Kaip teigia vienos įmonės specialistai, viešbučių sofos ir krėslai dažnai būna pavirtę tikromis mikroskopinių vabalėlių magistralėmis, kuriomis transportuojamos net tokios bakterijos, kaip auksinis stafilokokas, rašo „The Mirror“.
Atlikti tyrimai parodė, kad minkšti baldai neretai tampa bakterijų veisyklomis. Palankios sąlygos mikrobams daugintis susidaro dėl šilumos, persiduodančios nuo sėdinčiojo kūno ir puikiai užsilaikančios kamšalo medžiagoje. Deja, viešbučių sofos bei foteliai nebūtinai kruopščiai išvalomi svečiams išvykus, todėl ilgainiui tampa vietomis, kuriose susitinka įvairių žmonių užneštos bakterijos.
Beje, odos infekciją sukeliančių bakterijų galima pasigauti ne tik nuo krėslų. Pavojų kelia net medinės ar plastmasinės kėdės, nes jų plyšiuose gali tūnoti plika akimi nematomų patalinių blakių.
Skaitant viešbučių personalo diskusijas platformoje „Reddit“, galima sužinoti, kad, tarkime, pledai ir užtiesalai nėra įtraukti į kasdien privalomų valyti daiktų sąrašą. Jų švara pasirūpinama tik tada, kai atliekamas vadinamasis gilusis valymas, t. y. kartą per mėnesį ar panašiai.
Naudojimosi tais pačiais kambariais padarinius nušviečiantys skaičiai verčia kraupti. Statistinis žmogus per naktį (maždaug 8 valandas trunkantį miegą) išskiria iki 500 ml prakaito ir palieka 320 tūkst. negyvų odos ląstelių. Vadinasi, per mėnesį susidaro 15 l prakaito ir net 9,6 mln. odos ląstelių.
Kitaip nei metalinių ar medinių lovų dalių atveju, palaikyti audiniu aptrauktų galvūgalių švarą yra ganėtinai sunku. Reikalas tas, jog medžiaga aptraukti paviršiai valomi garintuvais ir dėl procedūros specifikos tai atliekama tik per kapitalinį tvarkymą. Patalinės blakės, nors gali slėptis daug kur, pirmenybę, kaip žinia, teikia minkštiems baldams. Jos laisvai gali susispiesti galvūgalio audinyje ir per kartą padėti net 20 kiaušinėlių. Kai parazitai ima daugintis, išguiti juos įprastomis priemonėmis gali nepavykti.
Žinoma, galvūgalio audinys traukia ir dulkes, o jos gali sukelti diskomfortą alergijų turintiems žmonėms.
Kenksmingos bakterijos gali slėptis ir užuolaidose. Įvairūs uždangalai, ypač tie, kurie liečiasi su grindimis, retai kruopščiai išvalomi, todėl ilgainiui tampa mikrobų plantacijomis bei dulkių erkučių veisyklomis. Nors namuose užuolaidas užtenka skalbti kas 3–6 mėnesius, viešbutyje, kuriame lankosi didžiuliai skaičiai įvairių žmonių, tai daryti reikia daug dažniau.
Bakterijos kaupiasi ir kilimuose. Kaip teigiama vieno tyrimo išvadose, ant bato pado gali būti vidutiniškai 421 tūkst. bakterijų. Turint omenyje, kiek žmonių pražingsniuoja viešbučių kambariais, vaikščioti basomis ant kilimo tikrai nėra higieniška, taigi, įsispirkite į šlepetes arba apsimaukite kojines.
Suprasti, kokie paviršiai ir daiktai kelia didžiausią grėsmę, kai kalbama apie higieną, yra pirmasis žingsnis siekiant nuo tos grėsmės apsisaugoti. Antras dalykas – prevencija, ypač aktuali nuo dulkių erkučių sukeliamų alergijų kenčiantiems žmonėms.
Žemiau pateikiame kelis patarimus, kuriais būtų protinga vadovautis apsistojus viešbutyje norint sumažinti diskomforto tikimybę:
• Pledus ir užtiesalus tvarkingai sulankstykite ir padėkite į atokiausią kambario vietą (užtiesalai, kaip minėta, yra puikios bakterijų kaupyklos).
• Rinkitės viešbučius, kuriuose patalynė velkama baltos spalvos užvalkalais (ant jų geriau matosi dėmės ir nešvarumai).
• Nedėkite ant lovų lagaminų (ant jų ratukų – galybė bakterijų).
• Nedėkite ant lovų drėgnų rankšluosčių (taip tik paskatintumėte bakterijų veisimąsi).
• Ant sofos ar fotelio sėskite pasitiesę švarų rankšluostį (jis suteiks papildomą apsaugą).
• Nelaikykite drabužių ant minkštų baldų (jūsų ir jūsų daiktų kontaktas su medžiaga aptrauktais paviršiais turėtų būti minimalus).
• Prieš guldamiesi į lovą, pasikeiskite kojines (ant jų nuo kilimo galėjo prikibti bakterijų).
