Astronomija besidominčiai rašytojai Megan Eaves, benaršant po tviterį ir beskaitant daugelio skundus dėl priverstinio buvimo namuose, kilo įdomus sumanymas.

Dėl koronaviruso pandemijos daugelis šalių buvo priverstos įvesti karantiną.

M. Eaves teigė: Pamaniau – jei jau visi esame įstrigę namuose ir žiūrime į tviterį, kodėl neišėjus į lauką ir visiems kartu nepažiūrėjus į žvaigždes?“

Kovo 15 d. ji pradėjo vesti tviteryje žiūrėjimo į žvaigždes seansus, kuriuos „CNN Travel“ autorė Jen Rose Smith pažymėjo grotažyme „#Starentine“.

M. Eaves pasakojo: „Šis sumanymas man atrodo šaunus. Kiekvieną vakarą tuo pačiu metu visi išeina į kiemą ar į balkoną ir žiūri į dangų. Visi žinome, kad gyvename po tuo pačiu dangumi, kuris yra labai gražus. Manau, tai padeda jausti bendrumą, tarpusavio ryšį ir, tikėtina, suburia mus šiuo baugiu sunkumų metu.“

Kaip viskas vyksta

Kelis kartus per savaitę M. Eaves parašo tviteryje apie žiūrėjimą į dangų, koncentruojantis į konkretų objektą – į žvaigždę, į planetą ar į žvaigždyną, kurie tą naktį yra matomi šiauriniame pusrutulyje.

Anglijoje gyvenanti rašytoja surašo, kokiu metu objektas yra matomas, kaip atsistoti, kad galėtumėte jį matyti, kur žiūrėti ir kt. patarimus. Ji remiasi NASA, „In the Sky“ ir „Time and Date“ tinklalapių informacija.

Pirmą kartą buvo stebima Venera – ji aiškiai matosi nakties danguje.

„Kai žmonės, taip pat ir aš, išeina į lauką ir žvelgia į naktinį dangų, gali būti sunkoka, staiga užgriuvus mokslinei informacijai. Aš pateikiau šiek tiek esminių faktų ir informacijos apie Venerą, apie Veneros dydį, apie tai, kodėl ji tokia ryški ir kt.“, – pasakojo M. Eaves.

Ji parašė tviterio naudotojams ir apie Veneros mitologiją bei etimologiją. Savo sesiją ji baigė, pateikdama Veneros įkvėptų paveikslų ir eilėraščių sąrašą – Van Gogho paveikslą „Žvaigždėta naktis“, kuriame nutapyta Venera, Williamo Blake eilėraštį ir kt.

Praėjusį ketvirtadienį ji pasakojo apie ryškiausią naktinio dangaus žvaigždę – Sirijų.

M. Eaves rekomenduoja parsisiųsti į išmaniuosius telefonus programėlių (pvz., „SkyView“), kurios fiksuoja žmogaus buvimo koordinates ir padeda suprasti, kokios žvaigždės virš jų šviečia.

„Žiūrėjimas visiems kartu į žvaigždes, kai esame atskirti vieni kitų, savaip ramina, – mano M. Eaves. – Žinojimas, kad tu sėdi ir žiūri į tą patį dangų kaip kiti žmonės, net jei nesėdi šalia jų, teikia ramybės. Tai dvasinis potyris, kad visi jaučia tą patį, nors nesėdi šalia vieni kitų ir fiziškai vieni kitų nemato.“

„Sakyčiau, dabar esame priversti sulėtinti tempą, nurimti, nustoti judėti ir tiek daug veikti, o tai baugina. Kita vertus, pasistenkime atsiminti, kad visi tai išgyvename. Galbūt tai – būdas žmonės išgyventi šį jausmą“, – sakė rašytoja ir mėgėja astrologė.