Vėlyvi šeštadienio pietūs restorane mano „Instagram“ paskyroje (Orijusg) surinko daugiau nei 5 tūkstančius paspaudimų „like“ ir daugybės pasidalinimų. Akivaizdu, kad už to slepiasi kažkas daugiau. Tuoj jums viską paaiškinsiu.
Kad restoranas būtų sėkmingas neužtenka vien tik gero maisto. Žmonės sumoka didelius pinigus, kad gautų nepriekaištingą aptarnavimą ir, žinoma, ypatingai gražią aplinką. Interjeras, tiesą sakant, yra vienas svarbiausių veiksnių, į kurį atsižvelgia valgytojai. Netgi yra sakoma, kad gražioje aplinkoje ir maistas pasidaro skanesnis.
O dabar įsivaizduokite vietą, kur viskas aplinkui yra rožinės spalvos. Tarsi princesių rūmai. Rožinės sienos, rožinės kėdės, rožiniai foteliukai, rožiniai staliukai, net gi rožinės lubos.
Ir dar šiek tiek aukso detalių. Auksinės spalvos šviestuvai, auksu žėrintys stalo įrankiai ir padavėjų padėklai, auksinis baras, auksinėmis detalėmis puoštas vonios kambarys. Nes rožinė ir auksinė tarpusavyje labai dera. Toks interjeras tiesiog negali nepatraukti visų dėmesio.
Apie restoraną „Mama Kelly“ Amsterdame perskaičiau visame pasaulyje žinomų tinklaraštininkų socialiniuose tinkluose ir keliuose kelionių žurnaluose. Įsivaizduokite, kai kurie amerikiečiai šią maitinimo vietą netgi išskiria tarp pagrindinių dalykų, ką privaloma pamatyti ir aplankyti Europoje. Taip taip, restoranas atsidūrė tarp tokių objektų kaip Paryžiaus Eifelio Bokštas, Romos Koliziejus, Milano Katedra, Londono apžvalgos ratas „Londono akis“, Atėnų Akropolis ir t.t. Jūs gal juoksitės, bet tai yra faktas. Maitinimo vietos nusipelno tiek pat dėmesio, kaip istoriniai, visų pamilti statiniai.
Kad tai gražiausias pasaulyje restoranas ne pats sugalvojau, o perskaičiau žmonių atsiliepimuose. Daug pasaulio išmaišę keliauninkai vieningai tvirtina, kad apsilankymo „Mama Kelly“ neįmanoma pamiršti. Ir vien dėl rožinio restorano dar daug kartų norėsis grįžti į Amsterdamą. Kai kas net siūlo ten papusryčiauti, papietauti ir pavakarieniauti. Tiesa, pusryčiauti nelabai pavyks, nes restorano virtuvė dirba nuo vidurdienio. Na, bet savaitgalį – vėlyviems pusryčiams „brunch“ tikrai gali tikti.
Juk niekam ne paslaptis, kad naujoji keliautojų karta rinkdamiesi, ką būtina pamatyti kelionėse – labai stipriai atsižvelgia į tai, ar toji vieta yra „fotogeniška“. T.y. ar gerai atrodo nuotraukose. Nes tai naujajai kartai yra labai svarbu, kad kiekvienas pamatytas tiltas, kiekviena gatvelė ir restoranas būtų tinkami panaudoti jų socialiniams tinklams. Tokia jau yra realybė – jeigu staliukas apkrautas maistu „Instagrame“ patrauks kitų akį – valgytojas bus dvigubai patenkintas ir į tą restoraną plūstelės daugybė jo draugų ar sekėjų.
Sulaukėme tokių laikų, kai sudaromi specialūs sąrašai, ne kur pigu, ne kur skanu, ne kur patiekia „labiausiai autentišką“ tos šalies maistą, o būtent, kur gražiausias interjeras arba kur patiekalai patiekiami „įdomiausiai“. Kitaip sakant – labiausiai „instagramiškos“ vietos. Tad turėkite omenyje tie, kurie ruošiasi atidaryti maitinimo vietą, pasistenkite atitikti naujausias tendencijas ir garantuotai turėsite daug lankytojų.
Visi restoranų, kavinių, barų maniakai privalo nukeliauti į Amsterdamą. Iš Vilniaus tai padaryti labai paprasta. Aviakompanijos „Airbaltic“ tiesioginiai skrydžiai vykdomi kiekvieną dieną. Šiuo metų laiku bilieto kaina suaugusiam žmogui nuo 68 eurų.
Tam, kad gautumėte staliuką „Mama Kelly“ restorane – privaloma iš anksto užsirezervuoti. Ypač, jeigu planuojate šią vietą aplankyti savaitgalio metu. Čia plūsta ne tik patys olandai, bet ir svečiai iš viso pasaulio. Konkurencija dėl vietos milžiniška.
Rezervaciją galite atlikti telefonu (personalas laisvai kalba angliškai) arba jų internetiniame puslapyje. Svarbu žinoti, kad pasirinkti bet kokio, labiausiai jums tinkamo laiko negalėsite. Dažniausiai tenka imti tai, kas liko laisva. O variantų būna ne tiek ir daug. Ypač jeigu svečių kompaniją didesnė nei du žmonės.
Kai šis 1000 kvadratinių metrų, per tris aukštus išsidėstęs 230 vietų restoranas buvo dar tik planuose, jo įkūrėjai iškart imti vadinti bepročiais. O jų pasirinktos spalvos pradėtos vadinti kiču ir beskonybe. Taip kalbėjo kritikai, bet savininkai vis dėlto nusprendė rizikuoti, ir nepasigailėjo.
Kodėl šiame restorane vyrauja būtent rožinė spalva? Atsakyme nėra nieko sudėtingo – nes tai vienos iš restorano savininkių mėgstamiausia spalva ir, regis, jos žodis buvo lemiamas. Be to, ši, dar vadinama, „millennial pink“, yra viena madingiausių spalvų, itin gerai atrodanti nuotraukose.
Restoranui ypatingos atmosferos suteikia ir specialiai atrinktas muzikinis fonas – tai 70-tųjų ir 80-tųjų ritmai, priverčiantys svečius nevalingai šokti pečiais. Neretai čia užėję lankytojai sako pasijutę kaip „Great Gatsby“ laikų vakarėlyje. Tikriausiai visi prisimenate tą stilingą filmą su Leonardo DiCaprio.
Ypatingas ne tik restorano interjeras, bet ir pastatas kuriame jis įsikūręs. Kai adresą radau internete, kiek suglumau. Ten parašyta, kad „Mama Kelly“ veikia Amsterdamo Olimpinio stadiono patalpose. Gėda, bet iki šiol nežinojau fakto, kad šiame mieste kada nors vyko olimpiada. Pasirodo vyko labai labai seniai – 1928 metais. Tai buvo antroji ir paskutinė olimpiada prieš okupaciją Lietuvos sportininkams. Beje, būtent tada pirmą kartą žaidynių istorijoje buvo uždegta olimpinė ugnis.
Bėgo metai, Olimpinis Amsterdamo stadionas tapo nebenaudojamas ir jau buvo atsidūręs nugriauti ruošiamų pastatų sąraše, bet po 2000 metais atliktos renovacijos šis svarbus objektas ir viskas aplink jį tiesiog atgimė. O papildomo žavesio pridėjo 2017 metais čia atsidaręs „Mama Kelly“.
Visa restorano komunikacija labai globėjiška, socialiniuose tinkluose „Mama Kelly“ administracija vadina save rūpestinga mama. Ateikite ir jumis bus pasirūpinta. Interneto svetainėje galima rasti patarimų, kur parkuoti automobilį, o taip pat klientai raginami nesikuklinti ir užduoti rūpimus klausimus bet kokiais rūpimais klausimais. Mama Kelė į viską pažada atsakyti, kaip tikra mama savo vaikučiams.
Jokių stebuklų restorano meniu nėra – pagrindiniai patiekalai, dėl ko čia visi eina, yra krosnyje kepta višta ir pagal specialų receptą paruoštas omaras. Vakarienės metu už beveik 30 eurų galima paragauti jų viščiukų, kurie atkeliauja iš Prancūzijos, ir kurie dienos metu, dar kol nėra ruošiami jūsų skrandžiui, laiką leidžia lauke ir yra apsupti rūpesčiu (taip man sakė restorano padavėja). Viščiukai virtuvei pristatomi kasdien. Jų paruošimas gali būti klasikinis, aštrus arba azijietiškas. Rinkausi azijietišką ir pasakysiu jums atvirai – net dabar prisiminus seilės bėga. Ją taip gerai išmarinuoja, taip gerai paskrudina... tobula!
Taip pat vakarieniaujantys „Mama Kelly“ turi šansą už kiek daugiau nei 40 eurų paragauti omarų, kurie, pasak restorano, auga vienuose švariausių vandenų šalia Kanados ir į šalį yra pristatomi ne vėliau kaip 36 valandos nuo sugavimo. Omaras gali būti klasikinis, gardintas česnaku arba su sūriu.
Kitų pagrindinių patiekalų kainos svyruoja nuo 20 iki 30 eurų, deserto nuo 7 iki 8 Eur.
Pavyzdžiui, užkandžiai svyruoja nuo 10 eurų už peruvietišką Ceviche iki 17,50 Eur už tuno tartarą. Vidutinis karštas patiekalas kainuos apie 25 eurus.
Pats populiariausias meniu pasiūlymas, kurį ir rekomenduojama užsisakyti – tai vištienos ir omaro kombinacija pavadinta „Mama's favorite: chicken and lobster“ (mamos favoritas: vištiena ir omaras – liet.). Šį patiekalą rinkausi ir aš, kad paragaučiau abiejų, svarbiausių valgių. Ši kombinacija ruošiama mažiausiai dviem žmonėms, vienam asmeniui šis patiekalas kainuoja 35 eurus, tad minimali jo kaina 70 eurų. Prie keptos vištienos ir omaro padavėja siūlo papildomai užsisakyti garnyrą. Už 7 eurus siūlomos ypatingos keptos bulvytės su triumų padažu, o dubenėlis šviežių salotų lapų čia kainuoja 4,50 Eur. Jeigu mėgstate pavalgyti daugiau – užsisakykite ir svieste keptų špinatų už 7,50 Eur.
Omarų valgymas paliks įspūdį tiems, kurie šio delikateso dar niekada neragavo. Atnešamos specialios rožinės arba auksinės žnyplės, kiti įrankiai reikalingi jo lukštenimui. Jeigu pageidausite – būsite apmokyti, kaip viską taisyklingai daryti.
Ypatingai patiektas omaras – tai dar viena priežastis padaryti gerą nuotrauką socialiniams tinklams.
Užsienyje daug kas giria šio restorano barmenų darbą ir fantaziją, tačiau Lietuvoje apie tai kalbėti viešai negalima. Tad kokteilių negirsiu, bet privalau paminėti, kad „Mama Kelly“ baras ypatingas savo stiliumi, ypač ant jo pakabintu restorano pavadinimu iš auksinių, šviečiančių raidžių. Tai vienas labiausiai fotografuojamų objektų, kaip ir speciali foto dėžė su užrašu „You'll never guess“ (tu niekada neatspėtum – liet.), į kurią galima įlipti ir nusifotografuoti rožiniame fone.
Šis ypatingas restoranas tarp pačių olandų populiarus asmeninėmis ypatingomis progomis. Jame nuolat švenčiami gimtadieniai, krikštynos, vyksta mergvakarių pietūs ir vakarienės. „Mama Kelly“ taip rūpinasi savo interjeru, kad net neleidžia vakarėlius rengiantiems klientams rūpintis savo dekoracijomis. Jie patys teikia tokią paslaugą ir čia jokios saviveiklos būti negali. Dažniausiai iškabinama labai daug auksinių arba rožinių balionų, pririšami panašių atspalvių kaspinai. Na, būna tikrai ryšku ir įsimintina.
Amsterdamo „Mama Kelly“ yra ne pirmasis toks restoranas šalyje. Hagos mieste nuo 2010 metų galima rasti to paties pavadinimo, taip pat išskirtinio interjero vietelę. Taip pat didžiulė erdvė, toks pat nedidelis meniu, įkurtas buvusioje cigarečių gamykloje šalia miesto. Viskas atrodo panašiai, tik interjeras mėlynas ir mažiau rėkiantis. Už šiuos drąsius sprendimus galima dėkoti Rein Rambaldo, restoranų interjeru užsiimančiam drąsuoliui ir, žinoma, restorano savininkams, leidžiantiems jam „pasileisti plaukus“.
„Mama Kelly“ nėra pigus, tačiau tikrai ypatingas. Tikras perlas tarp visų tų Amsterdamo kanalų, raudonųjų žibintų kvartalų ir „žolės“ rūkymui skirtų kavinių.
