Vulkaninės kilmės saloje įsikūrusi Islandija turistus vilioja vienas už kitą įspūdingesniais kraštovaizdžiais – geizeriais, ugnikalniais, ledynais, kalnais ir juodojo smėlio paplūdimiais. Tačiau, nusprendus pakeliauti šioje nepaprasto grožio valstybėje, teks ne tik gerai suplanuoti maršrutą, bet ir nusiteikti kasdien nueiti bent kelias dešimtis kilometrų.

Nors norintys geriau pažinti Islandiją neretai renkasi net kelias savaites ar mėnesius trunkančią kelionę automobiliu aplink visą salą, pajusti jos grožį ir didingą gamtą galima per kelias dienas. Ypač jei vienoje brangiausių Europos valstybių nenorite išleisti daug pinigų.

A. Sakalauskas, Islandijoje lankęsis du kartus, keliavo kiek neįprastu būdu – dviračiu ir tikina, kad tokių vietų, kuriose gali išvysti tiek skirtingų kraštovaizdžių, pasaulyje nedaug. Pasak A. Sakalausko, gausiai turistų lankomoje Islandijoje verta pamatyti turistų lankomiausius objektus, tačiau rekomenduojama ir nukrypti nuo maršruto, pasigrožėti rečiau apgyvendintomis vietovėmis.

„Patariu važiuoti ne tik pagrindiniu keliu, bet ir įlįsti į šalies gilumą. Labiausiai turistai lankosi pietuose, kur įspūdingiausi kriokliai, taip pat važiuoja Auksiniu ratu – jame galima pamatyti vandeningiausią Europoje Gudlfoso krioklį, Didįjį geizerį, Tingvedliro nacionalinį parką, kuriame susijungia Šiaurės Amerikos ir Eurazijos tektoninės plokštės. Tai pagrindiniai turistiniai taškai, esantys netoli Reikjaviko.

Pietinėje dalyje, mano manymu, privaloma aplankyti spalvotus Landmanaloigaro kalnus, per kuriuos eina Laugaveguro pėsčiųjų trasa, kuria galima eiti visą savaitę arba rinktis vienos dienos žygį“, – pataria A. Sakalauskas.

Islandija

Dauguma Islandijos turistų renkasi specialiai turistams sudarytus maršrutus – ir visai ne be reikalo. Taip nepraleidžiami gražiausi Islandijos gamtos stebuklai ir nenuklystama į bekeles, kuriomis važiuoti sudėtinga net įgudusiam vairuotojui.

Automobilis Islandijoje nėra būtinas, nes turizmo agentūros siūlo turus po žymiausius salos objektus. Tačiau, norint geriau pažinti salą ir turėti galimybę pačiam planuoti kelionės maršrutą, patariama išsinuomoti automobilį. Nusileidus atšiaurioje šalyje, paaiškės, kodėl Islandijos gamta tokia ypatinga ir kad sustoti nusifotografuoti ar pasigrožėti peizažu netrukdant kitiems turistams galima bet kur.

Automobilių nuoma Islandijoje verčiasi daug bendrovių, kurių siūlomos kainos gali skirtis ir keliais šimtais eurų, todėl rekomenduojama nuodugniai pasidomėti. Norintiems Islandiją patyrinėti giliau teks rinktis keturiais ratais varomą automobilį, nes tik juo galima teisėtai važiuoti akmeningu tamsiu žvyru padengtomis bekelėmis, tačiau toks automobilis atsieis brangiau.

„Ar prireiks automobilio, priklauso nuo poreikių. Vieni mėgsta keliauti savarankiškai, tada reikalingas didesnio pravažumo automobilis. Islandijoje viskas taip gražu, kad sustojus bet kur vaizdas bus vertas nuotraukos. Žinoma, galima vykti į turus autobusais, bet kainos tikrai nenudžiugins“, – tikina A. Sakalauskas.

Keliautojas primena, kad Islandija nėra populiarus poilsinių kelionių taškas, todėl čia ieškantys komforto gali nusivilti – tiems, kas mėgsta viešbučius „viskas įskaičiuota“, čia nepatiks.

Islandija

Pasak A. Sakalausko, atsisakius daugelio komforto patogumų Islandijoje galima išleisti gerokai mažiau pinigų: „Kuo mažiau komforto jums reikia, kuo labiau ruošiatės kelionei, tuo labiau sumažinate išlaidas. Pagrindinės išlaidos, jei nuomosite automobilį, bus jo nuoma ir kuras. Automobilio reikia ieškoti anksti, nes artėjant kelionės datai jie brangsta.

Čia yra ir tokių vietų, kur susimokėjus už gultą po stogu, kuriame miegosite savo miegmaišyje, galima išleisti daugiau pinigų nei už viešbučio kambarį Paryžiaus centre. Todėl sutaupyti galima renkantis nakvynę. Jei atsivežate savo palapinę ir nakvojate kempinguose, o ne po stogu, galima sutaupyti net iki pusės viso biudžeto. Taip pat galima atsivežti maisto produktų.“

Tiesa, priduria A. Sakalauskas, besiruošiant keliauti Islandijoje verta pasirūpinti vėjui ir lietui atspariais drabužiais: „Svarbu pasiruošti tinkamą aprangą – ten oras keičiasi labai greitai. Gali būti, kad vieną dieną temperatūra svyruos nuo 15 iki 0 laipsnių, todėl labai svarbūs šilti drabužiai. Ypač svarbu apsauga nuo lietaus ir vėjo, kuris čia ne tik stiprus, bet ir šaltas. Bet viskas priklauso ir nuo keliavimo būdo. Jei keliaujate dviračiu, reikės specialių membraninių drabužių, jei automobiliu – paprastesnių.“

Trys dienos – mažiausiai tiek reikia norint pamatyti įspūdingiausias Islandijos vietas. Turistai dažniausiai lankosi pietvakarinėje salos dalyje, kur rekomenduojama apkeliauti Auksinį ratą, nuvažiuoti į salos pietus, pasivaikščioti Reikjaviko gatvėmis ir išbandyti Žydrosios lagūnos malonumus po atviru dangumi.

Islandija

Auksinis ratas

Lankantis Islandijoje, vieną dieną būtina paskirti Auksiniam ratui – maršrutui, kuriuo važiuodami aplankysite Tingvedliro nacionalinį parką, geizerių zoną, įspūdingą Gudlfoso krioklį, spalvingą Kerido kraterį ir kitas vietas.

Jei apsistosite Reikjavike ir iš jo automobiliu vyksite aplink Auksinį ratą, per vieną dieną įveiksite mažiausiai 250 kilometrų. Tačiau viskas priklauso nuo jūsų pačių – jei keliaudami automobiliu sugalvosite nukrypti nuo maršruto ir pamatyti dar kelis netoliese esančius objektus, teks įveikti dar ilgesnį kelią.

Pirma Auksinio rato stotelė – Tingvedliro nacionalinis parkas, garsus savo kultūrine istorija ir geologinėmis savybėmis. Šis parkas įsikūręs vos 45 min. kelio automobiliu nuo Reikjaviko. Parkas turistus traukia ne tik įspūdingu kraštovaizdžiu, kurį lėmė Šiaurės Amerikos ir Eurazijos tektoninių plokščių susidūrimas, bet ir todėl, kad jame įkurtas seniausias ir vis dar savo veiklą vykdantis parlamentas pasaulyje.

Įėjimas į nacionalinį parką nemokamas. Jo lankytojai gali pasivaikščioti tektoninių plokščių susidūrimo vietoje, išvysti vulkaninės lavos suformuotą reljefą, krioklius ir iš ledynų tekančias upes.

Islandija

Antroji Auksinio rato stotelė – geoterminio vandens zona Geysir, esanti maždaug 50 min. kelio nuo Tingvedliro nacionalinio parko. Čia galima pamatyti geizerius, iš kurių trykšta geoterminis vanduo.

Garuojantys natūralūs geoterminio vandens baseinai tam tikrais laiko intervalais tarsi fontanas trykšta į viršų. Šalia geizerių įsikūrusi jauki kavinė, suvenyrų parduotuvė ir net SPA, šildomas geizerių vandeniu – iš žemės trykštantis vanduo įkaista ir iki 100 laipsnių, todėl turistai įspėjami nesiartinti prie vandens telkinių.

Trečia Auksinio rato lankoma vieta, nuo geizerių zonos nutolusi mažiau nei 10 kilometrų – vienas įspūdingiausių Islandijos krioklių Gudlfosas. Ilgą istoriją menančiame slėnyje esantis krioklys žavi savo galingumu – vanduo jame krinta net iš 32 metrų aukščio. Kita turistus viliojanti krioklio savybė – šviečiant saulei iš trykštančių vandens lašelių suformuojamos vaivorykštės.

Nors Auksinis ratas susideda iš trijų pagrindinių stotelių, nemažai turistų, norinčių apvažiuoti visą ratą, aplanko ir kitas netoliese esančias vietas. Lankantis Islandijoje, patariama pamatyti bent vieną vulkaninį objektą, todėl važiuojant Auksiniu ratu rekomenduojama užsukti į Kerido kraterį.

Šis krateris ypatingas tuo, kad yra taisyklingos apvalios formos ir ypač žavi spalvų žaismu – raudoni ir oranžiniai vulkaniniai kraterio akmenys kontrastuoja su samanų žalumo apvaliu ežeru jo viduryje. Kitus čia traukia akustika, atsiradusi dėl unikalios kraterio formos – kartais kraterio viduryje rengiami muzikos koncertai.

Islandija

Islandijos pietinė dalis

Turintiems tik kelias dienas patariama vieną skirti kelionei į Islandijos pietinę dalį iki miestelio Viko. Islandijos pietūs vaizdingi savo įvairialypiu kraštovaizdžiu – čia galima išvysti daugybę krioklių, ledyną, juodojo smėlio paplūdimių, skardžius, olas prie vandenyno ir net dykumoje nukritusio lėktuvo liekanas.

Jei važiuosite nuo Reikjaviko, jūsų pirma stotelė bus Seljalandsfoso krioklys – vienas lankomiausių Islandijos objektų. Šalia jo, pasislėpęs oloje, taip pat yra ir mažesnis krioklys pavadinimu Gljúfrabúi. Seljalandsfosas turistus žavi tuo, kad patys drąsiausi gali „įlįsti į jo vidų“ – apeiti už krioklio ir jo kritimą stebėti iš kitos pusės. Šį krioklį galima atpažinti ir filmuose, televizijoje, net muzikiniuose klipuose – būtent prie jo muzikinį vaizdo klipą dainai „I`ll Show You“ nufilmavo Justinas Bieberis.

Važiuojant Islandijos pietine dalimi rekomenduojama pasigrožėti Sólheimajökull ledynu ar net jame kopinėti su instruktoriumi. Tačiau nenorintiems kopti užtenka ir pamatyti ledyno liežuviu vadinamą jo atsikišimą, įsiterpusį tarp kalnų ir uolynų.

Islandija

Į Islandijos pietus smalsuoliai vyksta ne tik dėl gamtos stebuklų – pietuose esančioje juodojo smėlio dykumoje Sólheimasandur turistus dar visai neseniai pradėjo vilioti 1973 m. čia sudužusio amerikiečių jūrų pajėgų lėktuvo DC-3 nuolauža. Iki 2011 m. lėktuvas buvo užmirštas, tačiau dabar vis dažniau įtraukiamas į lankomų objektų sąrašą.

Tiesa, norint pamatyti šį įspūdingą vaizdą teks pasiruošti – palikus automobilį mašinų aikštelėje toliau juodojo smėlio dykuma apie 45–60 min. teks keliauti pėsčiomis, todėl verta apsirengti šilčiau, nes nuo atšiauraus vėjo dykumoje neapsaugo kalnai.

Kita lankytina vieta Islandijos pietinėje dalyje – Skogafosas. Tai vienas didžiausių Islandijos krioklių, kurio aukštis siekia net 60 metrų, o plotis – 15 metrų. Jo lankytojai gali užlipti į patį krioklio viršų ir pamatyti, kaip galingai į apačią krenta vanduo. Dėl aplink krioklį susidarančio vandens purslų debesies šviečiant saulei vienu metu pasirodo net kelios vaivorykštės.

Norintys išvysti Atlanto vandenyno skalaujamą krantą apsilanko Dyrhólaey pusiasalyje, kuriame atsiveria ne tik puikus pietinės pakrantės vaizdas, bet ir galima stebėti paukščius. Įspūdingi čia ir skardžiai, į vandenyno dugną atsiremiančios uolos, suformuojančios milžiniškas arkas. Turistai čia taip pat renkasi stebėti griausmingai į olas atsitrenkiančių bangų.

Islandija

Visai netoli nuo minėto pusiasalio yra ir garsus Islandijos juodojo smėlio paplūdimys Reynisfjara. Tai vienas ryškiausių vulkaninės Islandijos salos kilmės pavyzdžių – juodas smėlis, bangų suformuotos uolos ir išsikišusios uolos vandenyje.

Netoli nuo paplūdimio turistus vilioja ir jaukus miestelis Vikas. Nors jame gyvena vos 300 žmonių, jis 70 kilometrų spinduliu yra daugiausiai apgyvendinta vieta. Čia turistai sustoja pasigrožėti skandinaviško tipo namais ir bažnyčia, įsigyti suvenyrų.

Keliautojas A. Sakalauskas turintiems daugiau laiko Islandijos pietuose rekomenduoja nuvažiuoti dar toliau – apsilankyti maždaug 100 kilometrų už miestelio esančioje ledynų lagūnoje.

Islandija

Reikjavikas ir Žydroji Lagūna

Bent pusdienį Islandijoje patartina skirti jos sostinei Reikjavikui. Šalies pietvakariuose įsikūręs miestas turistų mėgstamas dėl skandinaviško tipo namų spalvotais stogais, naktinio gyvenimo, gatvės meno, įspūdingos Halgrimo bažnyčios, įlankos ir jaukių parkų.

„Šis nedidelis miestas turi žavesio. Jis nėra didelis, mums užteko kelių valandų, kad pamatytume pagrindinius objektus, bet tikrai galima skirti ir daugiau laiko, nueiti į parodas, paragauti vietinio maisto“, – sako A. Sakalauskas.

Keliautojas priduria, kad verta pabendrauti ir su vietiniais gyventojais. Pasak jo, islandai – malonūs ir paslaugūs: „Visi islandai pakankamai geranoriškai žiūri į turistus, svetingai juos priima, padeda, kartais net neprašomi sustoja, pasiteirauja, kaip sekasi, ar nereikia pagalbos.“

Nors Islandija negarsėja savo virtuve, islandai didžiuojasi autentišku greituoju maistu – dešrainiais. Jų paragauti siūlo daug gatvės prekeivių, tačiau, pasak vietinių, skaniausi jie vienoje vietoje – „Baejarins bestu“.

Islandija

Pasivaikščiojus Reikjavike, kitą pusdienį galima skirti Žydrajai lagūnai. Islandija garsėja natūraliomis karšto vandens versmėmis, kuriose po atviru dangumi galima maudytis ištisus metus. Kai kurios versmės specialiai pritaikytos SPA malonumams, o populiariausia – Žydroji lagūna, įkurta šalia Svartsengi elektrinės. Tiesa, mėgstantiems privatumą ir norintiems autentiškos patirties, rekomenduojama pasidomėti laukinėmis versmėmis, kurias galima rasti pagal koordinates.

„Planuoju Islandijoje apsilankyti ir trečią kartą, vykti į mažiausiai apgyvendintus vakarų fiordus. Sudarinėju maršrutą, turbūt vėl keliausime dviračiais, išeis apie 800 kilometrų. Dar nesijaučiu visiškai ištyrinėjęs Islandijos ir į ją grįšiu, nes dar tikrai yra ką pamatyti“, – sako A. Sakalauskas ir kviečia apsilankyti šioje šaltoje, tačiau įspūdingo grožio šalyje.