Tiesa, bet kokiu transportu keliaujant po Europą verta pasidomėti apie lankomose šalyse galiojančias taisykles, jos nuolat kinta. Prieš leidžiantis į dviejų savaičių kelionę Raminta su vyru nuolat tikrino informaciją Užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje. Delfi primena, kad Europos Sąjungai skubant atverti savo vidaus sienas, atsakymus į turistams rūpimus klausimus galima rasti ir oficialioje Bendrijos svetainėje reopen.europa.eu.

Birželio viduryje, vos atsidarius sienoms, Raminta su vyru sumanė dvi savaites atostogų praleisti keliaudami po Europą. Pasak pašnekovės, tai buvo visiškai spontaniškas sumanymas – sužinoję, kad Lenkija atidaro sienas, vilniečiai nusprendė patikrinti, ar automobiliu kertant Čekiją, Austriją ir Slovėniją galėtų pasiekti Kroatiją.

„Daug kas klausė, ar nebijome keliauti, todėl iškart atsakysiu, kad būtume kvaili, jei nejaustumėm nerimo. Tiesa, prieš kelionę, žinoma, atkreipėme dėmesį į naujų koronaviruso atvejų skaičių Kroatijoje. Statistika ramino, kad užsikrėsti virusu ten tikimybė buvo lygi tokia pati, tarsi atostogaujant Palangoje: naujų ligos atvejų šalyje, kuri yra didesnė nei mūsų, skaičius buvo labai panašus. Bent jau tokia situacija buvo birželio mėnesį“, – Delfi pasakojo Raminta.

Į Lenkiją lietuviai įvažiavo be problemų. Kertant kontrolės punktą niekas mašinos nesustabdė, todėl ir temperatūros nematavo, ir kur vyksta neklausė. Nors per Lenkiją pora vyko tranzitu ir beveik niekur nestojo, didesnių apribojimų nepastebėjo.

„Vakarienei sustoję Lenkijoje, Opolės mieste, nematėme nė vieno gyventojo su kauke, nepriklausomai, ar jis jaunas, ar senas, atrodė, kad virusas čia nė neegzistavo. Net viešbutyje, kur buvome užsisakę nakvynę, administratorė mus pasitiko be kaukės. Turiu pasakyti, kad tai buvo pirmosios dienos, kai Lenkijos siena buvo atverta, todėl galėjome džiaugtis ir mažesniu automobilių srautu, ir tuo, kad keliaudami išvengėme didesnių kamščių.“

Foto: Asmeninis albumas

Įvažiavusi į Čekiją ir stabtelėjusi degalinėje pora pamatė pirmuosius žmones su kaukėmis. Į degalinę buvo įleidžiami tik kaukes dėvintys klientai, tiesa, visai kaip ir Austrijoje.

Iki pat Slovėnijos pasienio su Kroatija visas sienas lietuviai kirto be eilių, nestabdomi pasienio pareigūnų, o pirmą kartą dokumentai buvo patikrinti tik jau įvažiuojant į Kroatiją.

„Pareigūnė paklausė, kur tiksliai vykstame, ir pasiteiravo, ar šioje šalyje turime rezervavę pirmąją nakvynę. Pateikę paprasčiausią vieno internetinių portalų apgyvendinimo patvirtinimą buvome įleisti į šalį. Pareigūnė užsirašė apgyvendinimo vietos adresą, paprašė bent vieno iš keleivių mobiliojo telefono numerio, į kurį gavome pranešimą, kokiu numeriu reikėtų kreiptis pajutus viruso simptomus. Viskas užtruko 5 minutes.“

Birželio viduryje, vos tik atsivėrus šalies sienoms, Kroatijoje turistų beveik nebuvo. Daugiausia atostogavo patys kroatai.

Foto: Asmeninis albumas

„Kavinės Kroatijos miestuose tuščios, jose – vos vienas kitas žmogus. Stenduose prie kavinių buvo skelbiamos 20–30 proc. nuolaidos maistui bei gėrimams, tačiau net ir tai daug klientų nepriviliodavo, o kavinėse matydavome užimtą vos vieną kitą stalelį. Buvo ir tokių kavinių, kurios po pandemijos dar neatsidariusios ir nedirba, ir nežinia, ar jos išvis šiemet atsidarys“, – pastebėjimais dalijosi moteris.

Kroatijoje atostogavę lietuviai džiaugėsi, kad nakvynės pasirinkimų kurortuose – sočiai. Dėl mažo užimtumo, naudodama įvairias viešbučių užsakymų internetu platformas, pora nakvynę tai pačiai nakčiai užsisakydavo vakarais, apie 18 val., o netrukus jau džiaugdavosi kambariais ar apartamentais. Pasak keliautojų, kainos svyravo nuo 35 iki 60 Eur už naktį dviem, pavyko gauti ir trijų žvaigždžių viešbutį su baseinu ant stogo vos už 53 Eur.

Foto: Asmeninis albumas

„Kalbėti apie vietą pliažuose tikriausiai net neverta, nes būdavo ir taip, kad pliaže žmones galėdavome suskaičiuoti ant dviejų rankų pirštų. Daugiau žmonių sutikome tik Baškos kurortiniame miestelyje.“

Namo lietuviai vyko su ilgesniu sustojimu Prahoje. Ten praleido dvi dienas. Pasak Ramintos, Prahoje situacija kiek kitokia nei Kroatijoje. „Miestas – didelis, vis dar laikosi karantino, kaukės uždarose patalpose – būtinos, apie tai mums papasakojo mergina, pas kurią buvome užsisakę nakvynę. Taip pat prie kiekvienos kavinės – dezinfekcinis skystis, įeinant buvo kviečiama juo dezinfekuoti rankas.“

Iš viso pora nuvažiavo 5,3 tūkst. km. ir pokarantininė kelionė po Europą nustebino gerąja prasme.

„Išvengėme mašinų spūsčių, didesnių kamščių, gausesnių žmonių susibūrimų, sutaupėme pinigų pietaudami ar vakarieniaudami, turėjome galimybę nakvynę užsisakyti paskutinę minutę ir rinktis iš mums patraukliausių variantų“, – pasisekusia kelione džiaugėsi vilnietė.