Aleksandra, vykusi į Milano dizaino savaitę, ir, kaip dauguma mūsų, taupumo dėlei apsistojusi Bergame, sugebėjo sumanyti (viską nurašau Italijos saulei), kad stotelė „fierra“ (liet. paroda) ją pristatys tiesiai į Milano dizaino fiestą.
Žinoma, taip neatsitiko, nes pasiekti Milaną iš Bergamo patogu, bet prireikia apie pusantros valandos. Ir laukia maršrutas autobusas-traukinys-metro. Visgi ji bent jau sužinojo, kad Bergamo turi gan nemažą erdvę parodoms, prekybai, na, ir smagią istoriją.
Šį nedidelį Italijos miestelį dizaino, ir ne tik, mėgėjai ypač prisimena balandį arba tie, kuriems dažniau tenka lankytis Milano Bergamo oro uoste.
Čia nėra to Milano šurmulio, kuris kartais įtraukia, o kartais – tiesiog erzina, bet atrasite penkis dalykus, dėl kurių, jei negrįšite, tai bent jau galėsite rekomenduoti Bergamo miestą kitiems.
1. Pigiau. Geriausioje Bergamo picerijoje „Dammo“, kuri labiau primena restoraną – pasitikimo gėrimas, žavinga panorama antrame aukšte esančioje erdvėje, dieviškos picos kaina – apie dešimt eurų.
Kas dar žavu, kad bergamiečiai sąžiningai laikosi aperityvo idėjos. Nors ši idėja ir priklauso milaniečiams, tačiau Milane ją gali patirti tikrai ne kiekvienoje vietoje, nes jis ir taip perpildytas viską išbandyti trokštančių turistų.
Šią tradiciją daugelis vadina itališka laimingosios valandos versija, nes mokama tik už gėrimus, užtai užkandžių dykai galima valgyti, kiek telpa. Dažniausiai Šiaurės Italijoje aperityvas prasideda 17 val. ir trunka iki 19 valandos, o Pietų Italijoje jis vyksta 19-21 val.
Tai patirti verta „Caffè della Funicolare“ . Kadangi Bergamo sudarytas „iš dviejų dalių“ – viršutinio miesto Città Alta ir žemutinio miesto – Città Bassa, teks keltis funikulieriumi. O ši, būtent viršutiniame taške įsikūrusi kavinė žavi ne tik panorama, bet ir skaniu maistu bei užkandžiais.
2. Skaniau. Tradicinis šio miesto patiekalas yra casoncelli – dešrelės formos ravioli. Jie gan rieboki – kepami šalavijų aliejuje ir svieste kartu su bekonu. Tai iš tikrųjų gan paprastas kaimiečių patiekalas, jo patiekiama apie 6 vienetus, bet patikėkite – dar sočiau nei pica.
Kadangi miestas gan ilgai buvo valdomas Venecijos, juntama šio regiono virtuvės kultūros įtaka – daugybėje patiekalų naudojami kukurūzų miltai. Mėgstate desertus, tačiau jaudinatės dėl savo linkių?
Tuomet desertas Polenta e Osèi kaip tik jums – originaliame recepte turėtų būti panaudoti šie miltai, taip pat galite pajusti ir medaus, balto šokolado natų bei kelių šlakelių tam tikrų gėrimų, kurių nebegalima minėti viešai.
3. Jaukiau. Šis miestas nėra toks perpildytas turistų, kaip Milanas, tačiau, žinoma, jei atvyksite vasaros sezono metu, pasistumdyti teks ir jame. Tačiau pavasarį dar gera – net vakare gali laisvai prasilenkti su kitais žioplinėtojais, o nusukus į mažesnę gatvelę, likti vienas.
Visuomet stengiuosi pasinaudoti nemokamo turo paslauga (jo pabaigoje derėtų palikti arbatpinigių). Tačiau šįkart tinkamu laiku atradau tik ispanakalbiams skirtąjį. Ir štai atsiskleidžia dar vienas mažesnio miestelio privalumas – gidė per feisbuką (jei reikės kontaktų – rašykite mums) operatyviai informuoja, kad bus tik 3 ispanės, tad ji man viską išvers į anglų kalbą. Ne toks intensyvus turistų srautas šįkart išėjo tik į naudą.
Gidė atkreipia dėmesį, kad ne ant vienų durų galima išvysti Koleonės herbą. Kas tas Koleonė? Tai žymus viduramžiais Venecijai tarnavęs karžygis, kuris garsėjo ne žygiais, o turtais. Jo garbei pastatyta ir Bergamo koplyčia, kurios taip pat verta neaplenkti. Gerai, kad bent jau išlavintą skonį architektūrai turėjo.
Ant herbo pavaizduotos 3 sėklidės, nes apie save šis karo vadas atsiliepė, kaip apie ypatingą vyrą. Tikriausiai pastebėjote, kad daugelyje Europos miestų norint prisitraukti sėkmę reikia kažką „patrinti“ ar „paliesti“, Bergamo – ne išimtis. Šį herbą atrasite koplyčios išorėje – tikrai lengva atpažinti, nes jis gan „gerai nutrintas“. Tikiuos, atneš tokią sėkmę, kokios viliatės.
4. Tradiciškiau. Senamiestis kupinas senovės reliktų ar simbolių, kuriuos tereikia mokėti skaityti. Vienoje iš esančių gatvelių vis dar galima rasti seną XIX a. pab. lauko skalbyklą, kur vienu metu galėjo skalbti apie 18 moterų. Tai buvo laikoma prabanga ir komfortu. Taip nejučia Via Lupo gatvė atsiskleidžia nauju rakursu. Pasak vietinių, skalbykla taip gerai išsilaikiusi, kad ja teoriškai buvo galima naudotis dar visai neseniai ir praktiškai.
Dar vienas įdomus faktas – pagrindinėje Bergamoje aikštėje esanti Torre del Campanone varpinė suteiks galimybę pamatyti miesto panoramą iš 52 m aukščio. Kopti laiptais ar kilti liftu – jūsų pasirinkimas. Visgi siūlyčiau būti arčiau šios vietos apie dešimtą valandą vakaro. Tuomet 3 varpai suskambės 100 kartų. Tai – ne mitas, o istorinis ritualas, kuris niekaip nenutrūksta ir suteikia miestui autentiškumo bei įrodo, kad viskas tęsiasi.
5. Vaizdingiau. Vien ko verta panorama, kuri vakare atsiveria nuo gynybinės miesto sienos... Panoramų fanatikams rekomenduoju ir Castello di San Vigilio pilį, kuri pastatyta 500 metrų virš jūros. Jei užlipsite į pilies bokštą, atsidursite pačioje aukščiausioje miesto vietoje. Tačiau toli ieškoti įsimintinų vaizdų nereikia – tikrai sužavės Šventojo Aleksandro Katedra – net ir daug keliavusiems po Italiją, ji tik įrodys, kad vis dar galima būti nustebintam.
Na, ir, žinoma, jau minėtasis, 1887 metais įkurtas funikulierius. Tai tarsi praktiškas pramogų paketas – ir susisiekimo priemonė, ir restoranas su skaniais patiekalais bei gėrimais, ir vieta, kurioje galėsite žavėtis Bergamo vaizdais tiek dieną, tiek vėlų vakarą. Be to, jis veikia nuo 7 ryto iki pirmos nakties, o su tuo pačiu bilietu galėsite vykti ir autobusu, kas ypač pravartu važiuojant iki Bergamo oro uosto, iki kurio tebus 20 minučių kelio.
Per kiek laiko visa tai, ką aprašiau, galima patirti? Tai dar vienas Bergamo privalumas – per 1 dieną!
