Apskritai CDC specialistai rekomenduoja niekur nekeliauti – likti namuose. Vis dėlto tiems, kurie ryžtasi kur nors važiuoti, CDC pateikė konkrečias gaires. Tikėtina, kad jomis vadovaujantis pavyks užsitikrinti maksimalią apsaugą.
„Mes teigiame, kad bet kokios kelionės yra susijusios su didesne COVID-19 platinimo arba užsikrėtimo šia liga rizika, – sakė K. Angelo. – Rekomenduojame niekur nevykti. Kad ir kokiu būdu keliautumėte, užsikrėsti vis tiek įmanoma.“
„Problemą didina tai, kad užkrato nešiotojai gali jaustis gerai ir nepatirti jokių simptomų, bet vis tiek platinti ligą, todėl visos transporto rūšys laikytinos priemonėmis ligai plisti, ypač jei kartu keliaujantys žmonės nėra asmenys, su kuriais kartu gyvenate, yra vaikai arba priklauso pažeidžiamoms grupėms“, – pridūrė specialistė.
– Ar galima teigti, kad kurios nors rūšies kelionės yra saugesnės už visas kitas?
– Pagal saugumą kelionių neklasifikuojame. Savo interneto svetainėje esame pateikę sąrašą klausimų, padedančių žmonėms suprasti, ar kelionė ne perdėm rizikinga.
Pirmasis klausimas skamba taip: „Ar šalyje, į kurią vykstate, plinta COVID-19?“ Akivaizdu, kad kuo daugiau užkrato atvejų užregistruota vietovėje, į kurią keliaujate, tuo labiau tikėtina, kad pasigausite infekciją, o vėliau perduosite ją kitiems. Galbūt gyvenate arba ketinate keliauti su didelės rizikos grupei priskiriamu asmeniu? Tik argi norite, kad tas pažeidžiamas asmuo pakliūtų į bėdą. O gal jūs patys priklausote rizikos grupei?
Nemažai valstybių įvedė tam tikrus atvykėliams taikomus reikalavimus ir apribojimus, taip pat veido kaukių dėvėjimo taisykles. Į kai kurias šalis atvykę asmenys privalo karantinuotis. Prieš keliaudami privalote išsiaiškinti tokius dalykus.
– Jei vis dėlto tenka kur nors vykti, kaip elgtis, norint užsitikrinti efektyviausią apsaugą?
– Būnant viešumoje, būtina dėvėti apsauginę veido kaukę, dengiančią nosį ir burną, taip pat laikytis pakankamo (maždaug poros metrų (tai lygu dviejų rankų ilgiui)) atstumo nuo aplinkinių.
Labai svarbu plautis rankas, naudoti dezinfekcinį skystį, laikytis atokiau nuo žmonių, kurie galbūt serga, neliesti akių, nosies ir burnos.
– Kiek laiko liko laukti greitųjų testų ir ar manote, kad jie galėtų pagerinti situaciją? Gal manote, kad juos sukūrus sumažės nežinios ir bus galima laisviau keliauti?
– Jau ruošiamasi pristatyti naujus testus, bet man sunku pasakyti, kaip jų naudojimas paveiks kelionių sektorių, nes kol kas neaišku, koks tų testų tikslumas, t. y. koks jų patikimumas nustatant infekciją.
Kai testai bus pristatyti ir turėsime informacijos apie jų tikslumą, pateiksime atitinkamas rekomendacijas.
– Kokių saugumo reikalavimų keliaujantieji turi nepamiršti viešbučiuose arba poilsiavietėse?
– Jei tenka kur nors apsistoti, būtina patiems dezinfekuoti visus patalpoje esančius paviršius.
Taip pat būtina susipažinti su vietoje, į kurią atvykote, galiojančiomis taisyklėmis. Tarkim, turite išsiaiškinti, ar privalu išėjus iš numerio dėvėti apsauginę veido kaukę.
Jei tik įmanoma, venkite kontaktų. Kai kuriuose viešbučiuose išduodami mobilieji kambarių raktai, siūlomi bekonktakčiai mokėjimo būdai ir t. t. Daugelyje viešbučių neliko begalės dažnai liečiamų paviršių. Jei viešbutyje, kuriame apsistojote, jie tebėra, pasistenkite prie jų nesiliesti arba juos dezinfekuokite.
– Ką galite pasakyti apie sanatorijose ir poilsiavietėse teikiamas paslaugas? Ar, tarkim, plaukimo baseinai ir vonios yra saugūs? O ar saugu lankytis bufete arba užsisakyti masažą?
– Aš pati stengčiausi neatsidurti tokiose situacijose, kuriose nepavyktų išvengti artimo kontakto su svetimais žmonėmis, arba vietose, kuriose būriuojasi žmonės.
CDC neišskiria jokių specialių taisyklių, kurių rekomenduojama laikytis būtent baseinų zonose. Svarbiausias nurodymas – vengti žmonių susibūrimų, nes tiktai taip pavyks laikytis būtinojo atstumo. Reikia pasistengti kuo daugiau laiko praleisti lauke. Jei, tarkim, esate pakviesti į vestuves, bet iškilmės vyksta patalpoje, kvietimo geriau atsisakyti.
– Ar saugu skristi lėktuvu?
– Daugybė oro vežėjų taiko skirtingas strategijas. Kai kurie pasistengia, kad vidurinės sėdynės liktų tuščios, bet taip elgiasi ne visi. Prieš lipant į lėktuvą, reikia susipažinti su galiojančiomis taisyklėmis.
– Ar trumpi skrydžiai saugesni nei ilgi?
– Vertinant savaime kylančią kelionių lėktuvu riziką, tenka pasakyti, kad kuo trumpiau žmonės praleidžia uždaroje erdvėje, tuo labiau sumažėja grėsmė užsikrėsti.
– Kokias asmenines apsaugos priemones reikėtų naudoti skrendant lėktuvu?
– Visi turėtų būti su kaukėmis – nebūtinai N95 modelio respiratoriais, filtruojančiais 95 proc. įvairių dalelių. Pakaks, jei kaukė tiesiog neleis plisti sekretui iš burnos ir nosies.
Keliaujantiems lėktuvu rekomenduojama turėti drėgnų šluosčių ir nuvalyti jomis visus paviršius, prie kurių teks prisiliesti. Reikia turėti ir dezinfekcinio skysčio rankoms.
Svarbu laikytis saugaus atstumo. Tiek lipant į lėktuvą, tiek iš jo išlipant, prie kitų keleivių nederėtų priartėti labiau nei per du metrus.
– Ar saugu leistis į dienos trukmės ekskursiją?
– Samdyti gidą arba kokį nors kitą asmenį ir eiti į ekskursiją nėra saugu, nes taip randasi galimybė kontaktuoti su papildomais žmonėmis. Šiaip jau galioja tie patys priesakai: dėvėti kaukę, dezinfekuotis rankas ir nuvalyti paviršių, prie kurio tenka liestis. Bet didžiausią grėsmę kelia artimas kontaktas su kitais žmonėmis.
Gali būti, kad dabartinėmis aplinkybėmis tų kontaktų bus kiek mažiau, bet visiškai jų išvengti neįmanoma, be to, yra nemažai atvejų, kai galvojame, kad esame izoliuoti nuo kitų, nors taip nėra.
– Ar saugu važiuoti automobiliu?
– Jūs nesate burbule, todėl nesate visiškai izoliuoti. Net ir kai vykstate nuosavu automobiliu, vis tiek atsiranda galimybė kontaktuoti su pašaliniais žmonėmis, todėl ir kyla grėsmė vėliau patirti nepageidaujamas tų kontaktų pasekmes.
