1783 m. ją pastatė ketvirtasis Bristolio grafas, vyskupas Frederickas Hervey. Prieš tai jis pastatė dvejus prašmatnius rūmus Downhillo ir Ballysculliono kaimuose, kuriuos išpuošė iš Italijos ir kitų šalių užsakytais meno kūriniais. Rūmuose Downhille puikavosi Rembrandto, Rafaelio, Titiano, Durerio ir Carravagio paveikslai.

Pasakojama, kad atostogaudamas Italijoje F. Hervey be galo susižavėjo deivei Vestai skirta romėnų šventykla. Jis norėjo nusipirkti šventyklą ir parsigabenti ją į savo rūmus, bet popiežius nedavė sutikimo – juk šventykla buvo mažiausiai 2 000 metų senumo, galiausiai negi kiekvienam atvykėliui pardavinėsi Romos istorinius pastatus.

Įsižeidę F. Harvey grįžo namo, paliepė architektams nubraižyti statinio kopiją ir pastatyti ant uolos šventyklą. Tais laikais už šventyklos, ant uolos dalies į vandenyno pusę buvo užtektinai vietos surengti iškylai, bet vėliau dėl erozijos šventykla atsidūrė ant paties uolos krašto. Šiuo metu tarp šventyklos ir vandenyno yra siaurutis sausumos rėželis, statiniui kyla grėsmė nuvirsti į vandenį.

Mussenden šventykla
Foto: Shutterstock

F. Harvey dedikavo šventyklą savo gražuolei pusseserei Frideswide Mussenden, kuriai jautė platonišką susižavėjimą. Tiesa, kai kas abejojo, ar juos siejo tik platoniški jausmai. Galiausiai kilo skandalas, kuris, kalbėta, tiek sukrėtė silpnos sveikatos Frideswide Mussenden, kad ši anksti pasimirė, nepaisant jos garbei pastatytos šventyklos.

Mussenden šventykla
Foto: Shutterstock

Galiausiai F. Harvey įrengė šventykloje asmeninę biblioteką, o pirmame aukšte įrengė nedidelę koplyčią, kurioje katalikų kunigai galėjo laikyti mišias. Biblioteka buvo dekoruota paveikslais, išilgai sienų rikiavosi knygų lentynos. Rūsyje nuolat liepsnojantis židinys šildė pastatą ir išgarindavo drėgmę, tad knygos nesudrėkdavo.

Šiais laikais išlikusios tik šventyklos sienos. Tiesa, dėl įspūdinga vietos Atlanto pakrantėje šią šiaurinę Derio ir Antrimo pakrantės dalį gausiai lanko turistai.