Žemės aplink Šionbruno rūmus jau nuo 1569 m. priklausė Habsburgams, tik tuomet vietoj šio perlo, stovėjo neįspūdingas medžioklės namelis. Tačiau 1743 m. Imperatorė Marija Terezė ėmėsi grandiozinių planų ir jos iniciatyva namelis buvo perstatytas į štai tokius ištaigingus rūmus su 435 ha sodų, parku ir nuosavu zoologijos sodu su egzotiniais gyvūnais.
Be abejonės ši imperatorienė paliko reikšmingą žymę rūmų istorijoje, tačiau vis dėlto žymiausia rūmų gyventoja buvo imperatorienė Elžbieta, geriau žinoma kaip Sisi.
Rūmai tikrai pritrenkiantys – pagrindinė rūmų dalis yra 175 metrų pločio ir turi 1441 kambarius. Deja, tik nedidelė dalis kambarių (40) yra atvira visuomenei, tačiau net ir tiek pakanka susidaryti įspūdį, koks gyvenimas virė tarp šių sienų. O Šionbruno rūmai tikrai gali pasigirti čia viešėjusiomis garsiomis asmenybėmis: čia skambėjo Mocarto muzika, čia miegojo Napoleonas Bonapartas, o 1961 m. rūmų Didžiojoje galerijoje įvyko legendinis Džono F. Kenedžio ir Nikitos Chruščiovo susitikimas (Vienos viršūnių susitikimas).
Lankydamiesi Šionbruno rūmuose, galite pasirinkti tarp imperatoriškojo turo ir didžiojo turo po rūmų menes ir kambarius. Abu turai apima imperatoriaus Prano Juozapo I-ojo ir jo žmonos Elžbietos (Sisi) valstybinius ir privačius apartamentus. Didžiajame ture dar galite apžiūrėti ir XVIII amžiaus Marijos Terezės kurtus interjerus.
Mes turėjome Vienos muziejų pasą, o su juo nemokamai galėjome apeiti Didįjį turą (daugiau apie Vienos muziejų pasą rasite čia). Rūmų viduje griežtai negalima fotografuoti. Vaikščiojant po rūmus, vis pagaudavau save lyginant juos su Versaliu. Ir galiu nuoširdžiai pasakyti – Versalis yra nepranokstamas. Galbūt nepajutome tokio įspūdžio, kaip tikėjomės, nes esame matę ir kitų prašmatnių Europos rūmų. Nors kai kurios salės tikrai privertė išplėsti akis: nuostabi rokoko stiliaus, 40 metrų ilgio Didžioji galerija, išpuošta krištolo veidrodžiais, lubų freskomis ir auksiniais sietynais, o kelių metrų aukščio langai, juosiantys salę, pridėjo dar daugiau papildomo žavesio.
Vieni kambariai žavi savo puošniu dekoru, kiti – savo istorija. Pavyzdžiui, Mėlynajame kinų salone, imperatorius Karolis I-asis 1918 m. užbaigė 640 metų trukusį Habsburgų valdymą, arba Veidrodžių kambaryje, būdamas vos šešerių metų amžiaus, Mocartas 1772 m. savo koncertą skyrė Marijai Terezei. Jeigu keliaujate su vaikais, nepraleiskite pirmame rūmų aukšte esančio Vaikų muziejaus, jame vaikai gali pažaisti, persirengti karaliais ar princesėmis ir interaktyviai susipažinti su rūmų istorija. Įėjimas su Vienos muziejų pasu nemokamas. Muziejus bus įdomus vaikams nuo 4-5 metų.
Šionbrunas garsus ne tik savo auksu tviskančiais interjerais, bet ir šalia besidriekiančiais sodais ir parku, kurie tarnauja kaip poilsio erdvė lankytojams nuo 1779 m. Beje, tiek parkas, tiek patys rūmai yra saugomi UNESCO. Parko lankymas yra nemokamas, nors kai kuriems specialiems lankytiniems objektams, tokiems kaip labirintas, slaptas sodas, oranžerija, Glorietos apžvalgos aikštelė ir palmių namas, įėjimo mokestis yra taikomas (su Vienos pasu daugelis įėjimų buvo nemokami). Priešais Šionbruno rūmus tęsiasi iškilmingai atrodantis Didysis Parteris – plati pasivaikščiojimų alėja, abipus juosiama skrupulingai nupjautos žolės ir gėlynų kompozicijų.
Žvyruotas kelias yra suskaidytas į aštuonis simetriškus sodus, o išilgai gyvatvorių, išsirikiavę lyg sargybiniai stūkso dvi mitologinių ir istorinių statulų eilės. Pėsčiųjų tako pabaigoje stovi Neptūno fontanas, kur kriauklės formos vežime, apsuptas jūros dievų, išdidžiai stovi vyriausias jūrų dievas. Tai dažnas XVI-XVIII amžiaus motyvas, simbolizuojantis monarchus, kontroliuojančius savo valdomas tautas. Kai lankėmės, vis dar buvo auksinis, šiltas ruduo, tad parkas atrodė fantastiškai!
Šionbruno labirintas
Labai smagi parko atrakcija, kuri patiks tiek vaikams, tiek suaugusiems. 2700 m² plotas kupinas netikėtumų: čia yra milžiniškas kaleidoskopas, kuris leidžia pamatyti save iš visų įmanomų ir neįmanomų kampų, matematinės mįslės, kurias reikia išspręsti, apžvalgos namelis medyje. Šionbruno labirinto viduje taip pat rasite „Labyrinthikon“ vaikų žaidimų aikštelę, kurioje galima pramogauti valandų valandas. Tai puiki vieta leisti vaikams padūkti po lankymosi rūmuose. Kaina, einant atskirai, 6 Eur.
Glorieta (Gloriette)
Legenda byloja, kad imperatorė Marija Terezė Glorietą pastatė taip, jog žvelgiant iš rūmų, horizonte būtų kažkas gražaus, kad karališkosios akys galėtų pailsėti. Metams bėgant, Glorieta taip pat tarnavo kaip salė ir pusryčių kambarys imperatoriui Pranui Juozapui. Iki viršaus tenka kopti nuožulniu kalnu, iš pradžių, žvelgiant iš apačios, vaizdas kiek baugina, bet iš tiesų nėra sunku, o pasiekus tikslą, vaizdas tikrai atperka įdėtas kopimo pastangas. Dabar pastate veikia kavinė, kuri, kai mes atėjome, buvo sausakimša vėlyvaisiais pusryčiais bei gyva smuiko muzika besimėgaujančių žmonių.
Zoologijos sodas
Vienos zoologijos sodas buvo įkurtas 1752 m. kaip imperatoriškasis žvėrynas ir dabar yra seniausias zoologijos sodas pasaulyje ir įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Ko gero, žymiausi sodo gyventojai yra milžiniškos pandos. Turėti pandas turbūt yra kiekvieno zoologijos sodo svajonė.
Europoje yra vos trys zoologijos sodai, kur galima pamatyti šiuos nuostabius gyvūnus. Ne paslaptis, kad pandos tingūs, mieguisti gyvūnai, bet mums pavyko jas pamatyti, tiesa, miegančias. Be pandų, čia tiek daug nuostabių pasaulio gyvūnų: koalų, kengūrų, dramblių šeima, raganosiai, jaguarai, ilgakaklės žirafos, beždžionės ir begemotai, džiunglių karaliai liūtai ir raštuotieji tigrai, flamingų pulkai ir nuostabus baltasis lokys. 17 ha teritorijoje gyvena beveik 9 tūkst. gyvūnų (apie 700 rūšių)!
Sode yra atogrąžų miškų namas, kuriame gausu lapijos, paukščių, drugelių ir kitų gyventojų, taip pat yra didelis akvariumas ir atskiras pastatas arkties regiono gyvūnams. Tikrai fantastiškas, puikiai gyvūnams pritaikytas zoologijos sodas, kuriame jautiesi laimingas, ir nereikia braukti ašaros žiūrint į kampe liūdnai kiūtančius gyvūnus. Savaitgalį zoologijos sodas buvo sausakimšas, tai labai mėgstama vietinių gyventojų laisvalaikio praleidimo vieta, ypatingai šeimų su vaikais, mat metinis zoologijos sodo bilietas kainuoja vos 50 Eur. Už tokią kainą galima čia vaikščioti nors kasdien ir iš arti tyrinėti kiekvieną sodo gyventoją.
Praktiniai patarimai
Rekomenduojame paskirti visą dieną šiam milžiniškam kompleksui, jeigu nutarsite lankyti visus šiuos objektus. Šionbruno rūmai nutolę nuo centro, metro U4 linija nuo centro teks važiuoti apie pusvalandį.
Pačiuose rūmuose daug laiko nesugaišite, tačiau parkui, sodams, labirintui ir kopimui iki Glorietos tikrai reiks poros valandų. O dar reikės skirti laiko užkandžiams ir pietums. Su maitinimusi čia kiek kebliau, nes vietų, kur pavalgyti nelabai yra.
Kavinė Glorietos viršuje ganėtinai brangi ir mažoje erdvėje nuolat laukia eilės lankytojų. Zoologijos sode yra ne vienas bistro ir restoranėlis, tačiau ten daugelyje vietų gausite pyragėlius, riestainius, bandeles ir kitokį saldų/sausą maistą. Yra pora rimtesnių vietų, kur pavalgyti, tačiau ten eilės kosminio ilgio. Tad mūsų patarimas – turėkite pasiėmę su savimi sotesnių užkandžių bei gėrimų.
Dėl zoologijos sodo, rekomenduojame prieš vykstant pasidomėti apie vykstančias edukacijas, gyvūnų maitinimo sesijas ir kitas veiklas. Visa informacija yra skelbiama oficialiame jų puslapyje. Perkant atskirai bilietą į zoologijos sodą, kaina suaugusiam 20 Eur, tačiau yra galimybė pirkti bendrą įėjimo bilietą, tiek į Šionbruno rūmus su jo papildomais objektais ir zoo, kas išeina apie 40 Eur.
Visas kainas ir bilietų kombinacijas galite pasižiūrėti čia. Na, o su Vienos muziejų pasu, zoologijos sodo lankymas nemokamas. Zoologijos sodui geriausia planuoti apie 3-4 val.
Autorius galite sekti feisbuke ir instagrame.
