Namas „Happy Rizzi Haus“ Braunšveige, Vokietijoje

Amerikiečių menininko Jameso Rizzi ištapytas pastatas, pavadintas „Happy Rizzi Haus“, išsiskiria iš aplinkos dailininkui būdingu iliustratyviu stiliumi. Ryškiaspalvė grafika kelia diskusijas tarp miestelėnų, tačiau ji neabejotinai pagyvina vieną iš miesto aikščių. Į Konrado Klosterio suprojektuotą biurų kompleksą įkomponuoti įvairių formų langai ir reljefo elementai puikiai atitinka J. Rizzi piešimo stilių.

Pastatas „La Muralla Roja“ Ispanijoje

Ispanijoje stovintis raudonos spalvos apartamentų kompleksas iš pirmo žvilgsnio primena beprotišką M. C. Escherio grafiką. Tačiau įkvėpimo šaltiniu jo kūrėjui tapo Afrikos citadelių vaizdai. Viešoji erdvė čia sumaniai įsiterpia į privačias zonas. Žvelgiant į 1973 metais iškilusį architekto Ricardo Bofillo suprojektuotą statinį, kurio pavadinimas išvertus į lietuvių kalbą reiškia „Raudona siena“, galima pažinti tam tikrų Meksikos architektui Luisui Barraganui būdingų bruožų. Beje, sekdamas pastarojo pavyzdžiu architektūrą studijuojantis jaunimas JAV prezidento Donaldo Trumpo išsvajotą sieną su Meksika vaizduoja kaip ryškiai rožinės spalvos konstrukciją.

Kolmaras, Prancūzija

Kolmaras laikomas vienu iš gražiausių Europos miestų. Kiekviena ypač vaizdingos viduramžiais įkurtos Elzaso srities gyvenvietės gatvė džiugina spalvingais pastatais. Kolmaras kartais vadinamas Mažąja Venecija. Puikiai išsilaikiusių germanų ir prancūzų architektūros pavyzdžių deriniai daro šį miestą unikalų. Jis visada sužavi būrius turistų.

Kolmaras

Stortorget aikštė Stokholme, Švedijoje

Stortorget yra seniausia Stokholmo aikštė. Ji garsėja dviem dalykais: grandiozine kalėdine muge ir ryškiomis spalvomis nudažytais XVII a. iškilusiais pirklių namais. Skaisčiai raudonos, geltonos ir žalios spalvų pastatai pačiame Gamla Stan (senamiesčio) centre – puikus fonas atostogų nuotraukai, verčiantis pamiršti atšiaurų skandinavišką klimatą.

Nyhavn rajonas Kopenhagoje

Vargu ar pavyks atsižiūrėti į ryškiaspalvius XVII a. pastatus, vora išsirikiavusius šiaurinėje Kopenhagos uosto Nyhvn pusėje. Minėtina, kad šioje vietoje kitados gyveno žymusis danų rašytojas Hansas Christianas Andersenas.

Buranas, Italija

Ryškiaspalviai žvejų namai, išsirikiavę Venecijos lagūnoje esančioje Burano saloje, abejingų nepalieka. Paisydami itin griežtos spalvų schemos, įsigalėjusios nuo pat salos apgyvendinimo, gyventojai negalėjo dažyti nuosavų namų kuria nors vaivorykštės spalva, prieš tai negavę valdžios leidimo.

Buranas

Pagrindinė aikštė Poznanėje, Lenkijoje

Senoji Poznanės turgaus aikštė apsupta namų, kuriuose seniau gyveno pirkliai. Pastatai buvo nudažyti Viduržemio jūros regionui būdingomis spalvomis – mėlyna, skaisčiai žalia ir purvinai geltona. Antrojo pasaulinio karo metais didžioji aikštės dalis buvo sugriauta, tačiau šeštajame praeito amžiaus dešimtmetyje kompleksas buvo kruopščiai atstatytas. Taigi, kiekvienas pastatas – ir vėl savitas, išpuoštas originaliomis detalėmis ir apvadais.

Cremieux gatvė Paryžiuje, Prancūzijoje

Ne per toliausiai nuo Liono stoties, 12-ajame Paryžiaus rajone galima rasti dangiškų spalvų oazę. Tai teisingumo ministro Adolphe Cremieux garbei pavadinta gatvė. Abiejose jos pusėse – terakotos vazonai su žaliuojančiais augalais. Tačiau užvis įstabiausiai atrodo gaiviomis spalvomis nudažyti namai.

Vernaca, Italija

Viename Činkve Terės regiono (Italijos Rivjeroje) kaime – Vernacoje – visi pastatai nudažyti saulėtą vasaros dieną primenančiomis oranžinėmis ir geltonomis spalvomis. Kaip pasakoja legenda, namus nudažė žvejys Burano, kad geriau matytų juos būdamas jūroje. Visgi labiau tikėtina, kad pastatų sienos buvo išpuoštos dėl suintensyvėjusio turizmo aštuntajame praeito amžiaus dešimtmetyje, kai į kitados sunkiai pasiekiamus kaimus buvo nutiestas geležinkelis.

Vernaca, Italija

Nova do Carvalho gatvė Lisabonoje, Portugalijoje

Unikaliai ornamentuotais pastatais garsėjančioje Lisabonoje gausu ir ryškiaspalvių gatvių. Daugelį iš jų nesunku rasti senuosiuose miesto kvartaluose. Visgi didžiausią įspūdį, matyt, paliks gatvė, kurią turistai praminė Rausvąja. Rausvas grindinys – architekto Jose Adriao sumanymas. Bendradarbiaudamas su miesto taryba jis šioje vietoje realizavo pozityvaus atgimimo idėją.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)