Atrodo, Italija mūsų šalies atostogautojų lyderė. Į jokią kitą šalį nėra tiek daug tiesioginių skrydžių iš Lietuvos. Tiesiogiai iš Vilniaus arba Kauno jau dabar galima nuskristi į kelis skirtingus Romos oro uostus, Milaną, Bergamą, Barį, Riminį, Neapolį. Šiemet atsidarys dar daugiau krypčių – bus vykdomi skrydžiai į romantikų dievinamą Veneciją ir į Italijos maisto sostinę Boloniją. 2018 metais neaplankyti šios šalies būtų tikra nuodėmė. Net jeigu jau lankėtės, kuriame nors iš išvardintų miestų, rinkitės kitą. Jie visi tokie skirtingi, jog garantuoju – kiekviename patirsite kitokius įspūdžius.
Tiesa, prieš vykstant į kelionę reikėtų žinoti, kad Italija – specifinė šalis. Tam tikruose regionuose yra savos taisyklės, kurių nevalia laužyti. Pavyzdžiui, kai lankysitės Sicilijoje niekada nesakykite, kad Sardinijoje jums patiko labiau. Tikram siciliečiui tai būtų spjūvis į veidą, pažeminimas ir atviras karas iki gyvenimo galo. Tarp Sicilijos ir Sardinijos visą amžinybę verda konkurencinė kova. Taip pat ir Milane nepasakokite, kad buvote Paryžiuje bei apsipirkote prancūzų mados krautuvėse. Tarp šių dviejų mados miestų jau seniai verda karas. Italai sako, kad jų mada geresnė, prancūzai nesutinka, ir tą patį sako apie savo drabužius. Milane pamirškite viską, kas jums nutiko Paryžiuje.
Neapolyje nedrįskite girtis, kad, pavyzdžiui, Romoje ar Turine valgėte skanesnę picą. Taip negali būti – atsakys jums neapolietis. Taip jau yra. Visa šalis žino, jog skaniausia pica Italijoje kepama būtent Neapolyje. Net gi yra toks pasakymas: geriausia pica yra Italijoje, geriausia Italijos pica yra Neapolyje, tad Neapolio pica yra geriausia pasaulyje.
Dar, kalbant apie Neapolį būtina paminėti, kad šis miestas visų italų pripažįstamas, kaip pavojingiausias šalies miestas. Būkite labai atsargūs – ten pilna kišenvagių ir kitokio plauko blogiukų. Pavyzdžiui, Neapolio gatvėse yra paplitusi mada vogti iš automobilių, kurie stabteli prie raudono šviesoforo. Kol vairuotojas sėdi prisisegęs saugos diržą, vagis įlenda pro keleivio dureles ir čiumpa viską, kas guli ant sėdynės. Arba dar baisiau – važiuodami motoroleriais vagys gali nuplėšti automobilių vairuotojų laikrodžius arba iš rankų stverti mobilų telefoną. Verčiau važinėkite užsidarę langus.
Prisimenu vieną istoriją, kai oro uoste Romoje sutikau savo draugą italą, keliavusį namo į Vilnių. Nustebau ant jo rankos pamatęs gana pigų laikrodį, nes įprastai jis nešiodavo brangų. Paklausiau: kur tavo gerasis laikrodis? Jis ėmė pasakoti, kad keliavo į Neapolį, o ten keliaudamas visada su savimi pasiima tik pigius daiktus: pigesnius batus, pigiausią laikrodį, net senesnį telefoną. Protingas ir atsargus tas mano draugas, derėtų visiems iš jo pasimokyti.
Apie Italiją ir jos žmones reikia žinoti daug naudingų ir net juokingų taisyklių. Lankydamasis nuostabioje Bolonijoje, kur neabejotinai gamina geriausius šioje žemėje makaronus – susitikau su itališko gyvenimo būdo ekspertu, šiame mieste studijavusiu viešųjų ryšių specialistu Tomu Rikliumi.
Pirmas dalykas, kuro jis mane išmokė viename iš miesto restoranų: „Nevalgyk makaronų naudodamasis šaukštu. Tikri italai taip nedaro, tai kažkoks išsigalvojimas! Valgyk paprastai, su šakute“. Tiesą sakant, man tas šaukštas net nebuvo reikalingas, naudojau jį, nes galvojau, kad taip reikia, pagal kažkokias taisykles. Pasirodo ne. Po to peržiūrėjau daug „Youtube“ filmukų, kur patys italai moko valgyti, ir jie visi kartoja „In Italy we don't eat spaghetti with a spoon” (Italijoje mes nevalgome spagečių su šaukštu, - liet.).
Keturias valandas Tomas Riklius man pasakojo, kaip ir ką reikia daryti, kad italams atrodytum padorus, išauklėtas žmogus. Po šių Tomo kursų juokavau, kad pas jį turėtų mokytis kiekvienas keliaujantis į tą šalį. Aišku tai neįmanoma, šis specialistas per daug užimtas, todėl paprašiau jo išvardinti svarbiausius dalykus, kuriuos turėtų žinoti lietuviai.
Mudu prisėdome vienoje iš gražiųjų Bolonijos aikščių, užsisakėme po puodelį popietės „espresso”. Tad pamoką Tomas ir pradėjo nuo kavos, kurią italai geria be galo dažnai. Pasirodo, ji geriama taip pat pagal tam tikras taisykles.
Visos pieniškos kavos “cappuccino”, “caffe latte” ir panašios jų atmainos geriamos tik iki pietų. Italijoje jos vadinamos ryto arba “dienos pradžios” kavomis.
Po pietų prasideda “espresso” metas. Po kiekvieno valgio ar užkandžio tikras italas būtinai užsisakys mažą puodelį stiprios kavos. Per dieną vienas žmogus išgeria nuo 3 iki 5, ar net 6 puodelių. Tai yra normalus, padorus, nieko nestebinantis skaičius. Kiekvienas pagal skonį – pasaldins cukrumi arba ne. Tad kalbos, kad tikras italai kavos su cukrumi negeria yra neteisingos.
Dar, būtina žinoti, kad nuo to, kur gersite kavą, priklauso kiek už ją sumokėsite. Taip jau yra Italijoje, kad visi geriantys prie baro, sumoka dvigubai pigiau nei tą patį puodelį gerdami prie stalelio. Jeigu norite sutaupyti – gurkšnokite neatsitraukdami nuo baro. Vos prisėsite, gausite antkainį. Kartais turistai bando sukčiauti, sako “gersiu stovėdamas”, bet ima ir atsisėda. Tuomet nenustebkite, jeigu baro šeimininkas jus išprašys lauk su šluota, o gal net iškvies policininkus.
Valgydami restoranuose taip pat būkite dėmesingi. Kone kiekvienoje užeigoje, kur ateisite valgyti makaronų ar picų, jums prisėdus padavėjas ant stalo patieks pintinę šviežios duonos su sviestu arba alyvuogių aliejumi. Vietoje duonos kartais dar padeda “grissini” lazdelių. Nemokytam turistui gali pasirodyti, kad tais dalykais restoranas vaišina, tačiau dažniausiai taip nėra. Jeigu suvalgysite bent vieną kąsnelį tos duonos ar lazdelių, jums už šį užkandį priskaičiuos papildomą mokestį. Jeigu ant stalo patiektų užkandžių neliesite – vos atnešęs tai, ką užsisakėte padavėjas užkandžius nuo stalelio nuneš ir pinigų už juos neims.
Puikusis itališko gyvenimo būdo specialistas Tomas turi perspėjimą, ko niekada negalima prašyti Italijos restoranuose. „Kai kurie lietuviai prie makaronų prašo atnešti fermentinio sūrio. Tai yra labai blogai“, - sako jis. Tokios rūšies sūrio italai nevartoja ir nepripažįsta. Prie makaronų, jeigu jums pritrūko sūrio, prašykite parmezano (Parmigiano Reggiano arba Grana Padano).
Dar Tomas prašo būtinai paminėti, tai, kas atrodo jau ir taip įkalta visų lietuvių galvose: italai kečupo nenaudoja! “Paprašyti šio padažo restorane yra siaubinga, nedovanotina klaida. Tai bus baisus įžeidimas virtuvei”, - sako jis. Blogiausiu atveju, jeigu prie patiekalo jums trūksta pomidorų skonio, – prašykite „pomidorų pastos“, kurią italai naudoja daugybėje patiekalų.
Kasdieniam bendravimui su italais Tomas rekomenduoja išmokti tam tikrus jų naudojamus gestus, iš kurių galima nuspręsti, kokia žmogaus nuotaika. Arba, jeigu visai nesuprantate italų kalbos, nuspėti, linksmai ar piktai jis su jumis kalba.
Emocijas rodyti mėgstantys karštieji italai nuolat gestikuliuoja. Kilnoja rankas tai aukštyn, tai žemyn. Kiekvienas jų judesys šį tą reiškia, tik ne visi tai žino.
Pats baisiausias gestas, kurio vertėtų bijoti – alkūnės parodymas. Jeigu italas su jumis kalbėdamas demonstratyviai ima kaišioti savo alkūnę, jau žinokite, kad nieko gero nebus. Gal net bėkite nuo jo.
DELFI Kelionių reportaže – išskirtinės Tomo pamokos, kaip gestais susikalbėti su italais. Kada jų bijoti, o kada nusišypsoti?
