Pavyzdžiui, norėdami aplankyti kurią nors iš Viduržemio jūros salų, galbūt vertėtų išsinuomoti transporto priemonę, o jei planuojate atostogauti kokiame nors užsienio didmiestyje, nuomotas automobilis veikiausiai nebus reikalingas. Atvirkščiai, gali tapti net tam tikra našta (nuolatos ieškoti automobilio stovėjimo vietos, už ją mokėti, papildomai mokėti už stovėjimo vietą viešbutyje, galimas stresas vairuojant svetimoje šalyje ir t.t.).
Visgi nusprendus keliauti ne viešuoju transportu, išsinuomoti automobilį internetu dabar paprasčiau nei paprasta. Tiesa, rezervuojant automobilį pravartu pasigilinti į nuomos sutarties sąlygas (net jei jos ir surašytos vos įskaitomomis raidėmis), susižiūrėti įvairias smulkmenas, kad išvengtumėte nemalonių siurprizų. Sakoma, kad protingas mokosi iš svetimų klaidų, o kvailas – iš savų. Tad apžvelgsiu, kokias darėme didžiausias klaidas nuomodamiesi automobilį svečioje šalyje.
Kryptis – viena, oro uostai – keli
Vakarinis skrydis į Veneciją. Nuskridome laimingai ir stojome į eilę prie automobilių nuomos langelio. Žinoma, rezervaciją iš anksto atlikome internetu ir kantriai laukėme savo eilės. Kai prieš mus eilėje beliko du žmonės, dar kartą telefone patikrinome rezervacijos numerį ir supratome, kad esame kitame oro uoste nei mūsų laukiantis automobilis.
Pasirodo, ieškodami automobilio vienoje iš rezervacinių sistemų, įrašėme kryptį „Venecija“ ir paieškos rezultatuose buvo pateikti pasiūlymai tiek Venecijos Marko Polo, tiek šalia Venecijos esančiame Trevizo oro uoste. „Nuo žioplumo nėra vaistų“ – būtų pasakiusi mano močiutė, tačiau nebuvo laiko savigraužai, nes reikėjo greit spręsti susidariusią situaciją. Taigi, mes Trevize, mūsų automobilis – Marko Polo oro uoste. Atstumas tarp šių dviejų vietų – kiek daugiau nei 30 km.
Negana to, jau vėlus vakaras ir nėra vilčių pasiekti kitą oro uostą viešuoju transportu. Žinoma, liko taksi galimybė, tačiau paskaičiavę papildomas išlaidas, laiko gaišatį ir sugadintų nervų sąnaudas, nusprendėme pamiršti aną automobilį ir išsinuomoti vietoje kitą.
Nemokamas sūris – tik pelėkautuose
Automobilio jums, žinoma, niekas nemokamai neduos, tačiau itin maža siūloma nuomos kaina taip pat turėtų priversti suklusti. Kur kabliukas? Patys „pasikabinome“ ant tokio kalbiuko dukart.
Automobilio nuomos sutarties sąlygose gali būti nurodytas maksimalus leistinas kilometražas. Jį viršijus, toliau kiekvienas papildomas kilometras apmokestinamas tam tikru tarifu. Mums taip nutiko nuvykus į Portugaliją. Iš Lisabonos automobiliu planavome nuvykti prie Atlanto vandenyno ir pasiekti labiausiai į vakarus nutolusį Europos tašką (Cabo da Roca kyšulį) bei aplankyti Sintrą.
Nuomos bendrovėje išsiaiškinome, kodėl automobilio nuoma buvo tokia pigi. Pasirodo, juo nuvažiuoti galėjome tik 60 kilometrų. Vadinasi, arba turėjome atsisakyti visų suplanuotų išvykų, arba įsigyti papildomų kilometrų ir keliauti be suvaržymų. Kadangi į mūsų planus nebuvo įtraukta pakartotina kelionė į Portugaliją, teko vėl papurtyti piniginę.
Apribotas kilometražas galbūt ir nėra pats blogiausias variantas, jei galima sutaupyti ir kelionė yra suplanuota iki smulkmenų. Pasirašydami mašinos nuomos sutartį Olandijoje šįkart žinojome, kad odometras gali „prisukti“ ne daugiau kaip 600 kilometrų. Iš anksto buvome paskaičiavę, jog tiek kilometrų turėtų pakakti apvažiuoti visus suplanuotus lankytinus objektus. Tačiau, o netikėtume! Netikėtai sužinojau apie prekybos miestelį „Designer Outlet Roermond“ ir nusprendžiau, kad neapsilankyti jame būtų nuodėmė. Aišku, šis nukrypimas nuo maršruto mums kainavo papildomai, nes perkopėme 600 kilometrų ribą. Taigi, rinkdamiesi kelionę su apribotu kilometražu, visada „užsimeskite“ keliasdešimt papildomų kilometrų neplanuotiems nuklydimams.
Įsigykite ramybę
Atvykus pasiimti rezervuoto automobilio ir pildant dokumentus, nuomos įmonės darbuotojas jums siūlo įsigyti papildomų paslaugų ar kitokių „pribumbasų“. Jūs veikiausiai automatiškai atsakinėjate „ne, ačiū“ norėdamas kuo greičiau baigti formalumus leistis į kelionę. Galbūt jums ir nereikalinga automobilinė navigacija, tačiau vertėtų suklusti, kai siūlomas pilnas draudimas, arba, kaip jį vadinu aš, „nusipirkta ramybė“. Štai mūsų pavyzdys iš Islandijos, pagrindžiantis šį teiginį.
Keliaudami dažniausiai įsigyjame pilną nuomoto automobilio draudimą, tačiau laimei, nė karto nepakliuvome į autoįvykį ir nė karto neapgadinome automobilio. Būtų galima teigti, kad visus tuos kartus už papildomą draudimą mokėjome be reikalo, tačiau patirtis Islandijoje buvo išimtis. Jau buvome gerokai nutolę nuo Reikjaviko, kai pradūrėme automobilio padangą. Žinoma, pirmiausia skambinome nuomos bendrovei ir klausėme, ką daryti, nes atsarginės padangos automobilyje nebuvo. Sulaukėme atsakymo, kad turime paskambinti pagalbos kelyje numeriu ir išsikviesti automechaniką, sumokėti už viską patiems ir po to, pateikę nuomos įmonei čekius, atgausime pinigus.
Buvę Islandijoje žino, kiek ten kainuoja puodelis kavos, tad labai nenustebome, kai už pakeistą padangą sumokėjome beveik 600 eurų. Tiesiog buvome be galo laimingi, kad įsigytas pilnas draudimas padengs netikėtas išlaidas.
Svarbios smulkmenos
Ir dar keletas labai paprastų patarimų, padėsiančių išvengti nemalonumų. Visų pirma, pasitikrinkite nuomos įmonės darbo laiką, ypač, jei atskrisite vėlai vakare. Kartą atvykome 15 minučių prieš darbo pabaigą ir, liaudiškai sakant, pabučiavome į spyną. Teko atvykti dar kartą ateinantį rytą, bet rezervuotas automobilis jau buvo perleistas kitam klientui, nes mes vakar „laiku nepasirodėme“. Taip praradome ir pinigus, ir automobilį bei susigadinome nuotaiką. Jau nekalbant apie gerokai pakoreguotus kelionės planus.
Taip pat rezervuodami automobilį nepamirškite įrašyti savo skrydžio numerio. Jei jūsų skrydis smarkiai vėluotų, nuomos punkto darbuotojai galės patikrinti skrydžio būseną ir jūsų palaukti. Tačiau nepamirškite, kad iš esmės viskas priklauso nuo jų geranoriškumo.
Jei nuomotu automobiliu ketinate kirsti šalies sieną, nepamirškite to pranešti nuomos bendrovės darbuotojui. Jums bus pritaikytas papildomas mokestis, bet jau geriau susimokėti iš anksto, nei vėliau turėti nemalonumų dėl tokios informacijos nepateikimo. Ir svarbiausia, keliaudami ne į ES šalis pasidomėkite, ar reikalingas tarptautinis vairuotojo pažymėjimas. Kad po to nenutiktų kaip vienai sutiktai kinų porai. Jie atskrido trims savaitėms atostogų į išsvajotąją Italiją ir tik atvykę sužinojo, kad niekas jiems mašinos nenuomos be tarptautinio vairuotojo pažymėjimo. Ir pinigų, žinoma, niekas negrąžins.
