Nereikia laukti Kalėdų, kad pradėti jas švęsti. Jeigu jums patinka ta pakyli nuotaika, skanus maistas, dovanos ir visą kitą – pirmyn į pietų Švedijos regioną. Nuo lapkričio vidurio iki pat sausio vietiniai gyvena tarsi pasakoje.
Geriausia ten keliauti ne vienam ir net ne dviem, o su didele draugų kompanija ar su visa šeima. Štai, pavyzdžiui, surinkite visą, penkių žmonių ekipažą lengvajame automobilyje ir išplaukite į Švediją „DFDS Seaways“ keltu „Klaipėda-Karlshamnas-Klaipėda“. Pažadu, tai bus įspūdingas ir tikrai labai šventiškas savaitgalis visiems. Nuo tos akimirkos kai jūroje valgysite kelto restorane, iki tos, kai rinksitės sau kalėdinę eglutę, pas švedų ūkininkus. Vienas minusas – viešai prisipažįstu, kad per dvi su puse dienos priaugau kokius 5 kilogramus. Bet čia jau mano bėda, kažkaip nemoku susiturėti, kai aplink skanumynai.
Atplaukus į Karlshamno uostą siūlau automobiliu pasukti link Malmės, piečiausio Švedijos miesto. Tam yra daug priežasčių. Vien, kol iki ten važiuosite – bus kur užsukti ir naudingai panaudoti brangų savaitgalio laiką. Apie tai netrukus papasakosiu.
Vienas didžiausių Malmės privalumų – jos daugiakultūriškumas. Man pačiam buvo keista, bet šis, gana nedidelis miestas pačių švedų yra vadinamas Niujorku. Išties – Malmėje kaip ir Niujorke gyvena atvykėliai iš visos planetos. O tai reiškia – daug skirtingų virtuvių restoranų, daug turgelių ir įvairių parduotuvėlių.
Dar vienas labai įdomus Malmės pasididžiavimas – 2013 metais žurnalas „Forbes“ šį miestą išrinko ketvirtu inovatyviausiu miestu pasaulyje. Štai kokie argumentai: pagal statistiką, dauguma vietos gyventojų labai jauni (iki 35 metų), todėl jie energingi, darbingi, pilni naujų idėjų. Miestas nuolat juda į priekį, todėl pasak „Forbes“ čia labai geros sąlygos pradėti verslą. Vos pradedi verslą – jis tuoj ima augti ir nešti pelną. Tikriausiai emigrantai prisiskaitę tokių dalykų čia ir sulėkė iš visur.
Man labai patinka ir tai, kad Malmė yra „prilipusi“ prie Danijos. Iš vienos šalies į kitą nusigauti galite per pusvalandį. Ir geriau tai daryti ne automobiliu (nes galite papulti į didelius kamščius), o važiuoti traukiniu už 6 eurus žmogui į vieną pusę. Reisiniai traukinukai važinėja kas penkiolika minučių dieną ir kartą per valandą naktį.
Malmėje sutiksite labai daug danų, kurie ten atvyksta, nes Švedijoje viskas pigiau. O Kopenhagoje pamatysite daug žmonių atvykusių iš Malmės, jie ten važiuoja, nes Kopenhaga ženkliai didesnė ir joje atsiranda daugiau įdomios veiklos.
Grįžkime prie kalėdinės temos. Važiuodami link Malmės neaplenkite mažesnių miestelių ir net kaimelių. Būtent tarp vietos miškų slepiasi kai kas labai šventiško ir ypatingo, atims žadą, net daug ko mačiusiems.
Kad žiema nepraeitų veltui, vos pasibaigus vasaros derliaus nuėmimui – švedai ūkininkai persiorientuoja, jie suvokia, kad reikia kažką daryti, norint užsidirbti. Todėl daro specializuotas kalėdines muges, arba net atidaro mažytes kavinukes, kur kepa meduolius ir ruošia cinamonu gardintą kavą. Visą mėnesį prieš Kalėdas ima veikti, kaip švedai sako, „pačių gražiausių pasaulyje“ eglučių fermos.
Atvažiuoji į tokią, pasirenki – jau nukirstą ar vis dar augančią eglutę nori pirkti – ir pasirinktąją vežiesi namo. Tai labai įdomus procesas, jums patarinės ne tik išsilavinęs miškininkas, bet ir namų dekoruotoja, o jeigu reikia – net ir psichologinių žinių turintis specialistas. Visų jų tikslas – padėti išrinkti konkrečiai jums ar jūsų šeimai tinkamą kalėdinį spygliuotį. Kad būtų nei per didelis, nei per mažas, ir kad forma atitiktų lūkesčius. Svarbu ir tai, kad vaikus džiugintu. Pasirodo ne visų formų eglutės turi šių galių. Vietiniai aiškina, kad eglutę reikia rinktis, kaip kokį drabužį, labai atsakingai. Anksčiau to nežinojau, bet ačiū švedams, kurie tam skiria labai daug dėmesio ir jėgų.
Viena geriausių eglučių fermų „Flyinge Plantshop“ yra Flyinges miestelyje. Didžiausios eilės ten nutįsta dar gruodžio pradžioje, o vėliau žmonių mažėja. Jeigu norite apsipirkti be eilių – keliaukite anksti ryte. Pavyzdžiui, vos atplaukus keltui į Švediją. Aš taip ir padariau, tądien buvau vienas pirmųjų klientų.
Kaip viskas vyksta: nuvažiuojate, išsirenkate eglutę, ją jums specialiai paruošia ir gali užkrauti ant automobilio stogo arba (jeigu mažesnė) pritvirtinti bagažinėje.
Dar galima paprašyti tą eglutę rezervuoti ir atvažiuoti pasiimti vėliau, pavyzdžiui, tada, kai jau plauksite atgal į Lietuvą. Ji lauks jūsų paruošta.
Kainos svyruoja nuo 15 iki 100 ir daugiau eurų. Nors vizualiai didelio skirtumo tarp lietuviškų ir švediškų tikrai nepamatysite – švedai giriasi, kad jų eglutės pačios geriausios, ilgiausiai nenumetančios spyglių ir, žinoma, gražiausios. Niekas jiems nedraudžia girtis, tegu.
Kalėdinėse ūkininkų fermose rekomenduojama įsigyti ir visų šventėms reikalingų papuošimų. Jų parduoda tūkstančius rūšių – tiek namams, tiek sodui, tiek parduotuvių vitrinoms puošti. Galima rinktis iš naudotų arba visiškai naujų. Burbuliukai eglutėms net suskirstyti į specialias kolekcijas – raudonoji, žalioji, auksinė ir pan.
Šviečiančios girliandos irgi turi savo kolekcijas, rasite kokių tik norite spalvų: mirgančių ir nuolat šviečiančių, smulkučių ir labai didelių.
Kai keliaujate Švedijoje šventiniu laikotarpiu ir norite pasijusti kaip tikri švedai, būtinai suraskite restoraną, kuriame patiekiamas tradicinis kalėdinis bufetas – jis vadinamas Julbord. Lygiai toks pat, kokiu mėgaujasi kiekviena tradicijas puoselėjanti švedų šeima. Tai yra ne tik pietūs, tai visa valgymo ceremonija, ir galiausiai absoliutus persivalgymas. Julbord užsisakykite tik būdami visiškai alkani, ir po pietų neplanuokite jokios fizinės veiklos, nes jums tikrai bus sunku.
Švedai kreivai ir net su pykčiu žiūri į tuos, kurie prie kalėdinio stalo apsilanko tik vieną kartą, tai yra, nesugrįžta vėl ir vėl pasipildyti lėkštės. Valgoma yra, kaip jie sako, raundais – pirmu užėjimu – silkės patiekalai, tuomet lašiša ir mėsos užkandžiai, tada karštieji paukštienos, žvėrienos, mėsos valgiai, ir galiausiai – desertai. Kad sutilptų visi patiekalai – restoranai paskiria atskirą salę, atidaro tarsi bufetą.
Vienas tokių restoranų Malmėje, pradedantis Julbord tiekti jau lapkričio pabaigoje, yra „Rådhuskällaren“, adresas: Kompanigatan 5, 211 35, Malmo. Tokio bufeto kaina apie 40 eurų.
Ten rasite įvairiausiais būdais marinuotos silkės. Tikriausiai nieko nenustebinsiu, bet privalau dar kartą įspėti: silkę jie mėgsta ruošti saldžiai. Su uogienėmis, su apelsinais, su cinamonu ir panašiai.
Privalomai į Julbord meniu įeina ir kalėdinis kumpis, specialiai, pagal šventinį receptą ruoštos dešreles, mėsos kukuliai (kaipgi Švedijoje be jų), kiaulienos šonkauliai, tradicinė su druska, cukrumi ir krapais marinuota lašiša, burokėlių salotos, sūriai ir bulvių košė. Viskas šiek tiek primena lietuvių virtuvę, tačiau galima rasti labai netikėtų derinių, nematytai patiektų mums puikiai pažįstamų patiekalų.
Švedai apie šiuos tradicinius valgius galėtų kalbėti per dienas, tad visko paragavę tikrai padidinsite savo šansus susidraugauti ir turėti apie ką pasikalbėti su kiekvienu vietiniu.
Reiktų žinoti, kad Šiaurės ir pietų Švedijos patiekalai skiriasi. Pietuose galima rasti žąsies, anties bei ungurio, o Šiaurėje – žvėrienos ir įvairių džemų. Vienas dalykas bendras tiek visiems regionais, tiek visoms vietovėms – visko turi būti be proto daug.
Su gėrimais taip pat nejuokaujama. Glögg, skandinaviška karšto kalėdinio vyno versija, su razinomis ir migdolais, geriama visa kalėdinį laikotarpį. Karštas vynas užkandamas meduoliukais arba bandelėmis su cinamonu. Beje, daugelyje viešojo maitinimo vietų – vynas būna siūlomas dviejų rūšių – alkoholinis ir nealkoholinis.
Kitas kalėdinis gėrimas yra Akvavit – pagardintas žolelėmis ir prieskoniais, tarp kurių būtinai turi būti krapų ir kmynų. Švedai sako: jei kalėdiniu laikotarpiu neparagausit Akvavit – viešnagė bus neužskaityta. Anot vietinių, šis gėrimas padeda suvirškinti dažnai net keletą valandų valgomą Julbord.
Kita kalėdinio laikotarpio pramoga taip pat susijusi su maistu yra galimybė papietauti ar pavakarieniauti su vietine švedų šeima. Galvojate, kaip gi įsitrinti pas vietinius? Negi eisi per laiptines ir prašysiesi pas nepažįstamus? Viskas paprasta, švedai tam pasiruošę. Apsilankykite tinklapyje asliceofswedishhospitality.com (gabalėlis švediško svetingumo – liet.), išsirinkite šeimą ir pateikite norimą datą.
Norėdami švediškų vaišių, galite susisiekti su organizatoriais ir jie mielai pritaikys patiekalus ir tradicijas būtent jums. Beje, tam turite lankytis būtent Švedijos pietuose – paslauga teikiama tik čia. Sako, visos šeimos itin draugiškos – jų galite klausinėti visko, kas domina apie šalį, geriausias lankytinas vietas ir net pramokti švediškai. Tiesa, pilno Julbord šeimos dažniausiai neteikia, tad jį reikėtų susiorganizuoti specialiai jums, už didesnę kainą. Paprasta, klasikinė vakarienė žmogui pas šeimą atsieis apie 53 eurus.
Dabar šiek tiek palinksminsiu jus, gal net prajuokinsiu. Viena labai keista kalėdinė švedų tradicija – žiūrėti senąją Volto Disnėjaus animaciją. Jie tiesiog metai iš metų žiūri senąjį, penkiasdešimtųjų „Ančiuką Donaldą“.
Gruodžio 24 dieną, lygiai 15 valandą tai vyksta masiškai, visoje šalyje. Bet daugelis šeimų ir draugų kompanijų tai daro dažniau, bent po kelis kartus kalėdiniu sezonu. Visuose viešbučiuose jums suteiks galimybė tai padaryti – todėl vieną vakarą paskirkite šiam filmukui, pasijusite tikrais švedais. Gerai pagalvojus, tai turime panašumo su švedais, juk irgi kiekvienais metais žiūrime „Vienas namuose“.
Turiu gerų žinių mėgstantiems turgelius ir ūkininkų produkciją. Skåne regionas, kuriam priklauso Malmės ir Lundo miestai, yra vadinamas švediškąja Toskana. Šios vietovės žemė yra be galo derlinga: užauginama rekordiniai kiekiai avižų, obuolių, vynuogių. Todėl ir sakoma, kad Skåne Švedijai, tarsi Toskana Italijai.
Tad nenuostabu, kad dėl to, ir dar dėl didelės švedų meilės šviežumui ir ekologijai, čia labai populiarios yra fermos-parduotuvės. Mėsos produktai, sūriai, medus, vasaromis vaisiai ir daržovės. Šiltuoju metų laiku švedai čia važiuoja, pavyzdžiui, prieš pikniką, o žiemą, prieš šventes, norėdami, kad ant stalo gultų kokybiškiausi produktai.
Dažniausiai fermos nutolusios nuo miesto, tad į jas reikia arba važiuoti specialiai, arba tiesiog sustoti pakelėse. Dažniausiai jos turi ženklus. Pamatysite nupieštą sūrį, kalafiorą ar kitą gėrybę, nepabijokite nusukti nuo kelio ir pasižiūrėti. Beje, švedai garsėja svetingumu – duoda visko paragauti, o jeigu svečias labai patiko, net ir ką nors padovanoja.
Keletas pasiūlymų:
„Ängavallen“ – vos 20 minučių į pietus nuo Malmės. Ten ne tik nusipirksite šviežutėlių sūrių, sviesto, duonos, bet ir pasivaikščiosite po 19 amžiaus parką ir restorane pavalgysite iš vietinių gėrybių pagamintų patiekalų. Adresas: Ängavallensväg 17-9, 235 91 Vellinge.
Valanda kelio į Šiaurę nuo Malmės yra tikras avienos rojus – „Kullalamm“, čia mėsos užsisako geriausi šalies restoranai ir viešbučiai. Adresas: Gläntan 6, 263 72, Skäret.
Netoli nuo avienos – rasite geriausią Švedijos jautieną. Keliaukite į ūkį „Lindegrens“ Adresas: Sinarpsvägen 164, Båstad“
Išskirtinių sūrių galima rasti „Soldattorpets Mejeri“ fermoje. Adresas: Hyby Grindväg 310-40, 233 75 Klågerup.
O fermos parduotuvėje „Kasenerga Fisk“ parduodamos Baltijos jūros ir Norvegijos fiordų gėrybės. Adresas: Ales väg 34, 271 78 Löderup.
Na ir pabaigai – rekomendacija būnant Malmėje pasinaudoti šio miesto geografine padėtimi ir nukeliauti į Kopenhagos „Tivoli“ parką, traukinys vežantis iš Švedijos sustoja tiesiai prie šio parko durų. Garantuoju – tokios Kalėdų magijos, tokios šventiškos aplinkos dar niekur nematėte. Net Laplandijoje Kalėdų senelio namai kukliau atrodo.
„Tivoli“ – yra vienas seniausių atrakcionų parkų pasaulyje, ir vienas didžiausių – užima 80 tūkstančių kvadratinių metrų. Ten yra apie 850 medžių ir juos visus papuošia atitinkamai pagal sezoną. Taigi, per Kalėdas viskas atrodo kaip koks stebuklingas miestelis. Daugiau nei 1000 eglučių ir daugiau nei 70 tūkstančių žaisliukų ant jų. Fotografuotis norėsis ant kiekvieno kampo.
Tinklapyje tivoli.dk/en/ galima už 120 Danijos kronų (apie 16 eurų) įsigyti išankstinį bilietą ir išvengti eilių prie kasų. Kalėdų miestelis dirba nuo 11 iki 23 valandos.
Kiekvieną vakarą ant „Tivoli“ ežero vyksta Spragtuko įkvėptas šviesos ir lazerių šou. Lazeriai, ugnis, dūmai, garsas, vanduo – tikrai gražus reginys. Geriausia jį stebėti nuo tilto, tad pasistenkite iš anksto užsiimti gerą poziciją. Šou programa vyksta kiekviena vakarą 19:45, 20:45, 21:45. Trunka vos 10 minučių.
Bet labiausiai į „Tivoli“ vilioja kalėdiškai išpuošti atrakcionai. Jų yra pačių įvairiausių – nuo vaikiškų iki skirtų tik suaugusiems, ekstremalių. Patogiausias ir pigiausias būdas juos visus išbandyti – už beveik 40 eurų įsigyti neribotą atrakcionų bilietą.
Ši kelionė – tai tikra Kalėdų repeticija. Jeigu nespėsite pietų Švedijos aplankyti šiemet, užsirezervuokite kelionę kitiems metams.
Beje, viešbučiai Malmėje ir aplink ją nėra brangūs. Naktis kambaryje dviem žmonėms kainuoja nuo 50 eurų. Geresnis, keturių žvaigždučių viešbutis nuo 80 eurų.
