Važiuojant nuo Panevėžio link Rokiškio, netoli Rokiškio bei Latvijos – Lietuvos sienos yra UNESCO paveldas - Struvės geodezinio lanko vienas iš punktų. Dar šiek tiek pavažiuojame ir štai mūsų kaimynė – Latvija. Kelias nuo Subatės iki Daugpilio nėra labai įdomus, tačiau kai kuriose vietose atsiveria gražūs vaizdai. Pirma stotelė Latvijoje – Daugpilio tvirtovė. Tačiau reikia nepamiršti, kad latviai mėgsta vienpusį eismą ir reikia atidžiai žiūrėti į kelio ženklus.

Daugpilio tvirtovėje dabar yra įkurtas Daugpilio Marko Rothko meno centras. Tvirtovė pastatyta XIX a. Karo metu tai buvo karinis miestelis, II Pasaulinio karo metu ten buvo Daugpilio getas. Įdomi vieta pasivaikščiojimui. O dabar laikas miesto centrui. Daugpilis šiek tiek primena Šiaulius, kadangi turi bulvarą ir nėra didelis miestas, nors tai ir antras pagal dydį miestas Latvijoje. Be to, Daugpilio universitetas bendradarbiauja su Šiaulių universitetu ir yra studentų baigusių vienu metu šiuos du universitetus.

Foto: Regina Mačiulytė

Daugpilyje yra įdomi vieta – taip vadinamas bažnyčių kalnas, kur vienoje vietoje yra 4 konfesijų bažnyčios – puošnūs stačiatikių, sentikių, katalikų, liuteronų maldos namai. 1893 m. pastatyta Martino Liuterio katedra. 1905 m. pastatyta Švč. Mergelės Marijos Romos katalikų bažnyčia, 1905 m. buvo pastatyta Šv. Boriso ir Glebo rusų stačiatikių katedra ir sentikių bendruomenės bažnyčia – pastatyta 1908-1928 metais. Visi gali sugyventi šalia vieni kitų – tai yra svarbiausia. Apsilankėme katalikų bažnyčioje ir stačiatikių cerkvėje. Visada įdomu palyginti skirtingų tikėjimų šventoves.

Norėdami įdomesnių patirčių užsukome į Daugpilio šratų gamykla, kurios istorija prasidėjo dar 1886 metais. Gamykloje dar yra išlikę įrenginiai, kurių pagalba buvo gaminami šratai, yra ekspozicija apie gamybą. Įdomiausia, kad gamykloje yra 28 metrų bokštas, kuris jau tapęs gamyklos simboliu, tačiau kam jis? Tai šratų gamybos proceso dalis. Būtent ten, viršuje, jau ilgus metus liejami šratai: išlydyta metalo masė pirmiausia mažomis srovelėmis tekinama per rėtį, pritaikytą kiekvieno šrato dydžiui.

Foto: Regina Mačiulytė

Krisdami žemyn, šratai įgauna reikiamą formą. Tačiau kritimo iš 28 metrų aukščio nepakanka, todėl bokšto viduje yra ir 20 metrų gylio šulinys su keltuvu, išsijojančiu jau paruoštus šratus ir toliau gabenančiu juos skirstymui pagal kalibrą. Vėliau šratai gludinami. Rieda per stiklą ir jeigu nelygūs šratai, jie iškrenta, o lygūs keliauja toliau. Beje, šratus gamina dar ir dabar, tačiau tik pora kartų per metus, o daugiau tik muziejinė veikla. Paskutinis „cinkelis“ šioje gamykloje galimybė šaudyti oriniu šautuvu į taikinį. Šaudyti patiks tiek vyresniam, tiek jaunam.

Foto: Regina Mačiulytė

Lietuviai katalikiška šalis ir tai įrodė rudenį apsilankęs popiežius Pranciškus, kai jo pamatyti susirinko minios žmonių. Tad kaip neaplankyti Latvijoje esančios katalikams svarbios vietos – Agluonos. Tačiau mašina sustoja dar neprivažiavus Agluonos, nes nuo kelio pasimato labai graži bažnyčia – Viški miestelio Šv. Jono Krikštytojo Romos katalikų bažnyčia. Akmens mūro bažnyčia pastatyta XX a. pr.
Keliaujame toliau ir dabar tikrai pasiekiame numatytą tašką – Agluonos baziliką.

Foto: Regina Mačiulytė

Bazilika neišpasakyto grožio. Joje yra įvairiausių paveikslų, skulptūrų ir kitų meno vertybių. Čia yra ir XVII a. sukurtas šventasis paveikslas „Agluonos Stebukladarė Dievo Motina“, kuris atidengiamas tik religinių švenčių metu. Aplinka šalia bazilikos daro įspūdį – plotas yra labai didelis. Ir tai ne veltui, nes kiekvienais metais per Žolinę čia susirenka daugybė maldininkų ne tik iš Latvijos, tačiau ir iš Lietuvos, Lenkijos ir kitų šalių. Teritorijoje yra ir paminklas karaliui Mindaugui ir karalienei Mortai, ant kurio priraišiota trispalvių juostelių, padėta gėlių. Laikas važiuoti link Lietuvos sienos.