Šie neįprasti dariniai pradėjo formuotis iš moreninio molio, kuris liko nuo paskutinio Ledynmečio, kai ištirpo ledynai. Sausomis sąlygomis žemė būna kieta kaip akmuo, bet kai tik pradeda lyti, ji virsta minkšta, purvina mase, kuri pradeda slysti ir suformuoja didžiulius, 10 – 15 m aukščio stačius šlaitus.

Prasidėjus lietaus sezonui, šie šlaitai pradeda irti. Tačiau kai purve pasitaiko akmuo, jis tarsi skėtis apsaugo po savimi molingą žemę nuo lietaus. Kol lietus nuolat plauna aplinkinę žemę, akmens apsaugoti stulpai stiebiasi iš žemės, suformuodami didingas gamtines piramides. Tokios piramidės gali formuotis nuo šimtų iki tūkstančių metų.

Šiuos stulpus toliau ardo erozija, bet lėčiau negu likusias uolienas. Kada nors ateityje šios kolonos nebeišlaikys jų viršuje pūpsančio akmens. Kai tik akmuo nukris nuo viršūnės, lietus greitai sunaikins stulpą.

Žemės piramidės yra unikalus Pietų Tirolio darinys, bet jos paplitusios gana plačiai. Gražiausios piramidės stūkso prie Riteno – Šiaurės Italijos plynaukštėje netoli nuo Boceno. Žemės piramides taip pat galima išvysti Platene netoli Perkos Pusterio slėnyje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)