Mandarinais kvepianti Sevilija

Visa Sevilija kvepia mandarinais – visur gatvėse, kaip pas mus liepos ar kaštonai, auga mandarinų medžiai.

Šiuolaikinė architektūra, Karališkieji rūmai Alcazar ir bulių kautynės – tai verta pamatyti šiame Ispanijos mieste.

Vilmantė pabrėžia, kad jai labai įdomi šiuolaikinė architektūra: visada keliaudama stengiasi pamatyti pasaulinio garso architektų kūrinius, todėl Sevilijoje jai giliausią įspūdį paliko modernios architektūros pastatas, dėl savo formos vietinių vadinamas tiesiog „grybu“ „Metropo Parasol“. Ant jo galima užsiropšti ir apžvelgti apylinkes. Moteris kiek apgailestauja, kad mes – Vilniuje – neturime tokio išskirtinio pastato, kuris trauktų ne tik vietinių, bet ir turistų dėmesį.

Beklaidžiodama Sevilijos gatvelėmis moteris rado seną areną, kurioje vyksta bulių kautynės. Norintiems pamatyti šį kraują stingdantį reginį, kelionę į Seviliją reikia planuoti nuo balandžio iki spalio mėnesio.

Kad pamatytum šį Ispanijos karūnos perlą, reiktų skirti bent dvi dienas. Aplankyti Karališkuosius rūmus Alcazar, jų sodus, erdves ir aplinkinius diduomenės namus. Tiesa, eilės čia – kaip prie Vatikano muziejų, tad kantrybės prireiks. Įdomi detalė yra tai, kad rūmai iki šiol funkcionuoja pagal paskirtį – lankydamasis mieste, čia apsistoja Ispanijos karalius. Verta paklaidžioti prie žalios spalvos Gavadlkivyro upės, nueiti iki senojo uosto.

Vilmantei itin įsiminė tingios sekmadienio popietės jausmas: tarsi visi ką tik sugrįžtų iš bažnyčios ir susėdę ant aikštėse pasklidusių staliukų ramiai sau gurkšnotų alų iš vienodų nedidelių rudų alaus buteliukų.

Foto: Asmeninis albumas

Madingoji „workation“ tendencija

Iš Sevilijos pora automobiliu išvyko į Lisaboną: keliu, vinguriuojančiu palei vandenyno pakrantę. „Kartais matydavome vandenyną, kartais ne“, - sako Vilmantė. Smalsūs keliautojai ne kartą stojo ir rado tiek nuostabių plačių balto smėlio paplūdimių, tiek tokių aukštų skardžių, ant kurių net lipti baisoka.

Nuo Sevilijos iki Lisabonos maršrutas driekėsi per Faro, Lagosą, Setubalį.

Markevičiai jau seniai keliauja taip, kaip dabar madinga vadinti, „workation“ tendencija. Tai reiškia, kad vykdami į verslo keliones, stengiasi skirti bent kiek laiko šalies pažinimui, o atostogaudami – susiderinti bent keletą verslo susitikimų. Tad ir šįkart kelionės maršrutą koregavo susitikimai su šeimos kuriamos „Gentle Day“ produkcijos didmenininkais.

Foto: Asmeninis albumas

Kelionės karūna – Lisabona

Lisabona – vienas šeimos mylimiausių Europos miestų, kur vienos nakties, kaip rašytojui E.M. Remarkui, tikrai neužteks. Ketvirtą kartą ją lankiusi Vilmantė rekomenduoja skirti bent keturias nakvynes ir pažinti – kojomis.

Geriausia apsistoti viešbutyje miesto centre ir rytą tiesiog nuspręsti, į kurią pusę eisi. „Net popierinių žemėlapių nebereikia, pakanka „Google Maps“. – šypteli moteris. Jai itin patinka, kad Lisabonoje ne tik grožiesi atsiveriančiais vaizdais, bet ir pasportuoji: čia daug laiptukų, gana stačių įkalnių ar nuokalnių. Moteris skaičiuoja, kad per dieną įprastai nueidavo 10 – 15 kilometrų.

Jei lankotės Lisabonoje pirmą kartą, būtinai pamatykite Alfamos rajoną, kuris yra vienintelė miesto dalis, išlikusi nesugriuvusi per 1755 metų žemės drebėjimą – autentiški tiek nameliai, tiek gatveles. Kita miesto dalis yra atstatyta – bet vis tiek skaičiuoja daugiau nei 300 metų.

Lisabona visada ras kuo nustebinti. Šįkart Vilmantei keistą įspūdį paliko Chiado rajone rasta pusiau sugriuvusi, pusiau atstatyta bažnyčia „Carmo Convent“. Tarsi kažkas griuvėsius ėmė tvarkyti, tačiau dėl kažkokios priežasties – darbą metė. Bažnyčia taip ir liko net be stogo. Vaikščioti po ją – beveik mistinė patirtis. Tuo labiau, kad – netikėtai – čia eksponuojama iš Egipto atvežta mumija.

Foto: Asmeninis albumas

Ką ragauti ir lauktuvių vežti?

Mūsų pusryčiai Lisabonoje buvo visada tokie patys – espresso puodelis ir tradicinis Pasteis de Nata pyragėlis.

„Esame tikri espresso entuziastai, todėl galime užtikrinti, kad kava Portugalijoje – lygiai tokia pat puiki, kaip ir Italijoje. O kaina, palyginus su Lietuva, „nesikandžioja“: nuo 60 centų iki 1 euro”, - pasakoja moteris.

Pasteis de Nata pyragaičiai – garsiausias Portugalijos desertas. Tai iš kiaušinio trynio pagamintas tam tikras kremas, pateikiamas sluoksniuotos tešlos krepšelyje. Receptas itin senas ir sukurtas vienuolių. Senovėje vienuolynai naudojo labai daug kiaušinių baltymų, pavyzdžiui, drabužiams standinti, todėl likdavo daug nepanaudotų kiaušinių trynių. Tad jie ėmė eksperimentuoti ir gaminti iš jų įvairius desertus. Taip buvo sukurti ir Pasteis de Nata pyragėliai. Orientacinė jų kaina – 1 euras. Pačius skaniausius rasite Fabrica da Nata kavinėje pačiame centre, arba važiuoti iki Belem ir ten paragauti itin populiarioje Pasteis de Belem kavinėje.

Kitas tradicinis patiekalas, kurį reikia paragauti, yra „Bacalhau“ (tariasi bakaliau) – yra sūdyta ir tada džiovinta menkė, iš kurios vėliau gaminami įvairūs patiekalai. Jų variacijos gali būti labai įvairios, tad patariama skaityti meniu (daugelyje vietų yra ir angliški). Skaniausia yra Bacalhou de bras, Bacalhau con natas, arba Bacalhau no forno. „Šįkart užsisakėme nesuprasdami ką užsisakome, tiesiog išvydę žodį Bacalhau ir nusivylėme, nes gavome tiesiog garuose virtą menkę su virtomis bulvėmis ir virtomis daržovėmis – be jokio „cinkelio“, - patirtimi dalijasi moteris.

Foto: Asmeninis albumas

Kitas Lisabonos skanėstas susijęs su visai kitu šalies istorijos etapu – kelionėmis vandenynais ir geografiniais atradimais. Tai „chicken piri piri“, primenantis Afriką, o ypač – Angolą ir Mozambiką, iš kur ir atkeliavo šis receptas. Paprastai pristatant, tai marinuota vištiena su čili pipiriukais, kurie gali būti įvairaus aštrumo, grilinta ant ugnies. „Chicken piri piri“ jums pagamins beveik kiekvienoje kavinėje, net jei nėra meniu, - pakanka paprašyti. Bet geriau paieškoti kavinių, kur gaminamas būtent toks viščiukas, dažniausia tai yra labai mažos kavinukes, kur žmonės tokią vištieną užsisako išsinešimui. Kaina apie 6€ priklausomai nuo svorio ir porcijos dydžio.

Lauktuvėms Vilmantė dažniausiai veža maistą, nes tai, jos nuomone, geriausiai padeda pristatyti šalį, leidžia pajausti jos „skonį“. Tad laukusiems vaikams parvežė Pasteis de Nata pyragaičių – nes jie jau yra lankęsi Lisabonoje ir labai juos mėgsta; o kolegoms – tradiciškai paruoštų sardin