Romantiškos piršlybos pašvaistės fone

Šiaurės pašvaisčių „medžiojimo” sezonas prasideda rudenį ir tęsiasi iki kovo pabaigos, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tam tikrose šiaurinio Žemės pusrutulio vietose galima stebėti šį unikalų gamtos fenomeną, kai saulės vėjo dalelės susiduria su žemės atmosfera. Šviesų spektakliu danguje didžiuotis gali tik kelios šalys, tarp kurių – ir Norvegija.

Didžiausia tikimybė pamatyti pašvaistę – Trumsėje (Tromsø), esančioje už 400 km nuo poliarinio rato. Šiame regione jos pasirodo beveik kiekvieną naktį sezono metu.

Pašvaistės stebina savo formomis, spalvomis, ryškumu – niekada nepamatysite tokios pat. Pasakiško grožio dangaus reginys nudažo ryškiomis spalvomis ir fiordus.

Romantiška aplinka kerinčios gamtos apsuptyje įkvepia ne vieną vyrą pasipiršti savo mylimajai. Norvegijos šiaurė su įspūdingomis pašvaistėmis tapo rimtu konkurentu Paryžiui, kuris vis dar turi meilės miesto titulą, tačiau daug kam jau tapęs banalia vieta pirštis.

Kur kas originalesnė vieta sužadėtuvėms – po Šiaurės pašvaiste spindinčio dangaus fone. Norvegams jau tampa įprasta tapti vieno svarbiausių gyvenimo įvykių – emocionalių sužadėtuvių – liudininkais.

Foto: NordBaltic Solutions archyvas

„Pagauti“ pašvaistę – gyvenimo svajonė

„Dažnam išvysti bent kartą gyvenime romantika dvelkiančią Šiaurės pašvaistę, pasigrožėti įspūdingais fiordais bei pernakvoti unikaliame ledo viešbutyje tampa viso gyvenimo svajone“, - pastebėjo įmonės „NordBaltic Solutions“ vadovė Diana Blažaitienė, ką tik sugrįžusi iš įsimintinos kelionės.

Įspūdžių ir emocijų buvo tiek daug, kad kitą rytą po kelionės prabudusi moteris net stebėjosi: „Ar tikrai toje pasakoje aš buvau? Ar tai tik sapnas?“.

Dianos kelionė su kolegėmis po Norvegijos šiaurę prasidėjo nuo Trumsės (Tromsø) miestelio. Turistų iš pačių įvairiausių šalių čia sutiksi daugiau nei vietinių gyventojų, o kiekviename žingsnyje – jiems skirti viešbučiai.

„Vietiniams gyventojams pašvaistės – įprastas reiškinys, kaip ir miegoti lauke spiginant šalčiui. Kai kuriems šiauriečiams tai yra jų gyvenimo būdas. Mums tai egzotika“, - pasakoja D. Blažaitienė.

Foto: NordBaltic Solutions archyvas

Dvi valandos kelio per pusnynus

Šiaurės pašvaisčių „medžiotojams“ būtina apsirengti keliais sluoksniais drabužių, termo rūbus, vėjo neperpučiamą pūkinę striukę ar slidinėjimo kelnes, avėti šiltus batus su kailiu, mūvėti vilnones kojines ir dar rekomenduojama pasiimti atsargines.

Kadangi kai kurie turistai iš šiltų kraštų, pavyzdžiui, Italijos atvyksta tik su sportiniais bateliais, gidai turi šiltų drabužių bei avalynės ir nepasiruošusiems atvykėliams. Tad sušalti grėsmės nėra.

Kelionė nuo Trumsės (Tromsø) miestelio iki pašvaisčių „gaudymo“ vietos per miškus ir laukus tęsiasi apie porą valandų autobusu, snieguotu keliu. Žinoma, kelias būna nuvalytas ir nuolatos valomas, jei sninga, tačiau saugiai juo važiuoti reikia įgudusių vairuotojų, įpratusių prie tokių ekstremalių sąlygų, kai sniego pakelėse – iki kelių.

„Daug adrenalino važiuojant gausiai apsnigtais keliais, tačiau mes jautėmės saugiai šalia tokių profesionalių vairuotojų, kurie, beje, lietuviai, mūsų kompanijos atrinkti darbuotojai“, - džiaugėsi D. Blažaitienė.

Foto: NordBaltic Solutions archyvas


Rekomenduoja pasikliauti gidais

Kartais žmonės leidžiasi į pašvaisčių „medžioklę“ vieni ir nusivilia jų neradę.

Važiuojant ieškoti pašvaisčių, rekomenduojama, kad jus lydėtų gidai, kurie žino ne tik vietas, kur geriausiai jos matosi, bet ir stebi orų prognozes, kada jos palankiausios, kad pašvaistės ryškiausiai matytųsi.

„Jei sninga ir apsiniaukę, šių dangaus stebuklų galite ir nepastebėti. Be to, pašvaistės juda, šoka, tai vienu metu jos matosi, o po dešimt minučių galite ir nebespėti jų „pagauti“. Gidai turi savo metodus, žino, kada ir kaip surasti pašvaistes“, - dalinasi patarimais Diana.

Be to, keliauti be patyrusių gidų yra pavojinga dėl dažnų sniego griūčių. Būna, kad ir keliai tampa nepravažiuojami, uždaromi kelioms paroms. Tokiems atvejams gidai būna pasiruošę maisto, gėrimų, šiltesnių rūbų atsargų.

Turistai pašvaistes gali stebėti ir įsiamžinti prie jų apie pusvalandį, kad labai nesušaltų, kadangi daugiausiai laiko tenka stoviniuoti vienoje vietoje.

„Ypatingai smagu su savo šeima ar komanda kartu „gaudyti“ pašvaistę kažkur laukų, miškų gūdumoje ir tamsoje. Tai visiškai kitokia patirtis nei šildytis saulutėje,“ – dalinasi įspūdžiais Diana.

Foto: NordBaltic Solutions archyvas

Jurtoje gėrė arbatą ir valgė sriubą

Po pašvaisčių „medžioklės“ visa turistų grupė stovyklavo – jurtoje virė sriubą, kepėsi dešreles ant laužo, gėrė arbatą ar kakavą, klausėsi istorijų apie vietinių gyventojų tradicijas.

Nors jurtoje degė laužas, palapinė buvo be jokių durų, tad šaltis iš lauko smelkėsi vidun. Kai lauke – 11 laipsnių šalčio, ilgiau nei valandos jurtoje neišbūsi.

Pramogų Norvegijos šiaurėje užtenka kokioms 4-5 dienoms. Pageidaujantys daugiau ekstremalių potyrių, gali išbandyti sniego motociklus bei pasivažinėti haskių traukiamomis rogėmis.

Haskiai ypač pasižymi ištvermingumu ir gerai dresuojami. Šiuo metu haskiai turi mažų šuniukų, tai vaikams – didžiausias džiaugsmas. Šalia yra elnių ferma, kur mažieji keliautojai gali pamaitinti elniukus.

Įdomu tai, kad norvegai elnius nuomojasi iš samių, nes senas įstatymas neleidžia jiems turėti elnių, jie pagal senąsias tradicijas priklauso samiams. Samiai – tai vietiniai Skandinavijos gyventojai, auginantys elnius, klajojantys po sausumas bei jūras ir šnekantys samių kalbomis.

Foto: NordBaltic Solutions archyvas


Ledo viešbutyje gali nakvoti tik 1 naktį

Trokštantiems dar daugiau ekstremalių pojūčių yra galimybė nakvoti ledo viešbutyje, bet tik vieną naktį (dažniausiai tik tiek laiko leidžiama ten praleisti).

Ledo viešbutis kiekvieną sezoną statomas vis iš naujo – dažniausiai jau kokį spalio mėnesį, o nugriaunamas balandį, kad nekeltų pavojaus žmonėms. Šis unikalus statinys visas yra iš ledo, dažnai papuoštas skulptūromis kokia nors tema, pavyzdžiui, serialo „Sostų karai“. Ledo viešbutyje 4 kambariuose vienu metu nakvoti gali tik 8 žmonės, vaikams nerekomenduojama.

„Kai įlendi į specialų miegmaišį, tai kyšo tik nosis ir matosi akys. Net nerekomenduojama niekur eiti naktį, nes lauke – apie minus 32 laipsnius šalčio, bus per šalta grįžti ir vėl užmigti, visus reikalus patariama susitvarkyti prieš miegą. Įspūdinga patirtis, daug adrenalino,“ – pasakoja Dianos kolegės, paskutinę naktį prieš grįžtant į Lietuvą praleidusios ledo viešbutyje.

Ši ekstremali pramoga, ieškantiems naujų, aštrių potyrių, labai populiari, todėl ją rezervuotis reikia iš anksto, dar prieš kelionę, kad tikrai gautumėte vietą. Pavyzdžiui, šių metų pabaiga – kalėdinis laikotarpis bei Naujųjų metų naktis – ledo viešbutyje jau visiškai išparduota, rezervuota iš anksto.
„Klaipėdoje esančio Klientų aptarnavimo centro komanda, aptarnaujanti viso pasaulio turistus, keliaujančius į Norvegijos šiaurę, suteikia daug naudingų patarimų keliautojams, pataria, ką pamatyti, kur nuvykti, kokias pramogas būtina rezervuotis iš anksto. Lietuviams – tai ypač patogu, nes visa komanda kalba lietuviškai,“ – dalinasi patarimais D. Blažaitienė.

Foto: NordBaltic Solutions archyvas

Egzotika – ekstremalūs potyriai

„Anksčiau visi atostogoms rinkdavosi šiltus kraštus, dabar jau visi tiek jų „atsikando”, kad nori kitokios egzotikos. Kas pavargę nuo gulėjimo prie baseinų, skrenda į Norvegiją „gaudyti“ pašvaistės, nakvoti ledo viešbutyje. Tai visiškai kitokia patirtis, čia egzotika – ekstremalūs potyriai“, - dalinasi D. Blažaitienė.

Ji rekomenduoja tokio pobūdžio keliones tiems, kas nemėgsta slidinėti, bet nori būti kalnuose ar gryname ore, pailsėti gamtoje.

„Dažnai visų vadovų mintys vis sukasi apie darbus. Tačiau, kai atsiduri tokioje vietoje, kur esi visiškai apsuptas gamtos, turi pasitikėti kitais žmonėmis – vairuotoju, gidu, kažkuo kitu, pamiršti visus darbo rūpesčius. Unikali patirtis tiems, kas nori atitrūkti nuo kasdienybės ir patirti kažką netipiško. Juk pašvaisčių nepamatysi bet kuriame pasaulio krašte, ledo viešbučio irgi bet kur nerasi. Puikiai pavyko atsipalaiduoti per šią kelionę“, - džiaugiasi D. Blažaitienė.