Korumpuotas, gobšus ir mėgstantis prabangą – toks buvo atstatydintas ir į Rusiją 2014-ų metų pradžioje pasprukęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius. Dabar tėvynėje žmonės jį vadina sukčiumi, aferistu arba tiesiog vagimi. Janukovyčių keikia moterys metro tuneliuose, parduodančios gėles iš kibirų, keikia taksistai vežiojantys turistus, keikia ir studentai Maidano aikštėje renkantys aukas šalies kariuomenei. Patikėkite, per keletą Kijeve praleistų dienų prisiklausiau tiek visko, kad bėgliui turėjo ausys kaisti.
Visiems keliaujantiems į šią šalį pravartu žinoti: jeigu tik paliesite šią visai tautai skaudžią temą – ukrainiečiai norės išlieti savo širdį ir pasidalinti visomis sukauptomis nuoskaudomis. Nors praėjo jau penkeri metai nuo jo pabėgimo, niekas šito pono nepamiršo.
Visame pasaulyje nuskambėjo istorija, kad buvęs Janukovyčiaus gyvenamasis namas ir visi statiniai aplink jį – dabar yra tarsi daiktinis įrodymas, kokie gali būti korumpuoti politikai. Prancūzai, anglai, vokiečiai, amerikiečiai į visą tai, kas liko Mežigorijoje (taip vadinama toji vietovė) žiūri kaip į kokį ufonautų laivą. Vakarų pasaulio žmonėms sunku suvokti, kad šalį valdantis žmogus gali būti ant tiek „naglas“.
Perskaitę straipsnius ir peržvelgę nuotraukas daug kas net nepatiki, kad tai, ką buvęs Ukrainos vadas paliko po savęs iš tikrųjų yra tikra. Internete galima surasti komentarų sakančių, kad tai kažkieno sukurta istorija, kad tokie prabangūs namai iš tikrųjų neegzistuoja. Todėl, kai užsieniečiai atvyksta savomis akimis to pamatyti – kai kam net ašaros pradeda byrėti, o kai kas iš juoko raitosi.
Na, be emocijų apžiūrinėti viso to tikrai neįmanoma. Pavyzdžiui aš, šių eilučių autorius, daug kartų kartojau savo mėgstamą frazę: eina šikt, eina šikt... Vis negalėdamas patikėti, kad jis tikrai galėjo prisipirkti tiek daug visko.
„Man gėda jus čia vežti, tai mūsų tautos dėmė, kuri tikriausiai niekada nenusiplaus“, - dūsavo pavėžėjimo paslaugas Kijevo regione teikiantis vairuotojas. Jam pikta, kad ši vieta dabar labiausiai lankoma turistų. Vyrui atrodo, kad pasidairyti atvykstantys žmonės šaiposi iš valstybės ir jos žmonių, kurie nesugebėjo sutramdyti įsisiautėjusio prezidento.
Bandžiau paaiškinti, kad ne dėl juoko važiuoju, o iš smalsumo, nes niekur kitur to nepamatysi.
„Ir negalvokite, kad dabar kas nors pasikeitė. Valdžia kita, žmonės tarsi kiti, bet korupcija klesti. Todėl ir liūdna. Visi važiuoja pažiūrėti tik Janukovyčiaus namų, o kaip gyvena dabartiniai politikai niekas nesidomi. Pas juos viskas labai panašu“, - nusivylimo neslėpė jis.
Šis vairuotojas mielai emigruotų iš savo šalies ir pradėtų dirbti kur nors Europoje. Lenkijoje, Vokietijoje, galbūt ir pas mus Lietuvoje. Tačiau negali, turi šeimą su mažamečiais vaikais ir neįgalią, judėti savarankiškai nebepajėgiančią mamą.
Visas Janukovyčiaus valdytas plotas užima 140 hektarų, o ši teritorija driekiasi palei labai vaizdingą Dniepro upės krantą. Nuo Kijevo centro maždaug pusvalandis kelio.
Ten yra milžiniškas asmeninis parkas, fontanai, baseinai, teniso aikštelė, SPA centras, jachtų prieplauka, jojimo klubas, šaudykla, golfo laukas, aikštelė nusileisti malūnsparniams, daugybė dirbtinių ežerų, stručių ferma ir net asmeninė cerkvė.
Atskiro paminėjimo vertas jo sukauptų automobilių muziejus. Ten sustatyti senoviniai, išskirtinai tik kolekciniai automobiliai, nuo kariuomenės sunkvežimių iki itin retų vienų pirmųjų „Ford“ modelių. O ar paminėjau privatų zoologijos sodą? Ir dar reiktų nepamiršti namų kino teatro su tokio dydžio krėslais, kokių nei viename kitame kino centre neregėjau.
Pirmasis objektas, kurį pamatysite atvykę į teritoriją – tai buvęs apsaugos namas. Šalia jo visada budėdavo net dvylikos automobilių kortežas.
Visa teritorija pagal buvusio savininko pageidavimus yra aptverta 5 metrų aukščio tvora, mat jis klaikiai bijojo, kad tik niekas nepamatytu, kaip prašmatniai gyvena, tuo metu, kai eiliniams piliečiams tenka sunkiai dirbti, kad galėtų sudurti galą su galu. Ir išties, tokį gyvenimo būdą nuslėpti jam pavyko. Liaudis nė neįtarė, kas darosi už tos aukštos tvoros. Ir tik tada, kai 2014 metais Maidano protestuotojai įsiveržė į Mežigoriją paaiškėjo tikroji tiesa.
Iki šios dienos tie patys protestuotojai vis dar prižiūri prezidento valdas. Jie viskuo rūpinasi ir už tai iš smalsių turistų ima mokestį už įėjimą į teritoriją ir, žinoma, už privačius turus po namo vidų. Toks turas rusų kalba jums kainuos 25 eurus. Tiesa, kaina augs jeigu pageidausite gido, kalbančio angliškai.
Yra ir pigesnis variantas – už 4 eurų įėjimo į teritoriją mokestį, patys, savarankiškai galite pasivaikščioti po parką ir į ten stovinčius namus pasidairyti iš šalies. Bet nemeluosiu jums – jų vidus yra įdomiausias, ten ir slypi tie turtai apie kuriuos dabar paskaitysite.
Mane su buvusiu Janukovyčiaus asmeniniu gyvenimu supažindinti sutiko Julia Kapica, aktyvi „maidanietė“, istorikė ir šiuo metu gidė po Mežigoriją. Julia kiekvieną savaitgalį priima nedideles turistų grupeles ir jiems ne tik rodo Janukovyčiaus namo vidų, pasakoja istorijas apie jį, bet ir labai aršiai kritikuoja visą savo šalies valdžią. Ne tik buvusią, bet dabartinę, pritardama vairuotojui, mane atvežusiam iki šios vietos.
Julia sako, kad pabėgus prezidentui ji, kaip ir milijonai ukrainiečių tikėjosi, kad gyvenimas ims sparčiai gerėti, kad viskas keisis. Bet pokyčių beveik nebuvo. Skurdo lygis aukštas, korupcija klesti. „Baisiausia yra tai, kad tokie namai kaip Janukovyčiaus vila – toliau dygsta“, - tiesiai šviesiai sako ji.
Visų užėjusių vidun Julia paprašo užsidėti celofaninius antbačius. Jie tam, kad snieguotais batais turistai neišteptų Janukovyčiaus palikimo – kilimų, parketo ir panašiai. Nes iki šiol nėra aišku, kas su visu šitu turtu toliau dėsis, kam jis priklausys. Vyksta įvairiausi teisminiai procesai.
Įdomu tai, kad daug kas teisiškai net nepriklauso buvusiam prezidentui. Jis buvo ne tik gobšus, bet ir labai gudrus. Statydamas savo imperiją daug ką apgalvojo iš anksto ir registravo statinius įvairių jam, jo sūnui arba jo aplinkos žmonėms priklausančių įmonių vardu. „Kitaip tariant: jis pabėgo, bet įmonės veiklą tęsia ir jų vadovai gali reikalauti susigrąžinti pastatus ar juose esantį turtą. Toks buvo planas, bet ar jis pavyks? Nemanau“, - spėja Julia.
Rezidencijos pagrindinis akcentas, žinoma, yra gyvenamas namas. Jis vadinamas „Honka“, pagal suomių firmą, kuri tą namą Janukovyčiui ir pastatė. Ukrainos muitinės duomenimis, per 2009 ir 2010 metus į šią teritoriją buvo pristatyta apie 8,2 milijono eurų vertės medžiagų namo renovacijai, tad galima spėti, kad tiek ir kainavo vien šio namo statybos darbai.
Pati kompanija „Honka“ net norėjo pretenduoti į pasaulio rekordą kaip pastačiusi didžiausia tokio tipo namą pasaulio istorijoje, tačiau Janukovyčius atsisakė šios garbės. Kažin kodėl... Juk tuomet žmonės būtų sužinoję, kokius rūmus už jų pinigus jis pasistatė.
Pats namas pastatytas pagal tradicinio suomiško medžiotojų namelio modelį, tik, žinoma, kokį tūkstantį kartų didesnis.
Pirmiausia, ką rodo gidė – tai asmeninis „pabėgėlio“ boulingo klubas iš keturių takelių. Toks laisvai galėtų patenkinti nedidelio miestelio žmonių poreikius, jeigu tik jie norėtų laisvu laiku žaisti šį žaidimą. O asmeniniam naudojimui vienam žmogui, na gerai, vienam žmogui su kompanija draugų – laisvai pakaktų vieno ar dviejų takelių. Jeigu jau apskritai kažkas sugalvotų tokį dalyką įsirengti savo namuose. Bet štai Janukovyčiui reikėjo keturių takelių. Norėjo ir turėjo.
Kita erdvė, kur veda Julia – žiemos sodas. Pirmasis eksponatas jame – didžiulė, žmogaus dydžio liūto iškamša. Tarsi safaris Afrikoje. Už tos iškamšos – visa eilė narvelių su egzotiniais paukšteliais. Jie iki šiol ten gyvena ir čirška. Gaila tik tai, kad nė viena papūga nemoka kalbėti. Kas ten žino, kokių dalykų apie buvusį šeimininką pripasakotų.
Iš žiemos sodo patenkame į asmeninį pabėgusio prezidento SPA. Tai nėra vienas kambariukas skirtas masažams. Jokiu būdu. Tai visas grožio paslaugų centras, tarsi veiktų miesto centre. Veido valymams skirtas kosmetologės kambarys, vandens procedūrų erdvės, įvairių pirčių kompleksas, žinoma, kaip gi šiuolaikinis politikas be savo asmeninio soliariumo. Janukovyčius tokį turėjo. O aplink jį stovi daug visokiausių grožiui ir sveikatai puoselėti reikalingų aparatų, Lietuvoje tokius pamatysite nebent Druskininkų ar Palangos sanatorijose.
SPA centras čia veikė kaip atskira bendrovė. Į jį patekti galėjo ne tik pats šeimininkas, bet ir patys geriausi jo draugai. Įsivaizduokite – jiems jis dalino specialias klientų korteles. Tarkim atvyko koks smulkesnio kalibro politikas išgerti pas Janukovyčių. Vyrai atsipalaidavo, gal kiek padaugino. Kitą dieną ne koks vaizdelis, na juk žinote kaip būna. Tiesiu taikymų į grožio centrą. Vienas du, ir ten dirbusios merginos viską sutvarkydavo.
Pats namas yra penkių aukštų ir tokį apšildyti, žinoma, reikia daug energijos. Sakoma, kad tai – vienas didžiausių jo minusų – šalčiausiomis Kijevo žiemomis temperatūra čia nepakildavo aukščiau 16 laipsnių ir turtingasis prezidentas šaldavo savo namuose. Todėl turėjo papildomų pečiukų. Na, kaip kokioje sodyboje.
Gidė Julia beria faktus, vieną po kito. Ji su kolegomis suskaičiavo, kad Mežigorijos teritorijoje dirbo net 2000 žmonių. Pradedant apsauga, sodininkais, padavėjais ir virėjais – baigiant gaisrininkais ir gydytojais. Janukovyčius čia turėjo viską, tarsi atskirą savo pasaulėlį.
Man patiko gidė Julia, nes ji, kaip iš aš – labai mėgsta skaičiuoti pinigus. Ji domisi kainomis iki smulkmenų.
Pavyzdžiui, paskaičiavo, kad libanietiško kedro durys Janukovyčiaus name kainavo apie 56 tūkstančius eurų už vieną vienetą, plokštės laiptams – 174 tūkstančiai, medžio plokštės žiemos sodui – 286 tūkstančiai.
Didžiulį dėmesį rezidencijoje patraukia ant lubų kabantys sietynai. Šalies, kurioje 35 procentai žmonių tuo metu gyveno žemiau skurdo ribos, prezidentas išleido 227 tūkstančius eurų, kaip gali pasirodyti eiliniam žmogui Ukrainos kaime, paprasčiausioms lempoms. Lietuvoje tokia suma atrodo didelė, o Ukrainoje, kur pragyvenimo ir kainų lygis kur kas žemesnis, tai iš viso yra kosminė suma.
Janukovyčius tokiais sietynais papuošė ne tik savo namą, bet ir baržą ant vandens viename iš savo privačių ežeriukų. Ten buvo prezidento poilsio vieta su karaokės kambariu, aukso dekoracijomis, marmuro grindimis ir, žinoma, žymiuoju sietynu. Tiesa, ši barža pastatyta ne kaip eilinis laivas, o kaip ispaniško galeono replika.
18 duobučių golfo lauką už, kaip spėjama 2-3 milijonus eurų, Janukovyčiui suprojektavo prancūzai, o į prabangias arklides gyvūnus dovanodavo įsiteikti prezidentui norėję kitų valstybių vadovai.
Janukovyčius paniškai bijojo būti nunuodytas, todėl jo valdose išdygo šiltnamiai, kuriuose būtų galima auginti visose klimato zonose randamus vaisius, daržoves ir kitas kultūras. Juk Viktoras norėjo ir mango, ir bananų, tačiau visada įsivaizdavo, jog pirktuose parduotuvėje galėjo pasitaikyti nuodų.
Aprodydama turtus Julia neslepia apmaudo, kad pačius vertingiausius daiktus Janukovyčius spėjo išsivežti ir kur nors paslėpti. Kai maidaniečiai įsiveržė į šias valdas – šeimininko pėdos jau buvo ataušusios, o su juo malūnsparniu išskrido ir daug grynųjų pinigų, juvelyrikos dirbinių ir panašiai. Jis nepatingėjo susipakuoti visus brangius, kolekcinius paveikslus. Ir vietoje jų ant sienų sukabino beverčius. Ot, šmikis.
Na, kai kas, ko tikriausiai dabar pats pasigenda – Janukovyčiui buvo per daug sunku transportuoti. Visų turistų dėmesį patraukia baltas, tiesiog žėrintis fortepijonas, kuris yra vienas iš šimto tokių pasaulyje. „Steinway&Sons“ juos pagamino kaip tikslias Johno Lennono fortepijono kopijas. O koks „The Beatles“ fanas nenori tokio? Janukovyčius, žinoma, norėjo ir jam visai nerūpėjo, kad vieno tokio instrumento kaina – beveik 80 tūkstančių eurų. Kaip ir namo viduje įrengtas liftas. Vadas nenorėjo eilinio, tokio kaip stovi mūsų daugiabučiuose. Todėl įsirengė sau permatomą, stiklinį.
Šiais laikais daugmaž už 2 eurus (reikalingas atskiras bilietas) pateksite ir į Janukovyčiaus automobilių kolekcijos angarą. Ten puikuojasi itin retas, gal tik senoviniuose filmuose matytas „Horch 855 Special Roadster“, 1930-ųjų stiliaus „Ford hot rod“, 1950-ųjų „Bentley Continental S1“ ir 1963-ųjų „Chevrolet Impala“. Ir tai tik keli iš eksponatų, kurių bendra vertė – beveik 2 milijonai eurų.
Name liko ir senoviniai riterio šarvai, ir krokodilo odos stalo dekoracija, ir daug visokių kailių. Julia pasakoja, kad daugelis į namą patekusių turistų pageidauja pamatyti asmeninį Janukovyčiaus tualetą, juk sklando gandai, kad jis iš tikro aukso. Deja, gidė tokius smalsuolius nuvilia. Rankenėlės, čiaupas – tik vos vos paauksuoti, bet nėra padaryti iš gryno šio prabangaus metalo lydinio.
Man asmeniškai bene didžiausią įspūdį paliko tai, kad name pabėgėlis turėjo asmeninę cerkvę. Pilną šventykloms būdingų akcentų: ikonų, paveikslų ir panašiai. Čia net būdavo asmeninis šventikas. Tikra beprotystė – sakau Juliai, savo gidei. O ji tik ima kvatoti.
„Ar žinote, kad ir dabartinis mūsų prezidentas Porošenka turi savo šventyklą? Gal vos mažesnę. Tai labai populiaru Ukrainoje, visi, kas turi pinigų ir valdžios mėgsta tokius dalykus“, - nustebino ji. Daug karčių žodžių pasakė ir apie kitus savo šalies lyderius, tarptautiniu mastu žinomus politikus. Pavyzdžiui, garsioji Timošenko taip pat prabangos mėgėja. Jeigu tik reikėtų – gidė Julia galėtų rengti atskiras ekskursijas po šios politikės valdas.
Ši gidė domisi visos Europos politika, ji seka įvykius ir Lietuvoje. Ir net pristato mūsų šalį, kaip pavyzdį – jos nuomone, savo viduje puikiai tvarkomės. „Pas jūs gal irgi yra korumpuotų politikų, gal yra vagių, bet tokio masto vagies jūs tikrai neturite“, - įsitikinusi ji. Julia būtų laiminga, jeigu ukrainiečiai politikai susimažintų poreikius iki tiek, kiek turi mūsų – lietuviškieji seimūnai. „Bet tai yra svajonė, kuri tikriausiai neišsipildys“, - nusivylimo neslepia ji.
Kai kurių namų Janukovyčiui priklaususioje teritorijoje apžiūrėti negalima. Pavyzdžiui, stovi užrakintas svečių namas, kuriame, pagal kai kurias legendas buvo apsistojęs Vladimiras Putinas. Yra taip sakančių. Tačiau gidė Julia neigia tokias kalbas. „Janukovyčius gal norėjo šio svečio, bet jis pas jį į namus atvykęs nebuvo. Bent jau to neužfiksavo joks name dirbęs personalas“, - sako ji. Su daugeliu, dirbusių buvusiam prezidentui ji asmeniškai pažįstama. Tad žino ne vieną vidinę paslaptį ir labai daug intrigų.
Tarkime, vieša paslaptis, kad šiomis valdomis Janukovyčius dalinosi ne su oficialia žmona, o su ilgamete bene per pus jaunesne meiluže. Tik keista tai, jog jie turėjo atskirus, ko ne identiškus miegamuosius ir vonios kambarius. Na, bet tai jau kita istoriją, kurią mielai papasakos gidai, jeigu tik atvyksite ten apsidairyti.
Šį savo rašinį norėčiau pabaigti kiek piktdžiugiškai. Kreipdamasis į buvusį Ukrainos vadovą. „Gerbiamasai, kai kurie jūsų namo turėklai jau kliba, kai kuriuos kilimus turistai nutrynė, kino teatro krėslai visai nusidėvėjo. Reiktų jau viską paremontuoti, nes darosi negražu. Beje, soliariumas labai seno modelio – nebe stilingas, gal net odai pavojingas. Jeigu užsuks apsidairyti tokius dalykus išmanantys žmonės – ne juokais jūsų oligarchiška garbė sušlubuos. Gal net būsite išjuoktas. Galvos visi: jetau, jetau, šitas senis visai neturėjo skonio. Tai tiek, ponas Janukovyčiau“.
Įdomus faktas pabaigai: jei politiniai įvykiai būtų susiklostę Janukovyčiaus naudai, dabar lankytume ir Mežigorijos sesę – godusis prezidentas Kryme sau statėsi ir ne ką mažiau prašmatnius atostogų namus.
