Lekia dviračiais
Gracas lekia dviračiais ir tai, ko gero, nepriklauso nuo metų laiko. Net į tolimesnius pakraščius nutiesti dviračių takai su atskiromis šviesoforų sekcijomis ir be jokių kelkraščių, skiriančių gatvę. O kol rytais šaltoka ir spaudžia šaltis, dviratininkai apsimūturiuoja veidus, bet mėgstamos transporto priemonės neatsisako. Jie turbūt dar darželyje įgunda rankomis rodyti posūkius, stebėti aplinkinį eismą ir atsargiai elgtis gatvėje. Šalmai, pirštinės – savaime suprantami atributai.
Praktiniai sumetimai irgi verčia rinktis ekologišką transportą - dviračio nuoma parai 10, savaitgaliui trims dienoms - 20 eurų. Palyginkite su 5,2 euro kainuojančiu vienos paros bilietu tramvajui ir autobusui. Nuosavas automobilis dar didesnė prabanga, juolab studentams, kurių septyniose Graco aukštosiose mokyklose yra apie 50 tūkstančių. Įvairūs kelionių vadovai pataria ilgesniam laikui atvykstantiems svečiams pirkti naudotą dviratį, o vėliau jį perparduoti. Ir gyventum sportiškai, ir piniginės neplonintum. Tai tikrai populiariu, o gatvėse matyti daug senų modelių ir turbūt ilgai naudotų dviračių – retas turi naujesnio modelio tviskantį dviratį, tai ne Vilnius.
Inteligencija ne tik teatre
Per ketverias dienas du kartus teko lankytis Graco operoje. Tiek vyresni, tiek jaunesni svečiai pasipuošę vakariniais drabužiais, ko gero, teatro aplinka tikrai verčia pasitempti. Tiesa, nei austriškas „Eugenijus Oneginas“, nei miuziklas „Regtaimas“ nepakerėjo nei pastatymu, nei atlikėjų išskirtinumu, bet teatras išties įspūdingas ir prašmatnus. Nenuostabu, kad ir žiūrovai eina į teatrą kaip į šventę. Bilietų kainos svyruoja nuo 6 iki 60 eurų, pigiausi bilietai, kuriuos tenka pirkti tuomet, kai visa kita išpirkta, stovimoms vietoms. Kitaip nei Vilniuje, stovinčių žiūrovų nemato sėdinčioji publika: už parterio eilių salės gale yra specialios atitvertos erdvės, kur stovimus bilietus tegavę žiūrovai niekam netrukdomi gali stovėti, sėdėti ant grindų ir niekam netrukdydami išeiti į fojė.
Pasisemti praėjusių laikmečių dvasios galima ir Grazo Eggenbergo rūmuose. XVII a. viduryje pastatyti rūmai įtraukti į UNESCO paveldo sąrašą. Įdomu, kad prieš keletą šimtmečių statyti rūmai nuo lapkričio pradžios iki balandžio pradžios ekskursijų nepriima, nes juose tiesiog per šalta. Siekiant kuo geriau išsaugoti originalų rūmų interjerą, rūmuose palaikoma natūrali temperatūra ir labiausiai saugotinoje dalyje (trečiajame aukšte) neįrengta jokia moderni įranga.
Čia nėra nei elektros, nei modernios ventiliacijos, kanalizacijos ar kt. dalykų. Tad žiemą rūmai nešildomi, o sienos, interjero elementai, baldai ar paveikslai nepatiria temperatūrų ir drėgmės svyravimų. Čia netgi neatidaromi langai. Vasarą ypatingomis progomis rūmuose rengiamos vakarinės ekskursijos, kai menes apšviečia tik Bohemijos krištolo šviestuvuose degančios žvakės. 600 žvakių šviesoje, sakoma, galima pastebėti ir rūmų šeimininkų vėles. Kadangi jų palikuonių nebeliko, rūmų ansamblį ir parką perėme Grazo savivaldybė. Be interjero ekspozicijos, čia taip pat rengiamos modernios ir šiuolaikinės dailės darbų parodos.
Kitos pramogos
Austrijoje gėrimų vartojimo kultūra kitokia negu Lietuvoje, ten nėra ir A. Verygos, todėl silpnas alkoholis (alus, vynas, sidras) parduodamas laisvai, jį gali įsigyti ir šešiolikmečiai. Didelių alkoholizmo problemų, panašu, nesukelia net ir žemos kainos – skardinė alaus kainuoja pusę euro.
Jei ne rūmai ir pilys, Gracas gali patraukti ir kalnų entuziastus. Į vieną kalną galima kopti net ir senamiestyje. O rimtesniems iššūkiams reikėtų keliauti kiek tolėliau į užmiestį.
Keliautojo Tado Kertenio „Tedo“ vadovo teigimu, brandžios vidutinio, vyresnio amžiaus grupės jau ilgisi prakilnių pažintinių programų – po bažnyčias, pilis ar operas, bet tai dar nėra masinis reiškinys. Šiuo požiūriu Gracas itin dėkingas – senamiestis nėra itin didelis, čia daug ir šiuolaikinės, ir senosios architektūros perliukų, itin intensyvus kultūrinis gyvenimą. Be to, miestas vilioja turistus parduotuvių gausa, neretai atvykėlių pavadinamas kaip geriausių batų parduotuvių sostine. Prie to pridėjus austrišką šnicelį ir apfelstrudel, galima susikurti austriškos romantikos kupiną savaitgalį.
