Atsiųstame pranešime draudimo bendrovės „Ergo“ Lietuvoje Žalų administravimo departamento direktorius Gytis Matiukas teigia, kad šiuolaikiniams sukčiams netrūksta išmonės apšvarinti ir pačius atsargiausius poilsiautojus, todėl kiekvieną kartą reikia būti vis budresniems.

Apsimeta keliautojais ir prašo pagalbos

Kasmet į kišenvagių pinkles patenka dešimtys į užsienio šalis poilsiauti išvykusių lietuvių. Kartais patirti nuostoliai apsiriboja pavogtu išmaniuoju telefonu, tačiau kartais viskas baigiasi kur kas liūdniau – dingusia pinigine, rankine ar kuprine, kurioje yra ir asmens dokumentai. Būtent taip nutiko šiais metais iš atostogų Barselonoje grįžusiam tautiečiui Šarūnui, kuris pakliuvo į vagišių akiratį.

„Kartu su drauge sėdėjome Katalonijos aikštėje, kai prie mūsų priėjo keli jaunuoliai, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodė kaip eiliniai turistai. Rankose jie laikė žemėlapį, atrodė pasimetę ir mūsų pasiteiravo, ar galime jiems padėti surasti viešbutį, kuris esą yra kažkur netoliese. Kadangi Barselonoje buvome ne pirmą kartą, nieko blogo neįtardami nusprendėme pagelbėti. Kol atsistoję kartu su jais nagrinėjome žemėlapį, už nugaros be priežiūros paliktoje draugės rankinėje buvusi piniginė išgaravo be pėdsakų. Iškart po to iš akiračio greitai dingo ir pagalbos paprašę turistai, kurie buvo itin gudriai užsimaskavę nusikaltėliai“, – prisimena vyriškis.

Laimei, tąkart visus asmens dokumentus ir dalį grynųjų pinigų lietuviai buvo palikę viešbučio kambaryje esančiame seife, tad vagių laimikiu tapo banko kortelė ir keliasdešimt eurų. Kitu atveju, viskas galėjo baigtis didesniais materialiniais nuostoliais, vizitu į Lietuvos ambasadą ir prašymu išduoti laikiną asmens tapatybės dokumentą.

Skirtingose vietose – skirtingi vaidmenys

G. Matiuko teigimu, augant turistų sąmoningumui, ilgapirščiai taip pat tobulėja ir atranda vis naujų būdų išblaškyti poilsiautojus ir juos apvogti. Tad toks turistus imituojantis scenarijus – ne naujiena.

„Poilsiautojams derėtų pamiršti ilgą laiką vyravusį įsitikinimą, jog visi kišenvagiai atrodo kaip valkatos ar kažkaip kitaip išsiskiria iš minios. Šiandien jie atrodo kaip eiliniai piliečiai, kurie sugeba puikiai įsilieti į minią bei įsikūnyti į įvairius vaidmenis. Vis dažniau pasitaiko atvejų, kuomet kišenvagiai pastumia auką, o atsiprašinėdami sykiu iškrausto kišenes. Taip pat turistai nukenčia nuo nusikaltėlių, apsimetusių neįgaliaisiais ar prašančių pasirašyti įvairias peticijas“, – perspėja ekspertas.

Anot G. Matiuko, vagišiai taip pat gali imituoti įvairius nelaimingus atsitikimus, siūlyti kažką įsigyti ar net surengti meninius pasirodymus. Tokiu būdu, nukreipiant dėmesį nuo daiktų saugumo, pakanka vos kelių akimirkų nedoriems kėslams įvykdyti.

Foto: Shutterstock

„Pasitaiko atvejų, kai prasilenkdami su nusižiūrėta auka, kišenvagiai ją aplieja limonadu ar atsitrenkdami netyčia ištepa ledais. Tuomet jie puola atsiprašinėti, išsitraukia servetėlę ir ima valyti dėmę. To pakanka, kad žmogus nukreiptų savo dėmesį kitur, o tuo metu kažkas iš bendrininkų vos per kelias sekundes pasisavintų piniginę, telefoną ar kitą vertingą daiktą“, – sako G. Matiukas.

Pasimetus – neprarasti savitvardos

Pasak draudimo eksperto, kišenvagiai dažniausiai sukasi ten, kur apstu turistų. Dažniausiai tai – įvairios žymios lankytinos vietos, viešojo transporto stotelės, maitinimo įstaigos ar viešbučiai ir jų prieigos. Bene dažniausiai nuo ilgapirščių turistai nukenčia jau minėtoje Barselonoje, Paryžiuje, Romoje, Atėnuose, Madride, Tenerifėje ir kitose turistų pamėgtose vietovėse.

Kad kišenvagiai nesugadintų nuotaikos ir atostogų, anot G. Matiuko, būtina nuolat išlaikyti koncentraciją ir stengtis neatkreipti į save dėmesio.

„Net jei pasimetėte ir nežinote, kur eiti, išlikite ramūs, lyg būtumėte vietiniai gyventojai. Taip pat nedėvėkite prabangių prekių ženklų drabužių, nenešiokite brangių papuošalų ar aksesuarų, viešai nedemonstruokite piniginės ir pinigų. Tai tampa rodikliais apie jūsų turimą turtą, kuris it magnetas vilioja vagišius“, – įspėja draudimo ekspertas.

G. Matiukas taip pat nerekomenduoja su savimi nešiotis didelės sumos grynųjų pinigų ir asmens dokumentų – pasiimkite paso ar asmens tapatybės kortelės kopiją. Jei tai neišvengiama, šių daiktų nelaikykite vienoje vietoje. Taip pat piniginės ar telefono nepatartina laikyti lengvai prieinamose vietose, pavyzdžiui, galinėje kelnių kišenėje ar išoriniame kuprinės skyriuje. Jeigu daiktai yra sudėti į kuprinę ar krepšį, draudimo eksperto teigimu, užtrauktukus papildomai derėtų surakinti spynelėmis, o jeigu aplinkui yra daug pašalinių žmonių, kuprinę geriau laikyti priešais save, o sėdint – ant kelių.