Savaitės trukmės išvyką į Siciliją galima sutraukti į keletą patarimų.
Pirma – kiekvienai dienai numatykite maršrutą. Mes stvėrėme Trapanio apylinkių žemėlapį ir keliavome iki 100 kilometrų spinduliu. Nakvynės vietą pasirinkome pačiame Trapanio senamiestyje, todėl iki jūrų uosto, autobusų ar traukinių stoties buvo vos 5-10 minučių kelio pėsčiomis: tai leido kasdien keliauti bet kokiu transportu įvairiomis kryptimis. Buto nuomos vietos ir kainos santykis stebino – trijų kambarių erdvė su virtuve bei dušu trims žmonėms kainavo vos apie 30 eurų dienai.
Antra – visiškai nebūtina Sicilijoje nuomotis automobilio. Didžiausias galvos skausmas kiltų, kur jį parkuoti, o miesto gatvelės – tokios siauros, kad platesnė transporto priemonė geriausiu atveju nusibrozdintų veidrodėlius, blogiausiu – tiesiog neprasispraustų tarp namų eilių. Kelionės autobusais ar traukiniais kainuoja nuo 4 iki 10 eurų į vieną pusę ir, kaip beskaičiuotum, tai apsimoka. Pakankamai įtariai žiūrėjome į tuos veikėjus, kurie per dieną nukanka nuo Trapanio iki absoliučiai priešingoje salos pusėje esančio Etnos ugnikalnio ir grįžta laimingi. Įveikti apie 600 km (pirmyn-atgal) per daugmaž 11 val. prie vairo ir pajusti katarsį vargu ar įmanoma.
Bandykite iš Lietuvos kad ir su persėdimais skristi į skirtingus Sicilijos salos kampus ir patyrinėti artimiausias apylinkes. Juolab pati Sicilija, mūsų supratimu, gana didelė – gyventojų skaičius siekia apie 5 milijonus, o salos ilgis (nuo tolimiausio taško Trapanio iki Katanijos) – kone 350 kilometrų, daug kur vingiuojant kalnų serpantinais.
Į Trapanį atskridome vidurnaktį, todėl pirmąją dieną tyrinėjome patį miestą ir keltuvu kėlėmės į Eričę – senovinį miestelį kalno viršūnėje. Antrąją dieną keliavome į Selinunte – graikišku paveldu ir gamtos rezervatais pasižymintį miestelį palei jūros krantą, trečiąją – plaukėme aplink Favinjanos salą, ketvirtąją tyrinėjome Marsalos kurortą, o penktąją deginomės tuščiuose San Vito Lo Capo pliažuose.
Bilietus į autobusus bei traukinius pirkite pasirūpindami grįžimu atgal. Galinėje stotyje gali nebeveikti bilietų pardavimo automatai, o nesusigaudę itališkose nuorodose galite būti nubausti solidžia 40-50 eurų bauda. Ekstremaliu atveju fotografuokite neveikiančius automatus ir tai, kaip įrodymą, pateikite konduktoriui. Suveiks ir sumokėsite įprastą bilieto kainą.
Trečia – net ir ne sezono metu venkite turistinių maitinimo vietų. Jose mokėsite du-tris kartus daugiau, pusės patiekalų iš meniu restorane nebus, o skonis nepasižymės „meile“. Šalia nacionalinio parko esančioje Selinuntėje už abejotinos kokybės picas ir makaronus (tris porcijas) suplojome apie 45 eurus – ir tai buvo tris kartus brangiau palyginus su puikiais pietumis Trapanio užkandinėje, skirtoje vietos gyventojams.
Pati nacionalinio parko teritorija nustebino išmestais foteliais į alyvmedžių giraites ir nuolatiniu gelbėtojų švilpimu mums susiruošus išsimaudyti Viduržemio jūroje. Tai suprantama – jau ne sezono metas ir niekas nenori prisiimti bereikalingos atsakomybės.
Ketvirta – mums įprastų didelių maisto prekių parduotuvių Trapanio centre nėra, o ir likusios veikia iki aštuonių vakaro, todėl, jei ruošiatės gyventi apartamentuose su virtuvėle, maistu teks pasirūpinti iš anksto. Vėlų vakarą butelio alaus iš automato nenusipirksi, butelis vyno iš restorano atsieis apie 18 eurų. Beje, įprasta gera kava su ką tik iškeptu raguoliu Trapanyje kainuoja apie 1,5 euro. Tai – gerokai pigiau nei Vilniuje.
Penkta – džiaukitės švaria aplinka Lietuvoje ir nesitikėkite sterilios aplinkos pietų Italijoje. Tiek kanalizacijos smarvės ir neišgrėbtų nuo pakrūmių šiukšlių seniai neteko regėti. Sakoma, kad tai –būtent vidurio ir pietų Italijos požymis, tuo tarpu šiaurės Italijoje tvarka primena Austriją ar Vokietiją. Įdomu ir tai, kad siciliečiai atliekas rūšiuoja namuose ir garažuose, o atrinktą plastmasę, stiklą bei kartoną veža į supirkimo punktus ir gauna eurų.
