Kadangi tiesioginių skrydžių į Albaniją nėra, teko skristi į Italiją, o iš Italijos į Albanijos sostinę – Tiraną. Belaukiant skrydžio į Albaniją, keista išgirsti lietuvių kalba besišnekančius žmones, tuo labiau, kai tai mama su dviem vaikais. Tad iš smalsumo norisi patikslinti – ar ir jūs į Albaniją skrendate? Tikrai taip!
Ejona ir du jos nuostabūs sūnūs, susiruošę atostogauti pas savo senelius Albanijoje. Ejona jau 22 metus gyvena Lietuvoje, o vasaros atostogoms renkasi savo gimtąją šalį. Atsidūrusi Lietuvoje 1996 metais, kai Albanijoje vyko pilietinis karas, ji pasinaudojo palankia galimybę įstoti į Lietuvos muzikos akademiją.
Vos tik atvykusi į Lietuvą, Ejona pajautė didžiulį skirtumą kultūroje, kalboje, žmonių bendravime. „Pirmi metai buvo be galo sunkūs, tiek emociškai, tiek fiziškai. Lietuviai palyginti su Albanais atrodė labai šalti, mažai bendraujantys ir atsirenkantys, su kuo bendrauti, o su kuo – ne.“ – sakė Ejona. Tačiau po trijų-keturių metų prie to priprantama, atsiranda nuostabūs žmones, su kuriais atrandi tam tikrą ryšį, prasiplečia draugų ratas, pastovus darbas ir visai nesinori grįžti į Albaniją.
„Albanija labai graži šalis, ją galima būtų prilyginti Maldyvams, tačiau vienintelis minusas – nesutvarkyta infrastruktūra. Būtent Tiranoje infrastruktūra yra daugybės šalių mišinys: Indija, Turkija, Italija, Graikija – viskas vienoje vietoje, kartais sunku suprasti, kaip ir kas vyksta, dėl to labai išryškėja kontrastai. Tad Albanija galėtų imti pavyzdį iš Lietuvos būtent šiuo klausimu, o Lietuva – tapti šiek tiek svetingesnė, imdama pavyzdį iš pietiečių“ – pabrėžė Ejona.
Masinio turizmo nepaliesta šalis
Albanija išsiskiria iš kitų Balkanų šalių, nes nėra taip pamėgta turistų. Kroatijos, Juodkalnijos pakrantės pritraukia daug turistų iš viso pasaulio, kuriems tai tampa pastovus atostogų kampelis. Tačiau Albanijos pakrantės, kad ir kokios gražios ir panašios į kitas Viduržemio šalių bebūtų – tokio dėmesio nesulaukia.
Ypatingai Europos Vakaruose ši šalis yra apipinta stereotipais. Dažnas žmogus išgirdęs, jog keliausiu į Albaniją, baimės perkreiptu veidu pradėdavo pasakoti apie pačią šalį: mafija, ginklai, pavojus, karštakraujai albanai, korumpuota teisėsauga ir nusikaltimai. Tačiau ši stereotipinė vakariečių nuomonė nepasitvirtino.
Remdamasi savo patirtimi, sutiktų keliautojų istorijomis ir vietinių pasakojimais, galiu teigti, jog Albanijoje keliauti yra saugu. O žmonės yra labai rūpestingi ir padedantys. Kad ir retas moka anglų kalbą, tačiau ir negalėdamas susikalbėti, atras kitą būdą, kaip paaiškinti: gestais, piešiniais ar net skambučiais savo artimiesiems, kurie moka anglų kalbą. Žmonių svetingumas turistams šioje šalyje yra aukščiausio lygio, visgi Albanija nori būti pripažinta ir neišsiskirti nuo savo Balkanų šalių sesių.
Nesugadinta modernizmo
Albanijoje nepakartojami, autentiški miestai, kurie buvo statyti tuo periodu, kai šalis priklausė Bizantijai. Dauguma senų miestų išliko iki šių dienų yra priskirti pasaulio paveldui. Ypatingai maži miesteliai labai pamėgti turistų, jie turi be galo turtingus istorinius vaizdinius ir atmosferą, kuri tarsi perkelia į kitą laikotarpį.
Albaniška virtuvė
Šalies virtuvė turi panašumų su Turkijos, Graikijos bei slaviška kulinarija. Kalbant apie Albanijos nacionalinius maisto gaminimo ypatumus, reikėtų žinoti, kad šaliai didelę įtaką padarė turkų bei balkanų virtuvės. Tuo nesunku patikėti žinant, kad šalis iki pat pirmojo pasaulinio karo buvo Bizantijos ir turkų – otomanų valdžioje. Maždaug 70 procentų albanų išpažįsta Islamą, dėl šios priežasties šalyje nevalgoma kiauliena, tačiau alkoholio dauguma albanų visai neatsisako.
Pagrindiniai patiekalai: daržovės (paprikos, pomidorai, cukinijos) įdarytos ryžiais ir kedro riešutais (kartais su avienos faršu), pagardintos mėtomis ar cinamonu bei keptos orkaitėje; gruzdintos moliūgo riekelės, patiekiamos su česnakiniu jogurto padažu; įvairūs daržovių pyragai; orkaitėje keptų daržovių sluoksniuotis su mėsa (albaniška moussaka); ryžių plovas su daržovėmis, mėsa, riešutais ir razinomis, pagardintas cinamonu; avienos kukuliai su mėtomis ir cinamonu.
Saldumynai ir užkandžiai: labai saldūs ir maistingi pyragai bei desertai su riešutais ir sirupu. Migdolų pyragas supjaustytas deimanto formos gabalėliais; pyragaičiai iš kukurūzų miltų ir sirupo, pagardinti citrina; biskvitas prieskoniais pagardintame sirupe. Kaip albanė sake: „neragavęs – nesupras, kokie skanūs saldumynai Albanijoje.“
