„Be užburiančios miestelių atmosferos, kvapą gniaužia nuošaliose vietose įsikūrusios abatijos ir vienuolynai, žaliuojančios kalvos ir žydintys laukai, vinguriuojančios upės, tyvuliuojantys ežerai. Atrodo, jog tai – nutapyti paveikslai", – taip svajingai regioną pristato knygos „Umbrija. Žalioji Italijos širdis“ autorė Lina Limantaitė.
Išsamų vietovės gidą parengusi moteris jau daugiau nei dvidešimt metų savo gyvenimą sieja su šiuo Italijos regionu ir negaili patarimų ten keliaujantiems pirmą kartą.
– Dvidešimt metų dirbate Italijos ambasadoje Lietuvoje, esate dviejų lietuvių-italų kalbų žodynų autorė, vertėja. Papasakokite, kada ir kaip Italija atsidūrė jūsų gyvenime.
– Italija mano širdyje atsidūrė seniai. Baigdama mokyklą susižavėjau italų kalba, jos skambesiu, melodingumu, todėl nusprendžiau studijuoti prancūzų kalbą, o antrąją pasirinkau būtent italų. Paskui prasidėjo kelionės ir studijos Italijoje. Ši šalis mane sužavėjo savo gamta, kultūra, tradicijomis ir žmonių šiluma.
– Kodėl būtent šį regioną pasirinkote?
– Kai pirmą kartą važiavau studijuoti į Italiją, buvau gavusi Italijos vyriausybės stipendiją ir pasiūlymą studijuoti Perudžos universitete, skirtame užsieniečiams. Tai buvo ne mano sprendimas.
Vykdama į Italiją antrą kartą, jau sąmoningai rinkausi šį regioną, nes ten turėjau draugų, patiko pažįstama aplinka.
– Kuo šis regionas skiriasi nuo likusios Italijos?
– Šis regionas yra labai žalias. Čia yra daug miškų, laukų, pievų – žalia spalva dominuoja. Tai yra geografinis Italijos centras, todėl ir vadinamas žaliąja Italijos širdimi. Umbrijoje yra daugybė dvasinio paveldo, kadangi čia gyveno labai daug šventųjų. Dėl savo geografinės padėties jis yra tarsi izoliuotas ir neturi priėjimo prie jūros.
– Kuo šiandien garsėja Umbrija?
– Regionas garsėja viduramžių miestais, bažnyčių ir abatijų gausa, architektūros paminklais, puikia virtuve, gražia gamta. Kiekvienas miestelis išsiskiria savo tradicijomis ir šventėmis, jos išties labai įspūdingos.
Perudžoje kiekvieną spalį vyksta tarptautinis šokolado festivalis „Euro Chocolate", jis sulaukia ne tik italų, bet ir turistų dėmesio. Į šią šventę atvyksta šokolado meistrai iš viso pasaulio. Šventės dienomis visas Perudžos senamiestis tampa tikru šio saldumyno miestu.
Švenčių Umbrijoje labai daug – yra ir religinių, skirtų miesto ar miestelio globėjui, taip pat vyksta daug festivalių, susijusių su maistu. Jie dažniausiai būna skirti tam tikram maisto produktui, pavyzdžiui, kaštainiui, žąsiai, braškei, vynuogei, aliejui.
– Kuriuo metu laiku geriausia ten keliauti?
– Siūlyčiau keliauti antroje pavasario pusėje arba rudens pradžioje. Tikrai nerekomenduočiau keliauti liepą ir rugpjūtį, nes tuomet išties labai karšta. Nemaža dalis Umbrijos miestų ir miestelių įsikūrę ant kalvų, todėl esant aukštai temperatūrai ten užkopti labai sunku. Žiema Umbrijoje yra tokia kaip ir Lietuvoje, ypač kalnuotose vietovėse.
– Umbriją vadinate savo antrąja tėvyne ir lankotės ten gana dažnai – gal patarsite, kaip geriausia ten nuvykti iš Lietuvos.
–Patogiausia vykti į Romą, nes ji yra mažiau nei už 200 km nuo Perudžos. Iš Romos geležinkelio stoties reikėtų važiuoti traukiniu, tiesa, tektų vieną kartą persėsti, nes Perudža yra kiek toliau nuo pagrindinės geležinkelio linijos.
– Kiek atostogų dienų reiktų skirti šiam regionui pažinti?
– Verta skirti bent keletą dienų, tačiau čia yra ką veikti ir pamatyti net ir ilgesnį laiką. Siūlyčiau susidaryti maršrutą priklausomai nuo jūsų turimo laiko ir aplankyti bent jau tuos pagrindinius miestus – Perudžą, Asyžių, Orvjetą, Gubijų, Spoletą.
– Kuriose regiono vietose rekomenduotumėte apsistoti?
– Siūlyčiau rinktis Perudžos miestą, nes iš jo patogu keliauti tiek autobusais, tiek traukiniais. Taip pat galima apsistoti Asyžiaus mieste, jis yra netoli Perudžos. Tačiau jeigu jūs atvykote į Romą, neturite daug laiko, bet norite aplankyti Umbrijos regioną, arčiausiai esantis miestas būtų Orvjeto. Jis iš Romos traukiniu pasiekiamas vos per valandą.
– Kokias vietas siūlytumėte aplankyti ten keliaujantiems?
– Rekomenduoju nuvykti į Asyžių. Visas šis miestas, o ne atskiri objektai, įtrauktas į UNESCO saugomo paveldo sąrašą. Taip pat įdomios šio miesto apylinkės, nes jos susijusios su dviem šio miesto šventaisiais – šv. Pranciškumi ir šv. Klara. Verta aplankyti šv. Pranciškaus baziliką, aplink Asyžių esančius vienuolynus.
Žinoma, reiktų aplankyti ir Perudžą, Umbrijos regiono sostinę, kurioje galima pamatyti daug etruskų ir viduramžių laikų paveldo. Drauge Perudža yra ir labai modernus miestas, jame visiems prieinami eskalatoriai jungia naująją miesto dalį su senamiesčiu. Rekomenduoju aplankyti ir Orvjeto miestą. Jis yra įsikūręs ant Ufo uolos, todėl vien gamtinė jo padėtis yra labai graži ir įspūdinga.
Taip pat labai įdomūs ir šio miesto požemiai. Galima sakyti, kad kalno viduje įsikūręs tarsi antrasis požeminis Orvjeto. Nedidelę jo dalį jau dabar galima aplankyti. Taip pat siūlau nuvykti į Gubijų. Tai miestas, esantis Umbrijos šiaurėje. Jis puikiai išlaikęs savo viduramžišką dvasią.
– Vasaros kelionės neatsiejamos ir nuo maudynių, o Italijos širdyje esanti Umbrija tarsi izoliuota nuo jūros. Galbūt yra kitų dėmesio vertų vandens telkinių?
– Umbrai Trazmeno ežerą vadina savo jūra. Tai ketvirtas pagal dydį ežeras Italijoje. Šalia jo įsikūrę kurortiniai miesteliai. Jis yra pagrindinis regiono vandens telkinys, tačiau yra ir mažesnių, dėmesio vertų telkinių, pavyzdžiui, Pjediluko ežeras, Marmorės kriokliai. Jie yra aukščiausi dirbtiniai kriokliai Europoje. Tai išties įspūdingas gamtos ir žmogaus rankų sukurtas reginys.
Patys italai džiaugiasi, kad tai dar nėra masinio turizmo vietos ir galima pasidžiaugti gamtos autentika. Čia nejaučiamos neigiamos pasekmės, kurios ištinka itin lankomas vietas.
– Kaip patogiausia keliauti po šį regioną? Viešuoju transportu, nuomotu automobiliu ar su ekskursijų grupėmis?
– Keliavimas su ekskursijų grupėmis turi savų pliusų ir savų minusų. Pliusas tas, kad tau nieko nereikia daryti, tereikia ateiti sutartu laiku į sutartą vietą, o toliau viskuo pasirūpina kelionių agentūra arba gidas. Savarankiška kelionė turi daugiau iššūkių, nes reikia pačiam viską organizuoti.
Vis dėlto Umbrijoje siūlyčiau nuomotis automobilį. Atstumai tarp miestų nėra labai dideli, susisiekimas patogus. Vieninteliu iššūkiu gali tapti automobilio stovėjimo vietos paieška miestuose ir miesteliuose. Jų gatvės siauros, todėl patarčiau vietos ieškoti ne pačiame senamiestyje, o šalia jo.
Italų vairavimo ypatumai didžiuosiuose miestuose – Romoje, Milane ar Italijos pietuose – reikalauja šaltų nervų, tačiau Umbrijoje yra kiek kitaip. Čia gyvenimo tempas lėtesnis, todėl niekada nepastebėjau, kad koks nors vairuotojas nekantriai spaudinėtų garso signalą. Čia vairavimo kultūra aukšto lygio.
Taip pat patogu keliauti ir traukiniais. Tiesa, kai kur traukinys neprivažiuoja iki pat miestelio, esančio ant kalvos, todėl likusią kelio dalį tenka įveikti autobusu.
– Ar šiame regione yra išskirtinių itališkų patiekalų, gėrimų, kurių verta paragauti?
– Umbrijoje yra trys žymiausi produktai, iš kurių vėliau gimsta išskirtiniai patiekalai.
Pirmasis – ypač tyras alyvuogių aliejus. Antrasis produktas yra trumai – tiek baltieji, tiek juodieji. Jie auga įvairiose Umbrijos vietose ir yra vartojami pagardinti įvairiems produktams. Labai rekomenduoju jų paragauti.
Trečiasis produktas – vynas, kuriam pagaminti reikalingos vynuogės Umbrijoje auginamos dar nuo etruskų laikų. Taip pat Umbrija garsėja savo vytintos mėsos gaminiais. Jie yra ryškaus skonio, o prie jų derinama duona be druskos. Verta paragauti įvairiausių sūrių, taip pat ir su trumais.
Umbriją garsina ir jo didenybė šokoladas. Netoli Perdužos yra įsikūręs šokolado fabrikas ir šokolado mokykla, kurioje galima išmokti šokolado gamybos paslapčių arba tiesiog apsilankyti su gidu.
Visą pokalbį rasite DELFI TV laidos įraše.
