad tai galėjo būti meteoritas, o gyvūnijai ežeras nepatinka dėl jame rasto gyvsidabrio kiekio.
Žmonėms tai puiki vieta iškyloms gamtoje – čia įrengti stalai, suoleliai ir laužavietės – galima iškylauti, kepti maistą, poilsiauti, tačiau vietiniai šio ežero nemėgsta, aplink jį negyvena. Tikima, kad net skenduoliai šiame ežere randami stovintys, esą velnias įtraukė. Vis dėlto paslaptingas pavadinimas tiek anksčiau, tiek dabar sutraukia daugybę lankytojų.
53 hektarų saugoma teritorija aplink ežerą buvo įkurta 1977 m. Didžiąją dalį šios saugomos teritorijos sudaro pušynas. Žemės paviršius čia kalvotas. Vertingiausias saugomos teritorijos objektas – Velnio ežeras. Regioną įkurtas, siekiant išsaugoti unikalią ežero sistemą ir aplinkinį kraštovaizdį.
