Vakcinų pasirinkimas – platus

Pasak keliautojos Rasos Levickaitės, žiemos metu lietuvius dažniausiai galima išvysti perkančius bilietus į tokius egzotinius kraštus, kaip Tailandas, Vietnamas, Filipinų salos, Indonezija, Kuba, Indija, Maldyvai, Seišelių salos, o populiariausiu pasirinkimu pastaruoju metu tampa Balio sala Indonezijoje, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vykstant į kai kurias iš šių egzotinių vietovių gydytojai rekomenduoja pagalvoti apie vakcinaciją, apsaugančią nuo pavojingiausių ten sutinkamų ligų. Medicinos klinikos „Endemik“ gydytoja Elena Šukė tikina, jog viena labiausiai paplitusių vakcinų, kuria patariama pasiskiepyti prieš keliaujant į šiltus kraštus, yra nuo hepatito A. Tai per užterštą vandenį ir maistą plintanti infekcija.

E. Šukė pasakoja pacientams prieš keliones dažnai rekomenduojanti ir rutinines vakcinas, kuriomis į naudą pasirūpinti net ir niekur neišvykstant iš šalies: „Skatiname žmones skiepytis nuo gripo, erkinio encefalito, difterijos, stabligės ir kokliušo. Visgi, žmonės ne visada pasidomi šių vakcinų nauda, todėl skiepijimasis prieš keliones yra puikus metas tokioms rutininėms vakcinoms atnaujinti“, – sako šeimos gydytoja.

Specialistė aiškina, jog keliaujant į Azijos bei Afrikos šalis, daugelyje jų yra reikalinga vidurių šiltinės vakcina. Taip pat vykstant į didžiąją dalį Afrikos valstybių bei į dalį Pietų Amerikos šalių, būtina tampa vakcina nuo geltonojo drugio – infekcijos, kuria galima užsikrėsti įkandus užkrėstam uodui.

„Choleros vakcinacija rekomenduotina tik išskirtinėse šalyse, tokiose, kaip Indija, kur prasta maisto higiena. Viena retesnių vakcinų yra japoniškojo encefalito vakcina, kuri rekomenduojama tik vykstant ilgam laikui į tam tikras Azijos šalis“, – vardija medikė.

Baisiausias kelionių košmaras – geltonoji karštinė

Deja, ne kiekvienas vykstantis į egzotines šalis pagalvoja apie tai, kad vakcinacija kartais yra ne tik rekomendacija, bet ir būtinybė. Gydytoja E. Šukė teigia, kad pasaulyje egzistuoja tik viena vakcina, be kurios žmogaus netgi gali neįsileisti į konkrečią šalį – tai geltonojo drugio vakcina.

„Didžiausia geltonojo drugio rizika yra Afrikos žemyne į Pietus nuo Sacharos dykumos ir kai kuriose Okeanijos zonose, kaip Papua Naujoji Gvinėja“, – papildo gydytoją R. Levickaitė. Ji sako, kad skiepijant nuo geltonojo drugio siekiama dviejų tikslų: apsaugoti keliautojus nuo geltonosios karštinės ir apsaugoti šalis nuo šios ligos įsiveržimo galimybės.

„Taip yra todėl, kad net vienas žmogus, sirgdamas geltonąja karštine ir ją platindamas, gali sukelti ligos epidemiją bet kurioje kitoje šalyje. Visos kitos vakcinos yra tik rekomendacinio pobūdžio, nes susirgęs žmogus epidemijos greičiausiai nesukels ir visuomenės sveikatai grėsmės neturi, tačiau jo paties sveikatai pavojus išlieka didelis“, – antrina šeimos gydytoja.

Ji pabrėžia, kad skiepai egzistuoja tik nuo sunkių ligų, todėl nepasiskiepijus ir susirgus gali būti sugadinta visa kelionė.

„Vidurių šiltinė – tai siaubingas karščiavimas ir viduriavimas. Cholera – baisus ir netgi mirtinas virškinamojo trakto uždegimas. Hepatitas A – tai infekcinis kepenų uždegimas, pasireiškiantis didele gelta. Svarbu suprasti, kad vykstant į trečiojo pasaulio šalis, skiepai yra ypač reikalingi, nes tose šalyse vakcinacijos mastai nesiekia Europos lygio ir ten vis dar plinta tokios ligos kaip difterija, kokliušas, tymai ir pan. Šių ligų išvengti galima tik pasiskiepijus“, – tęsia šeimos gydytoja E. Šukė.

Visiškai mėgautis atostogomis galima tik pasiskiepijus

Kad išsaugoti ramybę ir nesugadinti sau atostogų egzotinėse šalyse, patariama atsižvelgti į gydytojų patarimus ir nerizikuoti vykti į šiltus kraštus nepasiskiepijus. Šeimos gydytoja E. Šukė mini, jog susirgus bent viena iš minėtų ligų – apsilankymas ligoninėje, dažnai ir kelių dienų ar net savaičių gydymas ten – garantuotas.

Skiepai nuo tymų
Foto: PA / Scanpix

„Susirgus susigadiname ne tik visą kelionę, bet ir rizikuojame visą gyvenimą gyventi su liekamaisiais reiškiniais, kaip pavyzdžiui kepenų nepakankamumu arba pankreatitu po hepatito A, žarnyno perforacija ir vidiniu kraujavimu po vidurių šiltinės. Tik pasiskiepiję galime būti ramūs, kad jokia užkrečiamoji liga nesugadins kelionės ir leis visiškai atsiduoti atostogoms“, – aiškina medikė.
Jai pritaria ir keliautoja R. Levickaitė, prisipažindama, kad pati stipriai tiki skiepų nauda ir juos rekomenduoja visiems, į šiltus kraštus vykstantiems keliautojams.

„Per metus užsienio šalyse praleidžiu apie 100 dienų. Mano kelionių geografija yra nuo kaimyninių šalių iki Azijos užkampių. Profilaktiškai skiepų klausimą aptariu su šeimos gydytoja ir infektologe, periodiškai atlieku revakcinaciją nuo difterijos, stabligės, kokliušo, erkinio encefalito, taip pat kasmet skiepijuosi nuo gripo“, – pasakoja ji.

Šeimos gydytoja patikina, jog prieškelioniniams skiepams nustatytos tvarkos nėra. Rekomenduojama skiepytis vėliausiai 14 dienų iki kelionės, mat vakcinos ne iš karto suformuoja imunitetą. Pasak E. Šukės, tai yra minimalus laiko tarpas, kuris galėtų būti ir ilgesnis, nes vakcinų suformuotas imunitetas yra ilgalaikis, o kai kurioms vakcinoms reikalingos net kelios dozės.

„Geriausia būtų apsilankyti klinikoje ar konsultacijoje pas gydytoją apie 1-2 mėnesius prieš kelionę. Jei pacientas pats žino, kokiomis vakcinomis nori skiepytis – gydytojo konsultacija jam nėra būtina. Internete gausu informacijos, tačiau reikėtų remtis ne žmonių komentarais, o tokiais šaltiniais, kaip ULAC, CDC, PSO“, – sako E. Šukė.