Kaip rašoma pranešime spaudai, visų pirma, patiekalą džiovina sausas oras. Tuo tarpu skonio savybėms įtaką daro slėgių skirtumai, o kontroliuoti terminę apsaugą yra kur kas sudėtingiau nei būnant ant žemės.
„Tai jokiu būdu nereiškia, kad lėktuve maistas neapsaugomas. Jo šviežumui ir skoniui išlaikyti naudojamos įvairesnės technologijos ir vėsinimo būdai, nei esant ant žemės. Gamybos grandinė visuomet formuojama taip, kad pagaminti patiekalai kaip įmanoma mažiau laiko praleistų šaldytuve. Kuo daugiau gamintojas aptarnauja skrydžių, tuo didesnė galimybė išlaikyti nuolatinį gaminimo procesą, o maistas terminės apsaugos kamerose išbūna tik technologinei kokybei užtikrinti būtiną laiko kiekį. Formuojant gamybos grandinę, atsižvelgiama ir į patiekalo sudėtingumą, nes ne visi jie gaminami vienodai. Varškėčius juk kepame trumpiau nei troškiname jautieną“, – teigia pašnekovas.
Kitas žingsnis – įpakavimas, kuris parenkamas pagal technologines savybes. Pavyzdžiui, salotos turi išsaugoti drėgnumą, o jei patiekalą reikia šildyti, reikalinga pralaidi pakuotė, kad ją šildant garai galėtų laisvai cirkuliuoti ir taip išsaugoti gaminio skonio savybes.
Skiriasi kiekviename regione
Lėktuvuose siūlomo maisto įvairovė išties plati ir skirtinga atsižvelgiant į tai, kurioje pasaulio vietoje vykdomas skrydis. Kai Europoje ir Šiaurės Amerikoje keleiviai mėgaujasi mūsų akiai ir skoniui įprastesniais patiekalais bei užkandžiais, tai skrendant į egzotiškas šalis asortimentas labai pakinta.
„Jei skrisite Indijoje, greičiausiai būsite pavaišinti vegetarišku, intensyvaus skonio patiekalu ar vištiena, nes kitoks maistas ten tiesiog nepriimtinas. Vietname, Kambodžoje ar Tailande vykdomas keliones lydi itin stipraus skonio įvairiais žalumynais ir padažais pagardintos daržovės, mėsa ir žuvis“, – šalių skirtumus išryškina skrydžio paslaugų vadovas.
Jis prisimena ir vieną skrydį, kurį teko vykdyti egzotiškame regione. Iš Kambodžos kurorto Siemreabo, kuris yra visai šalia į UNESCO pasaulio paveldą sąrašą įtraukto Ankoro, į Vietnamo sostinę Hanojų skridusiame lėktuve buvo tik kinai. Jiems buvo siūlomi žuvies patiekalai su stikline pieno ir puodeliu karšto vandens.
„Visi stebėjomės tokiu asortimentu, tačiau minėtiems keleiviams tai yra įprastas derinys. Kadangi kinai dažnai geria vien savo atsineštų arbatžolių arbatą, jiems patiektas tik karštas vanduo. Taigi, jei vienoje pasaulio dalyje tai atrodo mažų mažiausiai keista, kitoje – tiesiog įprasta. Reikia nepamiršti ir valstybių, kuriose labai stipri religijos įtaka, tad ten vykdomų skrydžių metu siūlomas maistas bus pagamintas remiantis tam tikromis tradicijomis. Jei keliausite islamiškose šalyse, ragausime tik musulmonų mitybai leistinus Halal patiekalus“, – patirtimi dalinasi O. Višniauskas.
Patiekalai lėktuve skiriasi ir nuo sezono
Skrydžių metu tiekiamo maisto asortimentas yra parenkamas ne tik pagal sezoniškumą, bet ir pagal užsakovų poreikius. Taip pat svarbų vaidmenį čia turi pačios kompanijos aptarnavimo paslaugų politika.
„Klasikinės avialinijos yra labiau linkusios išlaikyti tęstinumą ir vadovautis technologinio paprastumo principu. Užsakomuosius reisus organizuojančios kompanijos dažniau eksperimentuoja, dinamiškai prisitaiko ir bando aprėpti kuo daugiau keleivių pasirinkimų“, – tendencijas apžvelgia „GetJet Airlines“ atstovas.
Jis mini ir nuo metų sezono priklausomus sprendimus – skrendant vasarą galima pamatyti vieną valgiaraštį, žiemą – jau kitą. O ką jau kalbėti apie vis atsirandančius specialius pasiūlymus ir produktus.
„Daug priklauso nuo to , kuria klase ir avialinijomis keliaujate. Tada ir prasideda variacijos: nuo plastiko iki porceliano ir krištolo indų, nuo šaldytų pusfabrikačių iki putėsių su aukso dulkėmis. „GetJet Airlines“ iš anksto užsakomų patiekalų katalogas keičiamas kartą per metus, o skirtas prekybai lėktuve – dukart. Tai darydami kas kartą bandome atsinaujinti, pasiūlyti ką nors naujo, neragauto, patrauklaus akiai ir skoniui“, – teigia pašnekovas.
