Aplinkui daug skeptikų, kurie sako, kad Paryžiuje užtenka pabuvoti vieną vienintelį kartą. Jie siūlo tokį meniu: pamatyti Eifelio bokštą, pavaikščioti po Monmartrą, pavalgyti saldžiųjų blynelių ir kruasanų. Atseit to turėtų užtekti. Bet aš visiškai nesutinku su tokia nuomone. Į Paryžių galima keliauti ir keliauti, jis toks didelis, kad atrasti visoms grožybėms bei gėrybėms nepakaktų ir dešimties kelionių. Tik ne visada reikia kliautis standartiniais kelionių vadovais. Apskritai, nustokite naudotis tomis knygelėmis. Internetas pilnas geriausios informacijos, tik nepatingėkite pasiknisti.
Kelias savaites jums pasakosiu apie nestandartines Paryžiaus vietas, kuriose turistai paprastai nesilanko. Na, galima pamatyti vieną ar du paklydėlius, bet ne daugiau.
Suradau jums tokias vietas, apie kurias dar mažai kas rašė, nors pamažu jos ima populiarėti: pavienių keliautojų tinklaraščiuose atsiranda naujų įrašų ir nuotraukų. Tad, jeigu paskubėsite, būsite vieni pirmųjų, atradę naujas meilės miesto vietas. Tik šios vietos visai nesusijusios su romantika ir saldžiais dalykais.
Ši mano istorija ne tik apie kelionę, ne tik apie turizmą. Tai socialinė žinutė apie tai, kas būna, kai mieste atsiranda daug svetimtaučių. Ne paslaptis, kad Paryžius prikimštas atvykėlių. Kai kurie rajonai čia net vadinami terorizmo bazėmis, ten nuolat budi policija. Tai jau kita tema, kurią spauda, deja, dažnai aprašo po siaubingų įvykių. Spjaunu tris kartus per petį ir tikiuosi, kad tos istorijos niekada nepasikartos.
Seine-Saint-Denis rajonas yra tankiausiai imigrantų apgyvendinta vieta Paryžiuje. Skaičiuojama, kad ten šiuo metu čia gyvena iki 400 000 nelegalių atvykėlių. Įsivaizduojate koks tai skaičius? Beveik visas Vilnius! Arba kaip keturi Panevėžio miestai. Kuriasi gaujos, vaikai miega gatvėse, kiti Paryžiaus gyventojai čia bijo įkelti koją.
2006 metais imigrantų skaičius Prancūzijoje siekė 7,9 milijono ir sudarė apie 11,8 proc. visų gyventojų. Pastaraisiais metais padidėjus nelegaliai migracijai į Europos sąjungos šalis, tikslaus skaičiaus niekas nebežino.
Seine-Saint-Denis rajonas yra keikiamas ir vadinamas Paryžiaus pūliniu, kurį reikia kuo skubiau operuoti. Jis nebuvo specialiai paruoštas naujiems atvykėliams, galbūt, todėl ten viskas taip blogai.
Vis dėlto Paryžiuje yra kelios vietos priemiesčiuose, kurios dar nuo šeštojo ir septintojo dešimtmečių specialiai kurtos ir ruoštos žmonėms iš kitų šalių. Tais laikais miestą valdę pareigūnai buvo šventai įsitikinę, kad iš vargingų Azijos ir Afrikos šalių atvykstantys darbininkai privalo apsigyventi išskirtiniuose namuose. Kažkoks psichologas to laikmečio daugiabučių architektams patarė, kad nereikia jokios prabangos, nereikia auksinių grindų ir deimantais puoštų baldų. Tereikia nuotaiką pakeliančių formų.
Reikia kažko ryškaus, įdomaus. Kad imigrantai gyventų su šypsena. Į rekomendacijas atsižvelgta, todėl kviečiu jus pasidairyti po keisčiausius pasaulyje rajonus. Abu jie Paryžiuje, skirtingose miesto pusėse. Abu jie primena toli nuo žemės esančias planetas. Todėl nieko keisto, kad šiuose rajonuose kartais filmuojami fantastiniai filmai ir serialai. Pats ryškiausias iš jų - „Bado žaidynės“.
Modernistinių pastatų statybos žemesnėms klasėms prasidėjo po Antrojo Pasaulinio karo. Tikslas buvo kuo greičiau, demokratiškiau ir prieinamiau suteikti būstą tiems, kuriems jo labiausiai reikia. Juos siekta kurti kuo pragmatiškesnius, suteikti erdvę ne tik gyvenimui, bet ir mokymuisi bei artimam bendruomenių bendravimui. Vis dėlto, dabar šie projektai vadinami idealistiniais, net utopiniais, nes vietoje darnaus, gražaus ir pagaliau oraus gyvenimo čia įsivyravo smurtas ir nusikalstamumas.
Dažnas tokių architektūros projektų bruožas – brutalios, griežtos, geometrinės pastatų formos. Visos betoninės struktūros milžiniškos, grubios ir išskirtinės. Labai daug tokių projektų buvo nugriauta, nespėjus jų užbaigti.
Šios vietos niekada nebuvo turistų traukos objektas, tačiau prieš porą metų vienas fotomenininkas – Laurent Kronental pasidalino nuotraukų serija „Souvenir d’un Futur“, kurioje įamžino šiuos utopinius pastatus ir jame gyvenančias bendruomenes. Nuotraukos paplito internete ir dabar vis daugiau smalsuolių atkeliauja pasižiūrėti, kaip viskas atrodo realybėje. Vis dėlto, kai aš ten lankiausi – sutikau tik du turistus. Abu jauni architektūros studentai, ieškantys įkvėpimo.
Kūginiai namai apvaliais langais
Pavadinimas: Les Tours Aillaud Cité Pablo Picasso (1977m.)
Architektas: Émile Aillaud (prancūzas)
Tai – Tours Aillaud rajonas. Aštuntajame dešimtmetyje čia pradėti apgyvendinti imigrantai iš Senegalo, Malio ir Dramblio Kaulo Kranto, taip pat Maroko ir Alžyro. Be to, šioje vietovėje gyvena nemažai azijiečių ir vis pasirodo naujų gyventojų iš Rytų Europos.
1977 metais pastatytą rajoną sudaro 18 pastatų ir apie 1600 butų. Visus pastatus sieja cilindro forma, be to, jie iškloti mažutėmis žaliomis ar mėlynomis plytelėmis. Tiesa, dauguma plytelių jau atsilaupę, ant kai kurių namų likę tik jų fragmentai.
Tarp namų suformuota daugybė mažų kalvų ir piliakalnių, išklotų plytelėmis, be to, kiekvienam butui pasodinta po medį. Apvalūs langai daugelio gyventojų dabar naudojami kaip džiovyklos skalbiniams. Fotografai, kuriuos žmonės įsileido į namus, sako, kad žiūrėjimas pro tuos apvalius ar lašo formos langus primena vaizdą iš lėktuvo, todėl nuteikia tikrai romantiškai. Šių namų kiemuose galima pamatyti pačių keisčiausių dalykų, pavyzdžiui, milžinišką gyvatės skulptūrą skirtą karstytis vaikams. Sutikau ten mažylius, kurių tėvai atvyko iš Sirijos ir Pakistano, jie žaidė futbolą, o šalia sėdėjusios močiutės juos prižiūrėjo.
Beje, šis rajonas įdomus dar ir tuo, kad šalia jo pastatytas naujas, itin modernus ir ne ką mažiau kosminis verslo kvartalas pavadinimu „La Défense“. Didžiules betono konstrukcijas keičia stikliniai, taip pat netikėtų formų ir įmantraus dizaino pastatai.
Kita planeta su arkomis kieme
Pavadinimas: Les Espaces d’Abraxas (1982 m.)
Architektas: Ricardo Bofill (ispanas)
Noisy-le-Grand rajono pakraštyje stovi nesuvokiamo dydžio ir formų daugiabučių kompleksas. Tarsi kažkoks didingas senovės graikų statinys, arba kažkas likę iš romėnų laikų. Minčių kyla įvairių. Labai sunku suprasti, ką tiksliai norėta pavaizduoti, bet labai įdomu apžiūrinėti. Visa erdvė sudaryta iš pagrindinių rūmų (taip vadinamas 19 aukštų gyvenamasis namas pastatytas lanku), lenktų gyvenamųjų pastatų, apgaubiančių aikštę viduryje ir didžiulės arkos. Kai kam ji galėtų priminti garsiąją Triumfo arką. Iš viso tame komplekse yra apie 600 butų, o arkoje sutilpo dar 20 papildomų apartamentų.
Šio komplekso viduryje – tikrų tikriausias amfiteatras. Viduryje – aikštė renginiams, koncertams, spektakliams, o šonuose – laiptai, ant kurių galėtų rikiuotis žiūrovai. Deja, nieko panašaus ten nevyksta. Gyvena paprasti darbininkai, kurie norėtų parduoti šiuos butus, nes žinote kas juos vargina? Visų butų langai žiūri ne į kokias nors gražias vietas, ne į gamtą, o į kitus butus. Tad namų šeimininkė septintame aukšte gali laisvai stebėti, ką veikia prieš ją gyvenanti kaimynė iš penkto, ketvirto ar šešto aukšto. Jos gali išlįsti pro langus ir apie ką nors pasikalbėti. Arba, jeigu susipyktų – pasimėtyti kiaušiniais.
Nejaukiausia, turbūt, tiems, kurie gyvena toje arkoje. Ji viduryje kiemo, stebima iš visų pusių. Na, nors gali girtis, kad tokio gyvenamojo namo daugiau niekur nėra. Ir tai tiesa.
Šis pastatų kompleksas atrodo taip siurrealistiškai, kad jis buvo pasirinktas ir kelioms „Bado žaidynių” scenoms.
Apvalūs namai
Pavadinimas: Les Arènes de Picasso (1985m.)
Architektas Manuel Núñez Yanowsky (ispanas)
Kitoje Noisy-le-Grand rajono pusėje – iš tolo, kaip magnetas kviečia identiški dvyniai. Tai – aštuonkampio formos kompleksas, kuriame puikuojasi du apvalūs 14 aukštų pastatai ir šalia jų prilipę kompleksai. Kai stovi kieme, atrodo, kad priešais – kažkokios kosminės lėkštės. Sunku patikėti, kad tai – eiliniai daugiabučiai. Juose prieš trisdešimt metų apsistojo sirai, afganistaniečiai, iraniečiai ir pakistaniečiai. Žmonės, kurie neturėjo nieko. Buvo nelaimingi ir norėjo gero, naujo gyvenimo.
Gauti vietą tokiame komplekse tada buvo lygu svajonei nuskristi į kitą planetą. Čia įrengta 540 butų, kuriuose gyvenimus kuria gerokai virš pusantro tūkstančio žmonių. Skruzdėlynas, ne kitaip. Visi vieni kitus pažįsta, tiesa, ne visi draugauja. Tarp abiejų apvaliųjų dvynių buvo kilę nemažai konfliktų. Vietinis jaunimėlis kovojo, kurie iš jų kietesni.
Gyventojų patogumui pirmuose pastatų aukštuose, tuose mano minėtuose kompleksuose, veikia darželis, mokykla, kelios maisto prekių parduotuvės. O komplekso viduryje – aikštė su medžiais, tarsi parkelis. Viskas, ko reikia tobulam nekilnojamo turto skelbimui. Svarbiausi dalykai – ranka pasiekiami.
Šio komplekso architektūroje daug simbolizmo: du apvalūs pastatai tarsi išlygiuoti pagal pusiaują, kaip dvejose pasaulio pusėse. Apvalios namų formos simbolizuoja kovos vežimo ratus. Taip pat dizainui panaudota daug indėniško, actekų stiliaus elementų. Labai daug įdomių detalių, kurias vaikštant galite pamatyti.
Vietiniai gyventojai pastatą pravardžiuoja „Kamemberto sūriais”. Kas irgi visai tinka namų apibūdinimui.
Internete ieškodami informacijos apie šiuos migrantams skirtus rajonus rasite daug perspėjimų, kaip juose pavojinga. Net gi rekomendacijų niekada ten nevažiuoti. Ypač tamsiu paros laiku.
Saugotis, žinoma, visada reikia, patamsiais nesiblaškyti toli nuo centro. Ši taisyklė galioja visame pasaulyje. Tačiau dieną mano aplankyti rajonai atrodė visiškai ramūs ir saugūs, o gyventojai labai draugiški, gestais ir anglų bei prancūzų kalbos deriniu atsakė į klausimus.
Oficiali statistika skelbia, kad nusikalstamumas šiuose rajonuose – praeitis. Kūginiai pastatai stovi verslo rajone, o Noisy Le Grand su tais apvaliais pastatais ir arkų daugiabučiais irgi sparčiai tvarkosi.
Tad keliaukite po naujas Paryžiaus vietas – fotografuokitės prie kosminių namų.
Ruduo Prancūzijos sostinėje itin gražus. Tiesioginius skrydžius į pagrindinį Paryžiaus oro uostą siūlo aviakompanija „Airbaltic“. Šiuo metu vyksta įvairios akcijos, tad galite rasti tikrai nebrangių bilietų. Tai puiki galimybė geram, pilnam įspūdžių savaitgaliui. Juk šį miestą ir pačius keisčiausius pasaulyje daugiabučius iš Vilniaus pasieksite per nepilnas tris valandas. Greičiau nei nuo sostinės iki Klaipėdos, automobiliu. Mano pasiūlytam maršrutui prireiks vienos dienos.
